Danijos mokyklose leista per egzaminus naudotis internetu

Ta as ir sakau apie uzdirbima, ir ne kaip tu islaikei egzamina cia esme. Google.com gali padeti surinkti informacija, o ja reikia ismokti rinkti, o ne vesti "kaip tapti milijonieriumi", apie koki mokyma as ir kalbu. Ir kaip tavo nuomone atskiriami gabus nuo ne gabiu? Pagal atminti?? Jeigu zmogus gabus, tai jis ir isspres loginius uzdavinius ir sugebes suprasti pateikiama informacija bei ja panaudoti savo reikmem, ar gabus tai reiskia toks kuris sugeba sedeti valandu valandas prie jam nereikalingu duomenu kaldamas ja i galva vien tam kad gera pazymi is egzo gautu, bet is tikruju neturedamas realaus noro ir gabumu gautom ziniom pritaikyti praktiskai?

buvo pas mane klasei zmoniu kurie sugeba visas formules iskalt iki tamtikro lygio. kaikurie jas uzmaskuotas atpazindavo, bet tai ju nedar protingais. kas is to kad tu zinosi kokia formule, jei uzdavinys bus taip iskraipytas, kad nezinosi nuo ko pradet ziuredamas i formule. leist naudotis kuo turi yra gerai, nes atspindi realia situacija, o ne teoriska mokymasi, kai tu neva zinai apie ka kalbi...

neskaičiau komentarų. dar vienas visuomenės zombinimas, ir nuo pat šaknų

Lietuvoje nėra per daug besimokančių univeruose, čia reiktų kitaip formuluoti ir reikėtų visai kitaip valdžiai daryti. Pvz. visų pirmiausia reikia , kad universitetai tau teiktų žinias,o ne kad tau doda tonom teorijos , našarom kolius išsilaikai pratūsinęs ir turi diplomą, nors galvoj tuščia.Visų antra, reikėtų , kad univere mokintų tai ko reikia, o ne ko nereikia, kaip pvz. Medicina, pirmam pusmetį moko lietuvių kalbos, anglų ir iš jų būna koliai, argi nejuokinga ? Atrodo medikui reikės tos lietuvių kalbos... Na ir galiausiai priėmimai turėtų būti protingi , nes pvz kai į medikus stoji ir reikia tau laikyti lietuvių kalba, tai čia irgi nesuprantama. Ir kalbant dar apie univerus, tai turi būti didesnis santykis tarp kokybės ir kainos, nes kiek baigusių ir sėdi darbo biržoj , tai kam aš tuos 20 k litų mokėjau , kad po to su diplomu sėdėčiau darbo biržoj ? Arba su diplomu eičiau dirbti valytoju ? Ir galiausiai baigiant , tai kiek bent jau turiu pažįstamų , tai kas mokos Medicinoj jie turi tiek daug mokytis , kad net laisvo laiko nėra , o pvz kas kitur mokos(išskyrus kur su fizika , nes ten nežinau kokia situacija, bet vadyba,ekonomika ir kitos populiaros prof tai tikrai žinau kas dedasi), tai net nelabai pavadinsi mokymusi, o tiesiog studentavimu ...

