Studijų kokybe nusivylę studentai po pusmečio galės keisti studijų programą

Na va, užuot sprendę rimtas švietimo problemas, ŠMM tik remontuoja seną "Pobiedą", o paskui stebisi kodėl nėra mūsų univerų tarp pačių geriausių pasaulio universitetų.

nu tai padarykit nepopuliarą specialybę populiaria ir visi į ją stos šneka kaip darželinukai

O ką siūlai? Uždaryti visus univerus, jų turtą nacionalizuoti, profesūrą pasiųsti gatvių šluoti? Kol būtų sukurta viskas iš naujo, kokius 10 metų Lietuvoje neruošti nei bakalaurų, nei daktarų? Apskritai, kai kam (ir man asmeniškai) toks variantas būtų labai naudingas. Bet kažkaip nepritarčiau...

""Studentas gal galės naudotis tuo - stoti į nepopuliarią specialybę ir tada persinešti į populiarią." kodel koks nors sveiko proto zmogus galetu noreti tureti ta specialybe kurios nariai populiariausi darbo birzose?!?!?

Nusistatyk prioritetus, jei nori remti studentus, tai remk visus, jei ne, tada nieko, tai teisingiausia, taciau tada tektu atsisakyti savo itakos universitete, musu svietimo ministerija to neistvertu, ka beliktu reformuoti? ) Profesura irgi turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pradedant amziaus(kad nedirbtu jau vos fiziskai begalintys), baigiant kvalifikacija, o ja patikrinti labai lengva, tik reik noro. Ligonis: pasakyk, o tai kodel jau bene desimtmeti kepami teisininkai, vadybininkai ir kt, kurie pagal specialybes praktiskai nedirba? O stojanciuju kas met vis daugiau i tas specialybes.

Studijų programų auditas, pradėtas ne per seniausiai, tam ir yra skirtas. Jis jau duoda rezultatų - kai kurios programos suspenduotos iki kito audito, į jas nebepriimama studentų. Mano aukščiau paminėta "konkurencija tarp giminingų programų" pagal ŠMM viziją turėtų užbaigti šį procesą. Programos, nepajėgiančios keistis ir atsinaujinti, nesulauks krepšelių, taigi bankrutuos. Vėlgi, turime pirmus rezultatus: susijungė Klaipėdos kolegijos, apie jungimąsi kalba KMU ir LVA. Kai kas šį jungimąsi mato kaip kažką tragiško: neva, šundaktariai gydys žmones ir pan.. Tačiau būtent tame ir yra esmė: varlyčių pjaustinėjimai, bendri teoriniai moduliai šiuo metu yra dubliuojami, taip tik išlaikomi nusenusių profesorių etatai, lėšos identiškiems eksperimentams, metodinei medžiagai išdalijamos mažesniais kąsneliais - taip kenčia ir kokybė, ir biudžetas.

del konkurencijos tarp stojanciu, tai visalaik ir buvo ziurima i egzaminu rezultatus, o i viduki ir mokyklinius nelabai kas ziuri ir tai yra gerai, nes ne vidurkis atspindi zinias, o egzaminai. As pavyzdziui i biologija isvis nejau, o egzamina valstybini neblogai islaikiau. Va dar dabar del reformu tu, tai nelabai as ju suprantu, tie krepsialiai ir panasiai mano nuomone universitetui nelabai tinka. Dabar dar kainas kosmines padare ir zinau daug zmoniu, kurie nebande net stoti, del pinigu trukumo. Anksciau sistema buvo daug paprastesne - stoji i valstybes finansuojama, jei neistoji gali bandyt i mokama, istojai i mokama gerai pasimokiai, gali perstot i valstybes finansuojama, vidurkis mazesnis nei puses grupes moki 520, buvo viskas paprasta ir aisku, o dabar (gal del to, kad mazai domiousi) nesuprantu tos sistemos logikos. p.s. aj dar pavizdys kaip neapsisrendzia valdzia: vienais metais padare visiem pirmakursiam nemokama pusmeti, siais atvirksciai berods.

