Tai, jog Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje senokai gaudžia krizės varpai, niekam ne paslaptis. Kaip ją spręsti, visi turi savo nuomones, tik deja skirtingas – tarpusavyje nesutaria politikai, universitetai, studentų sąjungos. Mažiausiai diskusijose dalyvauja praktikus rengiančios kolegijos. Nors jos irgi yra viena iš aukštojo mokslo posistemės grandžių, tačiau jų balsai girdimi mažiausiai. Ar kolegijų krizė dar nepalietė, ar jos vietoj kalbų tiesiog dirba savo darbus?

Kokiomis nuotaikomis gyvena kolegijų dėstytojai ir administracija aiškinamės Kauno technikos kolegijoje. Ši aukštoji mokykla pasirinkta neatsitiktinai – tai pirmutinė po nepriklausomybės atgavimo įkurta techninės krypties specialistus rengianti mokykla. Tik tuomet, 1920 metais, ji buvo pavadinta Kauno aukštesniąja technikos mokykla. Per ilgą 88 metų gyvavimo laikotarpį ji kelis kartus keitė savo pavadinimą, patyrė įvairias transformacijas, tačiau visais laikais išliko techniško profilio, kryptingai rengdama trijų sričių specialistus: statybos, energetikos – elektronikos ir autotransporto.

Vienas iš išskirtinių Kauno technikos kolegijos bruožų yra kantrybė: net ir pastaraisiais dešimtmečiais populiarėjant socialinių mokslų sričiai, kolegija nepasidavė populizmui ir toliau išlaikė techninės – inžinerinės krypties specialistų rengimo tradicijas. Nuo 2007 metų ji yra akredituota aukštojo neuniversitetinio mokslo institucija teikianti absolventams penkių studijų krypčių profesinio bakalauro kvalifikacinį išsilavinimą ir inžinieriaus kvalifikaciją.

Tačiau kyla natūralus klausimas, iš kur nedidelė ir tik inžinerinio profilio specialistus rengianti kolegija gauna pakankamai lėšų palaikyti aukštojo mokslo kokybę?

Apie tai pasakoja Kauno technikos kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Marija Jotautienė: „Šiame kontekste vertėtų išskirti du pagrindinius aspektus: papildomų lėšų pritraukimo strategiją ir studijų kokybės sistemos funkcionavimo užtikrinimo nuostatas. Šių dviejų aspektų sąsajos yra tokios, jog mažėjant valstybės asignavimams kolegija suranda naujas išorinių lėšų pritraukimo formas, o visas įgytas lėšas investuoja į studijų procesą.

Vykdydami papildomų lėšų pritraukimo strategiją labai intensyviai bendradarbiaujame su socialiniais partneriais – darbo rinkos atstovais. Kadangi jie yra suinteresuoti kokybišku specialistų parengimu (darbo rinkoje atlikus specialistų paklausos ir pasiūlos tyrimus išaiškėjo, jog rinka pageidauja būtent techniškosios krypties kvalifikuotų specialistų), darbdaviai pakankamai noriai ir sistemingai remia kolegiją finansiškai.

Darbdavių investicijų pagalba įrengtas modernus BOSH mokymo centras, moderni medžiagotyros laboratorija, elektros ir elektronikos bei kt. laboratorijos. Antrasis lėšų ir investicijų į studijų kokybę šaltinis yra projektų ir programų lėšos. Pvz. įsisavinus Europos socialinio fondo paramos lėšas realizuojant projektą „Naujų technologijų praktinis mokymas elektronikos ir elektros inžinerijos krypties studijose: imitacinio praktinių įgūdžių formavimo modelio diegimas“ iš esmės atnaujinta trijų studijų programų metodinė bazė. Dalyvavimas ERASMUS programoje laiduoja studentams sąlygas išvykti į dalines studijas Europos universitetuose. Leonardo da Vinci programa yra puiki priemonė dėstytojų kompetencijos ir metodinės bazės plėtotei. Visa tai tiesiogiai įtakoja studijų kokybę.“

Pavaduotojai antrina ir Energetikos ir elektronikos katedros vedėjas doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Kadangi Kauno technikos kolegija iš tikrųjų yra nedidelė, o švietimo įstaigos dabar irgi gyvena konkurencinėmis sąlygomis, tai mes patys esame priversti nuolat rūpintis kolegijos išlikimu ir jos gerovės gerinimu. Tam reikia papildomų lėšų. Kad jų atsirastų, tenka kurti įvairius projektus. Kadangi Kauno technikos kolegija rengia inžinerinio profilio specialistus, tai tenka bendrauti su daug įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms iš esmės ir rengiami specialistai. Daugelis iš šių įstaigų tampa mūsų partneriais ir netgi rėmėjais. Tai dar vienas papildomų lėšų šaltinis.“