špokas, kalbi ir nesupranti ką kalbi. Visų pirmą reikia leisti mokintis kas nori, o ne dirbtinai riboti, dirbtinai dalį nusiųsti studijuoti kažkur ir pan. Universitetas visais laikais buvo teorija+žinios+praplėstas akiratis. Nori pasimokyti kaip dirbti? Tam yra kolegijos ir profkės, kurios jau tiesiogiai ruošia EILINIUS darbininkus. Nesakau jog iš univero jau esi kažkas daugiau, sunku darbu darai karjerą, tačiau normalioje mokslo sistemoje tokia tvarka, universitetas ruošia būsimus vadovus. iki kol nesuprasime šio skirtumo, tol ir būsime "bananų respublika", mums reikia ne žeminti universitetus, o kiek galima darbo sektorių pritaikyti pasaulietiniai rinkai. Taip, aš juk minėjau, kas turi ruošti darbininkus. Pas mus, universitetai nužeminti iki eilinių ruošimo ir dar kaltinami kodėl nesame šimtuke geriausiųjų. Būkim ramūs, ten ir nepateksime net už milijardus, juk tuos reitingus sudarinėjant, atsižvelgiama ir į tai, ką universitetas pasiekia. Didelis pasidižiavimas jog priruošiama valytojų, pomidorų skynėjų ir kt? Diplomas tik pranašumas, jis savaime negarantuoja darbo, neturėkime tokių iliuzijų, patys darbdaviai neis ir nemaldaus "diplominio" dirbti pas jį. Pats turi jo pagalba susirasti darbą, o jau darbu pasiekti, kad tavęs visi darbdaviai norėtu. Mokslas mokslui nelygus, alga taip pat. Daktaras visados gaus didesni atlyginimą nei mokytojas, bibliotekininkas ar koks automechanikas. Kam medicinoje kalbos? Anglų - daugiausiai farmacininkų, atradimų pateikiama užsienio(ne lietuvių) kalbomis, tad norėdamas tobulėti, turi turėti užsienio kalbos bent minimalias žinias. Lietuviu kalba tam, jog mokėtum tinkamai bendrauti su pacientais, mokėtum užpildyti dokumentus ir pan. Baikim išsigalvoti, jog vairuotojas tik vairą sukioją, chirurgas tik operuoja, o policininkas tik nusikaltėlius gaudo.

Manau, kad universiteto pareiga ne išmokyti, o pakeisti tavo mastyma, jog reikia pačiam būti žingeidžiam ir kaip to siekti, nes vien 5metų mokslas nepadarys jus geru specialistu, reikia visa gyvenima mokytis ir tobulėti pačiam, knygų, kursų pagalba.. Universitetas duoda tik pagrinda, kad galėtum įsikibti gyvenime. O tai, jog mane VGTU mokė filosofijos ar ten ekonomikos, politoligojos ir kitų ale mano specialybei nereikalingų dalykų, manau visa tai reikia bendram išprūsimui, kad suprastum apie ką kalba eina ne tik savo srityje, visko nemokėsi, bet paviršutiništkai reikai žinoti kas ir kaip. Kas liečia straipsnį, manau mintis gera, bet praktika parodys, koks tikrasis šio porjekto tikslas . Manau, kad durnesnius ir netokius sumanius lengviau valdyti ir "priversti" juo galvoti ir manyti kaip tu . Juk link to viskas eina...

Jus maisot kas yra teorines zinios, kas yra ju praktinis taikymas ir apskritai kas yra universitetinis issilavinimas. Teoriniu ziniu, tam tikra kieki, yra butina tureti, norint suvokti kazkokia analizuojama problema. Nesakau kad reikia viska kalti mintinai, bet taip nesakau, kad visos zinios turetu apsiribotu paieskos sistemu adresu sarasu ir zodziu junginiu "HowTo" paieskos lauke. Sie du dalykai (zinios ir gebejimo jas taikyti ugdymas) turi buti racionaliai komponuojami, norint pasiekti gera efektyvuma. Universitetinis issilavinimas is esmes yra universalus. Problema ne tame, kad medicinos universitete yra anglu ar lietuviu kalba, problema tame, kaip tokie moduliai yra destomi ir integruojami i bendra moduliu sistema. Siauros paskirties specialistus ruosia ne Universitetas, o akademijos, kuriu finalinis rezultatas - sertifikatas is siauros srities.