Tas "nemokamas pusmetis" buvo biurokratinė klaida. Apskritai, čia nėra tinkamas argumentas, kad valdžia neapsisprendžia. Socdemai bandė padvėsusį gyvulį gydyti kompresais. Kaip ir kitose srityse, buvo užsimerkta prieš esmines problemas, sakma, kad viskas labai gerai (nors visiems akivaizdu, kad taip nebuvo - ir jie patys dabar tai pripažįsta). Tuo tarpu dabartiniai pakeitimai drąsūs ir radikalūs. Aišku, ši, galbūt ir kita abiturientų laida taps savotiškais bandomaisiais triušiais - bet kol kas panašu, kad jie gaus gerokai kokybiškesnį išsilavinimą nei ankstesnės laidos. Jei man reikėtų pasirinkti, ar stoti užpernai, ar šiemet - rinkčiausi šiemet.

na kai taip pasakei truputi aiskiau paliko. Bet vistiek nesuprantu, kaip galima issimoketi meno krypciu studentams, kur uz muzika 18816lt per metus ar uz kokia ten choreografija 11500lt? kiek metu tures jie dirbti, kad jiems apsimoketu studijos?

Būtent su menais, ir dar keliomis specialybėmis reforma prašovė. Reikia tikėtis, kad kitąmet klaidas ištaisys. Apskritai, kiek teko girdėti, tai su menais gavosi tokia situacija, kad stojamuosius egzaminus labai daug kas išlaikė geriausiais balais, todėl smarkiai nulėmė mokyklos vidurkiai, o tikrieji talentai liko už brūkšnio. Ką padarysi, menai nėra tipiškas mokslas - todėl labiau diskusijose turėtų dalyvauti patys menų profesoriai ir studentai.

tai va manau, kad profesoriu ir reiktu klausti, kaip ka keisti ir kaip ka daryt. Pas mane visi destytojai tas reformas tik kritikuoja.

Nepasakyčiau jog reforma nuėjo ta linkme, greičiau priešingai, pinigų melžimo per "kišeninius universitetus". Netiki? Didesnės kainos, nors NIEKO kokybė nesiskiria nuo ankstesnės, tačiau kažką apkaltinti dėl esą blogo darbo, kai ką(pvz universiteto kito panašią specialybę) panaikinti ir sukurti monopolija, per kuria plauti pinigus. Net gi galima sugalvoti itin įžūlią ir niekšingą programikę, užkelti dar labiau kainas, visai nesvarbu jog savo noru mokėti už mokslą Lietuvoje sumažės iki nulio, tam tikras skaičius būtų palaikomas iš "krepšelio", taip kai kas į savo rato sistemą susipiltu nemažai biudžeto pinigėlių. Tarkim toks pirmasis variantas kaip šitą sistemą priversti suktis Vėl gi, atminkime kiek garsių pasaulio žmonių mokykloje atrodė apgailėtinai, bet kiek pasiekė vėliau. tad reiktu ne riboti jų galimybęs įstoti, o vertinti kaip studijuoja, be gailesčio mėtyti piktybiškai nelankančius paskaitų ir seminarų, mėtyti tuos, kurie surenka daugiau nei 1-ą skolą. Nemokamas mokslas smarkiai padėtu, daug griežtesnė tvarka atbaidytu studentus nuo darbo vietoj studijų, nuo studentavimo ir pasirodymo tik sesijoje. Dabar vieni dirba nes jiems būtinai reikia dirbti, jei nori mokytis, kiti nesimoko, nes moka už mokslą ir jei vertinamas tik egzaminas, jie ruošiasi jam, o ne mokosi kad kažką išmoktu daugiau(negi egzamine viskas kas svarbiausia ir kas buvo mokomasi?). Galų gale dar ir raikia keisti pačios valdžios politiką, nes norim nenorim, bet dabar labai svarbus darbdavių rinkoje - valstybė, taip valstybė, o ne verslas. Kas be aukštojo mokslo diplomo net neregistruoja į konkursus? Taip, valstybė, tad žmogus "bent dėl apsidraudimo" nori turėti diplomą, jei ateityje panorėtu bandyti įsidarbinti valstybinėje tarnyboje. Ar visur reikia su diplomais? Ne. Galima peržiūrėti valstybei priklausančias mokyklas, ligonines, kur kartais įvyksta "stebuklai" ir net valytojai konkursas su aukštuoju, neretai tam, jog savą žmogų prastumtumei. Taigi, rwc, kur konkretūs žingsniai kažką keisti? Vis kalbame jog nesame nei agrarinė nei industrinė valstybė, o norint tapti poindustrine valstybe, mums reikia ne vien gražios gamtos turizmui, bet protingų žmonių, savo protu kuriančių bendrųjį vidaus produktą. Mes norim mažinti apsišvietusių žmonių skaičių, norim mažinti universitetų skaičių(DIDINDAMI KONKURENCIJĄ!), kai tuo tarpu kitos valstybės kaip tik skatina baigti ne vieną universitetą, nes supranta, kad protinga visuomenė, priima ir vystosi, o ne keliauja paskui kitus iš paskos.

