Studijas baigusiems teisės ir vadybos absolventams šįmet įsidarbinti sunkiausia. Tačiau daugiausia abiturientų aukštosiose mokyklose vėl rinkosi teisininkų ir vadybininkų specialybes.

Universitetuose daugiausia studijų krepšelių pritraukė verslo vadyba bei administravimas, teisė ir ekonomika. Tuo metu tarp darbo biržoje užsiregistravusiųjų visų profesijų absolventų didžiausią dalį - dešimtadalį - sudaro teisininkai. Rugpjūčio 1 dienos duomenimis, tarp masiškiausiai darbo ieškančiųjų taip pat patenka ir šią vasarą mokslus baigę verslo vadybos bei administravimo, socialinio darbo, filologijos, edukologijos, statybos inžinerijos, viešojo administravimo, ekonomikos specialistai.

Dešimtys LŽ pakalbintų jaunųjų teisininkų, ekonomistų, vadybininkų pasakojo, kad po studijų įsidarbinti pavyko vos keliems bendramoksliams. Kiti - arba anksčiau įsidarbinę, arba buvo priversti išvykti į užsienį ir rinktis juodadarbio duoną.

Tikrovė kitokia

Šią vasarą advokatų kontoros priėmė ne mažiau naujų teisininkų nei pernai, vis dėlto daugybė norinčiųjų tapti advokatų padėjėjais jais taip ir netapo. "Nerandu darbo. Dabar sutikčiau būti ir administratorė - juk nieko neveikti taip pat nenoriu", - kalbėjo Mykolo Romerio universiteto teisės bakalaurė Ligita Kuliešaitė.

Tos pačios studijų programos absolventas Martynas Palionis per pastarąsias savaites irgi nesulaukė kvietimų iš advokatų kontorų Panevėžyje. "Kiek žinau, iš mano grupės tik vienas žmogus dirba pagal specialybę, advokato padėjėju", - sakė jis.

Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė pastebėjo, kad jaunieji teisininkai - viena didžiausių bedarbių grupių Lietuvoje. "Teisininkų parengiama per daug. Studentų lūkesčiai - vieni, o absolventus pasitinkanti tikrovė visai kitokia", - sakė I.Montvydienė.

Jos vertinimu, aukštųjų mokyklų vadovai turėtų pasvarstyti, ar aklai priimdami studentus jų neapgauna. "Dabar jie užsiima savotišku verslu", - sakė advokatūros atstovė.

Itin didelis perteklius

"Dabar studijuoti rinkčiausi tiksliuosius mokslus", - ištarė darbo ieškanti Vilniaus universiteto ekonomikos bakalaurė Dovilė Lotužytė. Jos vertinimu, su ekonomisto diplomu šiais laikais nustebinsi retą darbdavį. D.Lotužytė kol kas neįžiūri viltingų prognozių nei sau, nei mokslo draugams. Jaunoji ekonomistė abejoja, ar masiškai ekonomikos ir vadybos studijas šiemet rinkęsi būsimi pirmakursiai po ketverių metų be problemų susiras darbą pagal specialybę. "Man atrodo, mokslo ir studijų reforma padarė meškos paslaugą - socialinių mokslų studijos pigiausios, todėl visi jas ir renkasi", - teigė D.Lotužytė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos magistrė Jolita Dobilaitė kalbėdama LŽ svarstė, ar nederėtų valstybei griežčiau reguliuoti specialybių pasiūlos. "Manau, turėtų būti numatyti specialybių limitai", - pritarė ir I.Montvydienė.

Reikia informuoti

Šįmet vien liepą darbo biržoje užsiregistravo 5,8 tūkst. absolventų - tai yra trigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 1,7 tūkstančio. Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyresniosios specialistės Astos Vinskaitės teigimu, šiuo metu darbą sunku susirasti ne vien teisininkams ar ekonomikos žinovams. "Manau, abiturientai dar mokykloje, rinkdamiesi profesiją, turėtų galvoti, kokias turės galimybes įsidarbinti baigę universitetą", - sakė A.Vinskaitė.

Panaši ir socialinės politikos analitiko profesoriaus Romo Lazutkos nuomonė. Jo žodžiais, jeigu valdžia duoda abiturientui didesnę pasirinkimo laisvę, turėtų suteikti ir daugiau informacijos apie tai, kas jo laukia. "Kai jaunimas girdi, kokie yra pasakiški kokių nors "Leo LT" vadybininkų atlyginimai, tai ir orientuojasi į juos. Tačiau paprasto vadybininko ar teisininko atlyginimas nėra toks didelis", - sakė R.Lazutka.

Tesprendžia universitetai

Švietimo ir mokslo ministerija neketina "iš viršaus" reguliuoti jaunų žmonių pasirinkimo. "Valstybė nustato įvairių krypčių studijų krepšelių skaičių, tačiau negali aukštosioms mokykloms nurodyti, kiek studentų jos gali priimti į mokamas vietas. Taigi technologinių mokslų nepopuliarumas - ir aukštųjų mokyklų, ir verslo, ir viso krašto problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai", - LŽ teigė švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė. Anot jos, ne tokias populiarias, bet paklausias specialybes patraukliau turėtų pristatyti pačios aukštosios mokyklos. "Universitetai patys galėtų atlikti apklausas apie savo absolventų įsidarbinimą ir jas viešinti", - ministerijos poziciją komentavo A.Skaržinskaitė.

Komentarai (11)