Išeina, jog lėšų, užtikrinančių studijų kokybę, mokymo įstaigos nors ir sunkiai, tačiau gali prisitraukti. Tačiau tarptautinės organizacijos UCAS duomenimis, šiais metais D. Britanijos aukštosiose mokyklose mokosi net penktadaliu daugiau studentų iš Lietuvos. Lietuvių studentų skaičius didėja ir kitose užsienio valstybėse – kodėl jauni žmonės, siekiantys įgyti naudingą specialybę, vis dažniau renkasi studijas užsienyje?

Doc. dr. Marija Jotautienė: „Į šį klausimą vienareikšmiškai sunku atsakyti, kadangi studijų programos aukštosiose mokyklose nors ir internacionalizuojamos, tačiau tai liečia daugiau turinio dalykus. Investicijų į modernią studijų aplinką, žmogiškųjų išteklių plėtotę stinga, todėl galima prognozuoti, kad Europos aukštosiose mokyklose galima gauti kokybiškesnį parengimą. Tačiau tai reikia vertinti labai atsargiai ir atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai į prestižines aukštąsias mokyklas, kuriose užtikrinami aukšti specialistų rengimo standartai, išvyksta studijuoti jauni žmonės. Tik turint konkrečius duomenis, kokiose aukštosiose mokyklose studijuoja tas penktadalis, būtų galima atsakyti į pateiktą klausimą.

Antra vertus, negalima poliarizuoti švietimo institucijų „vakaruose gerai, o visos aukštosios mokyklos Lietuvoje blogai parengia specialistus“. Taip tikrai nėra, kadangi visur yra visko, o Lietuvos aukštosiose mokyklose tikrai yra daug vertingų studijų programų ir puikių dėstytojų. Tai galima paaiškinti kad ir tokiu pavyzdžiu, jog dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų sėkmingai daro savo profesinę karjerą Europos šalyse. Vadinasi jų parengimas yra geras. Turime pavyzdžių, kad ir kolegijos absolventai sėkmingai įsidarbino pagal įgytą specialybę ir jiems suteiktą kvalifikaciją užsienyje nekalbant apie įsidarbinimą Lietuvoje, kuris kai kuriose specialybėse siekia 100 procentų.“

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Aš manau, kad studijos užsienyje dažniausiai pasirenkamos ne dėl geresnės studijų kokybės, naudingesnių specialybių - tai daugiau susiję su gyvenimo sąlygomis. Kodėl daug jaunų žmonių išvažiuoja dirbti į užsienį, kai darbų ir Lietuvoje pakanka? Todėl, kad ten galima greičiau ir daugiau uždirbti.

Kalbant apie naudingas specialybes užsienyje galima pagalvoti apie faktą – kodėl mūsų specialistai mielai priimami ir gerai įsitvirtina užsienyje? Pvz. gydytojai, programuotojai, elektronikos specialistai ir kt. Iš įvairių informacijos šaltinių aš susidariau nuomonę, kad daug kur užsienyje specialistai rengiami truputį kitaip nei Lietuvoje. Ten dažniausiai rengiami siauros srities specialistai, kaip pas mus sakoma, jiems mažiau „kišama nereikalingų“ dalykų. Tokiu būdu jie dažnai (bet ne visada) tampa truputį geresni tam tikros srities specialistai už mūsiškius, tačiau jiems sunkiau prisitaikyti kitose srityse. Pas mus rengiami platesnio profilio specialistai, kurie nesunkiai prisitaiko įvairiomis sąlygomis. Todėl aš manau, kad norint tapti kokios nors srities specialistu, tikrai nebūtina vykti į užsienį studijuoti. Reikia norėti mokytis ...“

Dažnai studentai ir nesenai baigę absolventai pyksta, jog lietuviški universitetai pernelyg atitolę nuo realių įmonių, studijose yra per mažai praktikos. Kokia situacija kolegijoje – ar vyksta bendravimas su panašios krypties įmonėmis ir kaip tai įgyvendinama praktiškai?

Doc. dr. Marija Jotautienė: „Studijų realizavimas Kauno technikos kolegijoje be bendradarbiavimo su įmonėmis tiesiog neįsivaizduojamas, kadangi vykstant technologiniams pokyčiams ūkio sektoriuose į juos atitinkamai turi reaguoti ir kolegija, rengianti specialistus konkrečioms ūkio šakoms. Todėl visus parengtus modulius recenzuoja darbdaviai, jie taip pat dalyvauja studijų programų rengimo komitetuose, ekspertuoja naujai parengtas studijų programas, teikia siūlymus dėl programų studijų planų.