Jau dabar trūksta savo vardo vertų dėstytojų, o tu nori, kad būtų visiškai nemokamas mokslas? Tuomet tie patys valytojai, kurie dabar su aukštuoju, dirbs dėstytojais. Studijos yra mokamos, ir gan brangiai. Tai gerai. Jei mokėčiau už mokslą 18 000 Lt, tuomet turėčiau laisvai teisę reikšti priekaištus, kodėl prasta studijų kokybė. Prekė turi įgauti savo kainą. Dėl manęs, galėjo kainą padidinti dar 2 kartus. Humanitariniams mokslams — 10 000Lt/m., technologiniams — 20 000Lt/m., meno studijoms - 35 000Lt/m. Vat tada pažiūrėčiau, kas mokėtų už mokslą. Studijuotų tik tie, kurie to verti. Taipogi, reiktų sumažinti studentų skaičių apie 2-3 kartus, kad susidarytų daugmaž mobilios grupės.

Leisti studijuoti ir studijuoti, visiškai skirtingi dalykai, aš sakau jog neturi būti statomos kliūtys prieš barjerus, barjerineme bėgime . Negalima vien todėl jog mokykloje tu turėjai ne 10, neprileisti arba užsikosėti nerealios kainos, vardan siekio kad keli išrinktieji BŪTINAI gautu darbą, darbą turi gauti geriausi, o jie atsiranda tik konkurencijoje. Bet konkurencija turi būti tarp specialistų, o ne tarp besirengiančiųjų jais tapti, nes noras tai dar ne diplomas. Ir kam pareikši protestą? dėstytojui? Na ok, jį išmes, bet jei geresnių tiesiog per tas betvarkių dešimtmečius neišaugino, arba jiems pelningiau kur nors privačiai dirbti, o ne grįšti universitetan? Turime problemų, dėl jų ir stovime, bet tai ir siųlymas neimti valstybei avansu pinigų už mokslo kokybę, kuri neatitinka kainos. Juk verslas neužsikelia savo produktų kainos su sąlyga jog jie ateituje gamins geresnės kokybės produkcija. Jie ima paskolas, investuoja, o jau paskui grąža ir susigražina per kainą. Kodėl mokslas IMA avansu tai kas gal tik bus kažkam ateityje? Skaitei mano "bizniuko planą"? Panašu jog valdžia ir nori tokių kainų, jiems pilnai pakaktu kiek į kišenę pribyrėtu nuo valstybės iždo, paprasti "nekapšeliniai" jiems nerūpi. Pasidomėk kainomis, už tokias sumas, kokias siūlai, užsienyje daug pigiau išsimokinti. Sakysi šiemet žadėjo, bet niekas ryškiai neišvažiavo. Taip, bet kaip paskui tie patys išvyksta užsienin dirbti ir užsidirbti? Jei ekonomis faktorius bus pernelyg nepalankus mums, tai tikrai žmonės pradės išvažiuoti ne vien dirbti, bet ir studijuoti.

Arba nesupratai mano pirmojo argumento, arba kažko kito nesupranti. Gerai, teigul leidžiama studijuoti visiems norintiems. Noriu pasakyt, kad dabar trūksta kvalifikuotų dėstytojų, o kas bus, kai studentų dar padaugės? Paroj 24 valandos, nei pridėsi, nei atimsi. Dėstytojų per metus kitus irgi neprikepsi. Todėl bent teorinį įgyvendinimą reiktų nukelt į 6-8 metus ateitin, praktinį - 10 metų. Konkurencijos visur turi būti. Tiek mokykloje, tiek studijų laikais, tiek ieškant darbo. Mažesnė nei Japonijoje, bet visgi ji turi egzistuoti visada. Pats, Arns, rašai „bet jei geresnių tiesiog per tas betvarkių dešimtmečius neišaugino“ — kaip tuomet tikiesi surasti reikiamą skaičių dėstytojų, jei padarytum nemokamą studijavimą? Dėl šios problemos kyla aibė ir kitų klausimų — ar nebus nuvertintas diplomas, kai kokybė bus dar prastesnė nei dabar? (žr. aukštesnio pranešimo pirmą pastraipą); ar verta studijuot, jei žinai, kad studijuosi su ~80% „bandančių“ studijuoti liaudimi? Na, studijų kainos užsienyje lyginant su mano pasiūlytomis yra beveik tos pačios, jei ne truputį mažesnės. Tačiau pragyvenimas Lietuvoje pigesnis, lyginant su Prancūzija/UK. Sumažinus studentų skaičių natūraliai reiktų sumažinti ir universitetų/kolegijų skaičių. Tuomet bent iš dalies būtų atrinkti tikri dėstytojai, verti to vardo. Nelyginant su dabartimi

Idomu bus pamatyt statistika, kur po pusmecio sulis "studiju kokybe" nusivyle lietuviai ... Vadyba dar turi vietu ?