Arns bet ar ne mokykla turi tave paruošti bendram išprusim ? Ir žinok , kai tu gauni, šiuo atveju medicijoj, išmokti knygą 600psl savaitei ir dar ten lietuvių anglų kolis , tai čia yra vėjai. Be to jeigu su mūsų univerais viskas gerai ,kad visko mokomės , tai kodėl mūsų univerai blogiausi europoj ? Mokykla - bendras išprusimas , universitetas - tobulėjimas ant to dalyko kur tu mokaisi. Juk ekonomistas neturi mokėti dainuoti ? P.s. Arns žinok nesupratau ką tu norėjai pasakyti iš sekančio komentaro. Bandai išaiškinti man tai, ko pats nesupranti... Mums rašosi su u,o ne ū , tai tiek ir su tavo bendru išprusimu

ruošti kolegijos ir profesinės mokyklos. Iš to ir susidaro per didelis studijuojančiųjų universitete skaičius. Bet jo nereikia riboti, gal mes gerai ruošiam gydytojus(na tarkim, įsivaizduokim, svajokim), tai kodėl jų neruošti daugiau nei mūms reikia? Juos galime integruoti į užsienį, kviesti studijuoti užsienio studentus ir t.t. Būtent priverstinio studentų skaičiaus ribojimo mintis yra pavojinga, nes turim ne visus murgdyti jog būtų lygybė, o leisti "pliusam" ir likti tokiais.

Viskas yra tvarkoje kol gyvename visuomeneje kur internetas yra lengvai prieinamas. Nes is tikro egzaminai turi atspindeti padeti visuomeneje.

Va tiesa tiesa. Sakykit ką norit, bet leidimas egzamino metu naudotis viskuo, ryškiai pamažina poreikį mąstyti ir pačiam galvoti.

Be to, del universitetu. Vienas dalykas yra faktas - pas musu universitetai ruosia darbininkus. Ir tai yra tik todel kad patys zmones nesuvokia universiteto esmes. Juk universitetai turi ruosti tam tikros srities profesionalus, zinovus, o ne diplomuotus mulkius. Ir patys universitetai nusileidzia save i pacias padugnes. Svarbu kad moki, o visa kita nesvarbu. nesvarbu kad tu durnas, nesvarbu kad tu tuom nesidomi, nesvarbu kad tau reikalingas tik diplomas. O ir mes patys mastome kad diplomas daug ka reiskia. Nueisi pas dardavi, pamesi diploma ir tu jau gausi darba. Faktas kad zmones nesuvokia kaip susirasti darba. As neturiu diplomo universitetinio ir laimingas dirbu. Faktas kad musu universitetai neturi buti islaikomi studentu. Nes is to ir gaunasi tokia korupcija kad universitetai priima bet ka kas moka pinigus. O ne ta kas vertas studijuoti universitete.

Matyt buvai vertas studijuot 8)

Nesupratau sito. Jei turi omenyje kad esu paprastas darbininkas, tai tu neklysti ir ne kiek man negeda to sakyti. Bent jau kvalifikuotas, o ne diplomuotas.

As manau galiu atsakyti kodel lietuvos universitetai neprilygsta europos nes pats mokinuosi danijoje kur mokymo sistema visiskai kitokia. 1. Busimas architektas lietuvoje pirma semestra privalo paisyti portretus ir kitus su architektura nesusijusius dalykus. Antro semestro architektas pradeda kazka mokytis bendro su architektura. Pirmo semestro architektas danijoje jau moka naudotis autocad, apsaikciuoti ivairius load'us ir moka pilnai braizyti planus. Antro semestro architektas danijoe jau moka naudoti 3d autocad, revit paruosti business plan(architekturos), paruosti projekta ir pilnai moka visas konstrukcijas bei braizybos ipatumus. 2. Nezinau kaip lietuvoje, nes nelabai turiu pazystamu kurie studijuoja marketing management. Taciau danijoje baiges 1 semestra jau esi atlikes 2 praktinius darbus su marketingu, is kuriu viename jau turejai susirasti imone ir praktiskai pritaikyti savo darba imones veikloje. Baiges 2 semestrus jau esi atlikes 4 praktinius darbus marketingo srityje is kuriu vienas yra market research tyrimas kitoje salyje. Norint tai atlikti pirma turi rasti imone, kuri domisi judeti i kita sali. Universitetas nepadeda, todel viskas priklauso nuo taves ir tavo grupes darbo, nesugebejimas tai padaryti reiskia kad tu nevertas toliau mokytis. Negana to kad tu esi priverstas nuolat daryti ivairiausius projektus tau taipigi tenka mokytis, ruostis paskaitoms bei egzaminams. Projektai yra popamokine veikla kuri yra prialoma norint mokytis toliau. 3-ciame semeste studentai privalo susirasti imone ar koki nors kita external employee, buti idarbinti ir padaryti project management projekta(Foundation of the project -> planning -> implementation). 4 semestras - praktika. Privalai pats susirasti imone ir joje atlikti praktika nuo 2 iki 6 men bei parasyti darba. Taigi isvados: kol lietuvoje moko visokiu bereikalingu dalyku, uzsienyje ruosia specialistus koncentruotus tai specialybei. Niekas cia marketinge nemoko filosofijos ar architekturoje dailes. Taip studentai neapkraunami bereikalingais dalykais ir gali judeti greiciau per mokymo kursa.