Labai svarbus aspektas ir kolegijos absolventams suteikimų kompetencijų įvertinimas, todėl visoms kvalifikavimo komisijoms vadovauja ir komisijose dirba sertifikuotų ir šalyje pripažintų ūkio subjektų atstovai. Įmonės remia studijų proceso organizavimą teikdamos naujausius metodinius leidinius. Studentams ir dėstytojams praktikuojami seminarų ciklai, kuriuos veda kvalifikuoti darbo rinkos atstovai. Jų metu studentai ir dėstytojai turi galimybę susipažinti su pačiomis naujausiomis technologijomis.

Kolegija kviečia darbdavius vadovauti diplomantų baigiamiesiems darbams bei juos recenzuoti. Ypač reikšminga yra tai, jog praktikoms vadovauja dėstytojai, turintys ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį arba įmonių dirbantieji. Sistemingai organizuojamos edukacinės ekskursijos į įmones, apskritojo stalo diskusijos, darbdavių dalyvavimas kolegijos savivaldoje (fakultetų tarybos, kolegijos steigiamoji taryba) leidžia lanksčiai organizuoti studijų procesą, priartinant rengiamų specialistų kvalifikacijos atitikimą darbo rinkos poreikiams.“

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Kiek teko susidurti, su universitetais Lietuvoje iš tikrųjų yra taip. Tikrai jie truputį „atitolę nuo realybės“, per mažai bendrauja su įmonėmis. Tačiau aš dėl to nekaltinčiau universitetų, nes manau, kad tai lemia jų specifika. Galvoju, kad universitetai daugiau orientuojasi į patį mokslą, ruošia žmones tapti mokslininkais, t.y.: moko pažvelgti į įvairius dalykus plačiau ir giliau, skatina kurti ką nors naujo, pvz., technologijas... Trumpai tariant, universitetai ruošia daugiau mokslininkus, o ne praktikus.

Pagalvokim apie kolegijas... Kam jos būtų reikalingos, jei ruoštų tą patį, ką ir universitetai? Kolegijų specifika yra kita. Jos ruošia specialistus su aukštuoju išsilavinimu, bet daugiau praktikus. Todėl Kauno technikos kolegijoje yra daug įvairių praktikų. Keletas iš jų yra atliekamos įmonėse. Todėl mokslai kolegijoje yra tam tikra prasme lengvesni. Nes, perskaitęs teoriją ar išklausęs teorinę paskaitą, žmogus gali greitai pamatyti kaip tai atrodo praktikoje. O tai, daugumai padeda lengviau suprasti ir greičiau suvokti.

Kadangi Kauno technikos kolegija ruošia specialistus-praktikus, o tokie specialistai labai tinka įmonėms, tai bendraujama su įvairiomis įmonėmis. Pirmiausiai su įmonėmis kalbama apie specialistų poreikį, po to – kaip bendrų pastangų dėka tuos specialistus paruošti? Įmonės dalyvauja tobulinant studijų procesą: pataria rengiant ir tobulinant studijų programas, padeda apsirūpinti reikiama įranga studijų programoms realizuoti, skiria premijas gabiems studentams taip pat suteikia galimybę atlikti praktikas."

Pastaruoju metu didžiausi konkursai sutraukiami į socialinės, ekonominės, teisinės krypties studijas. Inžinerinės specialybės tampa tarsi istorine atgyvena. Ar tikrai inžinerinių specialybių absolventams sunku surasti darbą? Ir kodėl šios praktiškos specialybės tampa vis mažiau populiarios?

Doc. dr. Marija Jotautienė: „Priešingai, kolegijos absolventų įsidarbinimas Lietuvos darbo rinkoje sudaro 92 procentus, iš jų apie 87 procentai dirba pagal specialybę. Populiarumą įtakoja galbūt tai, jog studijos yra pakankamai sudėtingos, reikalaujančios daug kruopštaus darbo ir tam tikrų gebėjimų, kurie nėra formuojami bendro lavinimo mokyklose (pvz. inžinerinė grafika).