Aš kiek ankčiau pateikiau būdą kaip apsivalyti nuo studentaujančiųjų: sugriežtinti lankomumą, daugiau kolių, leisti tik 1-ą akademinę skolą turėti. Staigiai prakris neketinantys rimtai mokytis arba supratę jog pervertino savo galimybes. Antplūdis itin didelis būtų nebent pirmais antrais metais, paskui turėtu įsivyrauti normalybė(vis dėl to anekdotas jog lietuviai visi prie užrašo "nemokamas" turi šiokios tokios teisybės), be to, nemokamas mokslas suteiktu galimybę nebijoti pakeisti savo besimokamo dalyko, tad kasmet būtų nebent tik rugsėjis itin smarkiai apkrautas, vėliau jau nuo 2 kurso viskas normaliai. panašiai buvo ir iki sujauktos tvarkos, tik nebuvo griežtos atrankos per vertinimą. O kaip pakeisi mokslo kokybę jei dėstytojų nėra ir dėstys tie patys, kurių darbas įvertinamas nepakankamai? Bet ministro įsakymas panašu pakeitė kokybės kriterijus problema, ir ji neišsispręs savaime ir juo labiau per kokius 10 metų, nes mes nepriruošiame nemažai daliai specialybių pakankamai KVALIFIKUOTŲ(turimas diplomas dar nieko nerodo) žmonių, o norint dėstyti reikia itin daug darbo, o kur dar tai jog senieji sensta(tarp jų ir geri). Mus išgelbėtu tik stebuklas, tad pradžiai reik programos ką dėstyti ir vidutinio dėstytojo, bei nors kelių studentų kurie tikrai save įsivaizduoja ateityje kaip dėstytoją universitete. Per kiek laiko gal ir išauginsim tokį mokslo elito sluoksnį, reformomis ir didesniais pinigais, kurie nekeliauja kaip žymiai didesnės dėstytojų algos, greitai rezultato nepasieksime. "Tiek mokykloje, tiek studijų laikais, tiek ieškant darbo" Būtent, pats neminėjai priėmimo į universitetą, nes konkurencijai čia ne vieta. juk nepasakysi kad gerai besimokantis, bet vidutiniškai tarkim pianinu grojantis vaikas, bus geresnis atlikėjas nei prasčiau besimokantis, bet visur vos ne kaip virtuozas grojantysis. Pagal mūsų sistemą, bent jau šiemet, priimtas buvo tas kuris geriau egzus laikė, o ne tas, kuris daugiau prizų, kuris geriau bandomąjį meno akademijoj išlaikė. Tas pats ir su kitomis specialybėmis, jei jau nori atrinkinėti, tai daryti komisijas, bandomuosius pokalbius, pačios aukštosios testai ir pan. Reikia vertinti konkrečias specialybės, o ne bendrasias mokyklines žinias.

O kur aš sakiau, jog stojant į meno studijas svarbiausia brandos egzaminų rodmenys? Mano nuomone, esminė problema yra per didelis stojančiųjų kiekis ir nors ne nuo to pradedama reforma, bet vis tiek sveikintinas dalykas. Savo nuomonę išsakiau, iš manosios pusės užteks diskusijų.

Problemą žinai, kad daroma ir reikia kažką daryti supranti, bet pačios pačios esmės, vis nesupranti. Geriau jokios reformos nei reforma vardan reformos. Kokia nauda kažką daryti, jei net pats netiki jog tai veiks, darymas iš desperacijos tikrai nėra išeitis. Ministrui ir partijai reikėjo pliusiuko, užuot doro darbo visuomenei. Tikrai reforma galėjo palaukti metus kitus, bet per tą laiką sistemingai dirbant: diskutuojant visuomenėje(juk visuomenei, o ne politikai reikia mokslo), semiantis patirties ir klaidų iš kitų valstybių, priderinti refoma taip, kad mokyklų reforma integruotusi į aukštojo mokslo sistemą, pasiruošti dėstytojams ir patiems universitetams prie pasikeitusios situacijos, būtų buve galima padaryti tokią reformą, kuria atėjusi kita vyriausybė turėtu testi, o ne galvoti kaip čia dar ką pareformavus, juk su automobiliu gali žaisti kaip nori, o štai šitaip žaisdamas su žmonėmis, žlugdai ne vienam visą gyvenimą.