Vienintelis egz. kur tikrai galima žymiai geriau išlaikyt tai istorijos. O dėl kitų tai smarkiai abebjoju ar bus toks didelis šuolis. Pvz gimtosios kalbos turi pats viską parašyt, išmąstyt kaip ir daugelyje kitų egzaminų..

Esu baigęs aukštąjį "radijo aparatūros konstravimo ir gamybos specialybėje", turiu didelį darbo stažą. Ir deja pačiam mokymuisi dabar teskiriu labai mažą reikšmę. Visa kas buvo reikalinga darbe, teko savistoviai "atkasti" darbo procese, t.y. ", dar nei viena enciklopedija nėra laikoma protinga, galvojančia. Gal vėliau vėl užsuksiu, jei mokiniai ir studentai dar neišsisėmė. Galėtume bandyti siūlyti mokymo tobulinimą, kuris bent kiek pakeistų dabartinę, viduramžių mokymo sistemą. Knygos, užrašai, internetas - tiesiog būtini sprendžiant bet kuriuos uždavinius, jie tik padės "nukrauti" mūsų smegenis nuo bereikalingo begalės informacijos įsiminimo.

Alglisle, dėstyk, nes nemanau jog krūvio mažinimas ką nors padėtu, tai tik nuleistu karteles žemiau ir bet kuris kvailys, kuris tik netingės, galės gauti pažymius neblogus, tačiau dirbti iš jų retas galės greitai, nes niekas jiems "neįkalė" informacijos sistemizacijos. Klysti žmogiška, bet tik ne šimąjį kartą ant to paties dalyko.

Siaip is kitos puses, tai kiekvienas danas turi priejima prie interneto, tad jei ko reikes, tai visada gales pasinaudoti internetu jeigu moka naudotis.

mokyti esminiu dalyku kruvis butu net didesnis, bet savaime ir tuo daliku besidominties zmonems taptu lengviau, nes yra zymiai lengviau mokytis idomiu ir reikalingu dalyku, o kai nesamoniu mokaisi tai visas noras dingsta. O va zmones kurie neturi gabumu konkreciam mokomam dalykui, arba jiem butu visai neidomu, tai jie patys iseitu ir nebemegintu mokytis del lapuko. Manau tai issprestu labai daug problemu sistemoje. Kitas dalykas: cia galima sakyti, kad kolegija taip turi daryti, bet esant dabartiniai padeciai tai nieko nereiskia, manau pati geriausia iseitis butu milziniska reforma kurios metu butu atskirti koleginiai mokslai ir universitetiniai mokslai, t.y. tos profesijos kurios reikalauja ilgamecio mokslo ir ivairapusiskesnio isprusimo(tarkim medicina, architektura, programu sistemos ir pan.) butu mokoma tik universitete, o tokiu mokslu kaip mechanikos inzinerija, informatika tik kolegijose. Ir ne todel, kad tai prastesni mokslai, o todel, kad specialistui svarbiausia ne teorines o praktines zinios, tokiu atveju kolegija mokytu trumpiau ir su ankstyva praktika, o kadangi to mokslo negalima butu gauti universitete isvis tai dabrdviai ir nereikalautu lapuko is univero.