Be to didesnė dalis abiturientų jau mokykloje renkasi ne technologinės pakraipos dalykus, todėl jie vėliau ir studijas renkasi ne technologijų mokslo srities. Ko gero pusiausvyrą būtų galima pasiekti teikiant besimokantiesiems vidurinėje mokykloje kokybiškas profesinio konsultavimo paslaugas bei intensyviau informuojant visuomenę apie technologijų mokslo srities studijas. Čia paplušėti turėtų pačios aukštosios mokyklos. Juk iš tiesų šios srities studijos yra be galo įdomios ir patrauklios jau vien todėl, kad nuolat kintant technologijoms, jose be galo daug naujovių.„

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Jeigu norime mažai ir lengvai dirbti, o daug uždirbti, tokį darbą susirasti yra sunku. Kaip sakoma, „geros vietos jau seniai užimtos“. Na, o inžinerinių specialybių absolventams visada darbų buvo, yra ir bus. Kažkam vis tiek reikia užsiimti kūryba, gamyba... Viskas priklauso pirmiausiai nuo to, kokio lygio specialistas esi, po to – kaip moki save realizuoti.“

Kas skatina Kauno technikos kolegiją nesiblaškyti ir toliau rengti inžinerinės krypties specialistus – nenoras permainoms, šviesios ateities laukimas, darbdavių teigiami atsiliepimai ar kitos priežastys?

Doc. dr. Marija Jotautienė: „Kiekvienas privalo daryti tai, ką jis geriausiai sugeba. Būtent istoriškai susiklosčiusi techniškosios krypties specialistų rengimo patirtis ir yra tai, kas neleidžia blaškytis. Tą patirtį ypač gerai vertina darbdaviai. Apie tai byloja darbdavių apklausų rezultatai, kvalifikavimo komisijų pirmininkų ataskaitos, darbdavių pasiūlymai kolegijos absolventams įsidarbinti jų įmonėse.

Tačiau nereikėtų suprasti, jog nekeisdama savo profilio kolegija yra uždara kaitos procesams ir inovacijoms. Būtent noras keistis inspiruoja naujų studijų programų diegimą, studijų bazės modernizavimą, kolegijos valdymo tobulinimą. Atvira kaitai ir subrandinusi siekį kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, kolegija yra viena iš nedaugelio aukštojo mokslo institucijų, kuriai suteiktas LST EN ISO 9001:2001 kokybės vadybos sertifikatas (sritis – aukštojo neuniversitetinio mokslo studijų – technologijos mokslų, transporto inžinerijos, statybos inžinerijos, elektros inžinerijos, elektronikos inžinerijos – programų rengimas ir tobulinimas, studijų organizavimas, praktikų organizavimas, vadovavimas baigiamiesiems projektams, inžinieriaus kvalifikacijos suteikimas).“

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Kauno technikos kolegijos ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija įkūrė Aukštesniąją technikos mokyklą. Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmoji mokykla, rengianti techninės krypties specialistus. Poreikis steigti šią mokyklą susiformavo dar 1832 m., kuomet carinės Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą ir susidarė techninės krypties specialistų rengimo niša.

Mokymo veiklą pradėjus su 3-mis pagrindinėmis išplėstinio profilio specialybėmis: statyba, mechanika ir elektrotechnika, išgyvenusi struktūrines transformacijas: aukštesnioji technikos mokykla - politechnikumas - aukštesnioji technikos mokykla – kolegija, mūsų institucija techninės krypties specialistų rengimo tradiciją tęsia jau 86-erius metus. Lietuvos ūkio šakoms šiuo metu jau yra išleista 23 865 parengti specialistai.

Suprantant tai, kas pasakyta aukščiau, natūraliai kyla noras tęsti šią gražią tradiciją. Permainos vyksta natūraliai, bet tai nereiškia, kad reikia keisti profilį. Aš manau, kad turint tokią istoriją ir tokias tradicijas, būtų kvaila imtis ruošti, pavyzdžiui, teisininkus ar gydytojus.

Aišku, kad Kauno technikos kolegija, kaip ir daug kitų įstaigų, galvoja apie šviesesnę ateitį. Todėl mes ir nestovime vietoje, atlaikėme ne vieną reformą ir esame pasiryžę laikytis toliau. Dėl to mes rūpinamės kolegijos ir jos teikiamų paslaugų reklama, stengiamės sudominti ir išlaikyti savo studentus, nuolat tobulinama dėstytojų kvalifikacija, atnaujinama materialinė bazė, kuriamos naujos studijų programos.

Kadangi Kauno technikos kolegija glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, tai mes nuolat gauname informaciją apie specialistų poreikį, su darbdaviais tariamasi įvairiais specialistų ruošimo klausimais. Todėl dauguma mūsų absolventų lengvai įsidarbina ir mes gauname gerus atsiliepimus apie mūsų paruoštus specialistus.“

O gal turite duomenų kur ir kokiose pareigose įsidarbina jūsų absolventai, gavę inžinerinio profilio specialybę?