Dėl kritikos iš profesūros pusės. Natūralu, kad bet kokie rimtesni pakeitimai sulaukia tam tikro nepasitikėjimo ir pasipriešinimo. Kiek man teko kalbėti su įvairių specialybių profesoriais, tai vyraujanti nuomonė "mintis gera, bet tas ir tas punktas nevykęs". T.y., visi sutinka, kad kažką būtinai reikia keisti - ir ne kosmetiškai, bet apskritai iš naujo įvertinant, ko mes siekiame sav aukštuoju mokslu, kaip suvaldyti aukštąsias kaip "valstybes valstybėje", apkarpyti jų autonomijas, priversti studentus vertinti pagal žinias, o ne išskaičiavimus ir t.t.. Kiekviena aukštoji, ir kiekviena specialybė turi savo niuansų ir interesų - ŠMM reikalas tuos interesus suderinti tarpusavyje, taip pat - su studentų ir valstybės interesais. Dėl menų - kažkaip nesigirdėjo režisierių ir muzikų balso, o būtent jų interesai labiausiai išsiskiria iš visų specialybių. Tai ir gavom, kad sistema daugmaž veikia su fizika, istorija - bet neveikia su režisūra. Be to, reikia palyginti, kokia stojamųjų ir apdovanojimų vertė - fizikai gal pakanka ir valstybinio egzamino įvertinimo (juk olimpiadininkas privalo išmanyti mokyklines lygtis) - bet pašaukimo dailei bendru egzaminu neįvertinsi. Toliau, jei fizikas ar informatikas atrinkinėdamas studentus griežtai vertintų kiekvieną kabliuką - taigi, 8 būtų geras pažymys, tai režisūroj greičiausiai dauguma gautų po apvalų 10. Taip išeina, kad pačios menų stojamųjų komisijos paverčia stojamuosius niekiniais, o baigiamuosius ir vidurkius svarbiais. Paskui pačios verkia, kad "priėmė ne tuos", kad "didieji talentai liko už brūkšnio" ir t.t.. Dėl studentų išmėtymo. Būtų gerai, jei į pirmą kursą priimtų visus, o paskui sąžiningai atmėtytų. Bet tai įmanoma tik prestižiniuose universitetuose, kurių pas mus 0. Visos specialybės laikytų studentų vidurkį ir pažangumą dirbtinai aukštą, jei tik jis lemtų finansavimą. Iki šiol turėjome paradoksalią situaciją, kai vadybininkų stipendijai reikėjo vidurkio 9,7, kai fizikoje ar informatikoje pakanka 7,3. Ar tai reiškia, kad esam labai talentingų vadybininkų tauta? Manau, priešingai: reikalavimai tiksliukams aukštesni ir sąžiningesni, kiekvieną pažymį turi realiai užsidirbti. Apskritai, viena iš reformos baimių ir buvo susijusi su aukštais pažymiais: keliose aukštosiose praeitą semestrą buvo nuleista iš viršaus rašyti tik gerus pažymius, taip neva pritraukiant krepšelius. Ačiū Dievui, stojantieji sugebėjo atsirinkti pagal kitus kriterijus, ne pagal studentų vidurkius. Vienas dalykas, kuris man išties dabar nepatinka - prisirišimas prie 8 kaip kažkokios ribos. ECTS būtų žymiai geresnis įvertinimas, bet jis galiotų tik kurso viduje. Taigi, pažymių vidurkis negali būti kriterijum. Viena "skola" max - ko gero, būtų geriau. Ir, be abejo - pirmas plagijavimo, nusirašinėjimo ar kyšininkavimo atvejis turi reikšti griežtą įspėjimą, antras - nediskutuotiną išmetimą užtrenkiant duris į nemokamas studijas aukštojoje. Profesūrai taip pat: jei studentai atnešė gėlių į egzaminą (tiesiogine prasme), o dėstytoja jas priima - ji turi automatiškai lėkti iš švietimo sistemos, verčiau lai gatves šluoja.