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: „Absolvento įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo pačio žmogaus, nuo jo charakterio savybių ir nuo gebėjimo save realizuoti. Kauno technikos kolegija padeda įsidarbinti savo absolventams visais įmanomais būdais. Prieš tai suteikusi absolventui reikiamas žinias ir gebėjimus, kolegija informuoja savo absolventus apie galimas darbo vietas, padeda pasirinkti tinkamą darbo vietą bei teikia darbdaviams rekomendacijas apie absolventus.

Pagal kolegijų specifiką, Kauno technikos kolegijos absolventai turėtų užimti viduriniąją inžinerinio profilio specialistų grandį - meistrų ir net padalinių vadovų pareigas. Dažniausiai taip ir būna. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, daug kas priklauso nuo pačio žmogaus savybių - galime pasigirti, kad yra ir nemaža dalis absolventų, kurie užima aukščiausius vadovaujančius postus. Visgi, dėl asmens teisių reikalavimų, nenorėčiau vardinti atskirų pavardžių bei įmonių“.

Ką patartumėte vidurinę baigusiam moksleiviui – studijos universitete ar kolegijoje? Pagal ką rinktis mokymo įstaigą?

Doc. dr. Marija Jotautienė: "Kur jam studijuoti pirmiausia turėtų nuspręsti kiekvienas abiturientas įvertindamas savo siekius ir gebėjimus. Jeigu jaunas žmogus nori greičiau pradėti profesinę karjerą, be abejo jis turėtų rinktis kolegiją. Tai galima argumentuoti tuo, jog studijos kolegijoje yra trumpesnės ir jų metu galima įgyti daugiau praktinių įgūdžių, kurie vėliau leistų gana greitai adaptuotis darbo rinkoje. Tačiau jeigu jis yra apsisprendęs siekti akademinės karjero, ko gero jis turėtų rinktis universitetines studijas."

Doc. dr. Nerijus Bagdanavičius: "Iš tikrųjų tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas, kuris priklauso nuo žmogaus savybių. Tačiau patarti kai ką galima. Čia aš išskirčiau dvi žmonių grupes: pirma – žmonės, kurie svajoja tapti tam tikros srities specialistais ir ramiai sau dirbti šioje srityje; antra – žmonės, kurie negali apsiriboti viena sritimi gyvenime, kurie nuolat ieško kažko naujo.

Iš esmės, abiejų grupių žmonės yra tinkami studijuoti ir kolegijose, ir universitetuose. Bet gal iš pradžių pabandykime surasti skirtumą tarp kolegijų ir universitetų. Vienas iš skirtumų yra tas, kad pagrindinės studijos kolegijose trunka trejus, o universitetuose – ketverius metus. Kolegijos suteikia absolventams tam tikros srities profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją, universitetai – tam tikros srities bakalauro mokslinį laipsnį.

Studijos kolegijose paremtos praktika, t.y. pirmus metus studijuojami aukštojo mokslo pagrindų dalykai, tačiau jie yra supaprastinti ir pritaikyti konkrečiai sričiai, antrus ir trečius metus studijuojami specialybiniai dalykai, daug įvairių praktikų, dalis iš jų atliekamos įmonėse. Mokslai čia yra lengvesni ta prasme, kad išklausęs teorinę paskaitą ar perskaitęs teorijos knygą, gali greitai pamatyti kaip tai atrodo tikrovėje. Mokslai universitetuose yra daugiau teoriniai, paremti įvairiais tyrinėjimais.

Taigi, iš pateiktų apibūdinimų galima suformuluoti tokius patarimus:

• žmonėms, siekiantiems greičiau ir lengviau įgyti konkrečią specialybę su puikiomis įsidarbinimo galimybėmis, reikėtų rinktis studijas kolegijose.
• žmonėms, kuriems patinka įvairūs tyrinėjimai ir atradimai, kurie galbūt norės perteikti savo žinias kitiems, reikėtų rinktis studijas universitetuose."

Dr. N. Bagdanavičius užsiminė, jog Kauno technikos kolegija šiais metais parengė ir 2009/2010 m.m. pradės įgyvendinti dvi naujas inžinerinės krypties studijų programas: “Automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos“ ir „Elektroninės statinių valdymo sistemos“, tačiau plačiau apie jas mes dar parašysime sekančiame straipsnyje, kuriame bus galima detaliau žvilgtelėti kaip rengiamos naujos programos, iš kur joms gaunama lėšų ir kas slepiasi po jų pavadinimais.

Komentarai (12)