Danijos mokyklose leista per egzaminus naudotis internetu

norėtu tai ir nereikalautu lapuko su diplomu, dažniausiai giminės, pažystami,draugai, kuria konkursus vvalstybinėse įmonėse su tokiais reikalaimais, jog didžioji pusė iš karto atkristu, o i likusių "tinkamas" b9tų išrinktas. Didžiuoji dalis verslo jau dabar perėjo prie žmogaus gabumų ar bent vertinimo pažinmių, o ne vien diplomo viršelio, kaip buvo mėgstama iki tol. Tada visai nesvarbu ar tu į ar 10 baigei

Labai teisingas sprendimas. Visos informacijos nuoseklus kalimas yra tik savęs bukinimas ir laiko švaistymas. Užuot viską kalę mintinai, abiturientai galės susitelkti į tai ko nesupranta, kitaip tariant mokymasis taps žymiai produktyvesnis

Pagaliau kažkas suprato, kad geriau išmokti rasta informacija taikyti, o ne atmintinai kalti bet kokias nesąmones

Nors ir yra prie ko prikibt, bet iš esmės, tai esu už tai, kad reikia mokėti naudotis informacija, kuri yra prieinama kiekvienam dabar, o ne susidėt viską į galvą. Yra ir anekdotas apie mokslą. Mintis ten tokia, kad studentas turi mokėt viską, o paskutinėj vietoj profesorius, kuris turi žinot kur jo asistentas, kuris žino kur yra reikiama knyga Nepamenu, bet gal kas paporins. Pas mus yra per daug įkalta į galvas, kad tas universitetas tai aukso šaltinis. Ir būtina jį baigti. Net nesvarbu kokią specialybę (geriau populiarią - vadybą, ekonomiką ir pan ), bet svarbu baigt. Ir po to su tuo diplomu nežinia ką daryt, nes universitetas baigtas tik dėl to, kad baigt, o ne, kad įgaut žinių dominančioj srityje. Aišku, savo svajonių darbą dirbti sunku, bet jeigu tikrai nori, tai ir dirbsi, o ne kasdien bambėsi, kad darbas užknisa, pinigų nėra ir pan.

Matematika, kaip visų fizinių, techninių mokslų ir inžinerijos pamatas, užima daugiausiai laiko tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokymo įstaigose. Begaliniai teoremų įrodymai, formulių išvedimai. Bandoma sugrūsti į mokinių smegenis vos ne visą žmonijos matematikos istoriją, ir ne tik pačias tiesas, bet ir ją kūrusių genijų kūrybos . Ir visa tai reikalaujama atsiminti, tiek pamokose, tiek egzaminuose. Tai algebra ir trigonometrija, geometrija ir braižomoji geometrija, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas, kompleksinių skaičių teorija, matricų skaičiavimas ir daug kitų. O kur dar daugybė matematikos bazėje sukurtų disciplinų, aerodinamika ir hidrodinamika, teorinė mechanika ir medžiagų atsparumas, elektromagnetinio lauko teorija ir elektrotechnikos bei radiotechnikos pagrindai, ir taip galima tęsti ir tęsti. Dažnos apibendrinančios formulės išvedimas užima net kelis puslapius. Ir visi šie mokslai talpinami mokinių bei studentų galvose, bei reikalaujama visa tai atsiminti. Nėra jokios logikos.

Tuo tarpu mokytojas arba dėstytojas, klasėje arba auditorijaje, visa tai "pila" lentoje vienoj rankoj laikydamas knygą ar užrašus, kitoj kreidą, nors tai jam tėra vienintelis dalykas ir be to kartojamas kas metai. Tai aiškiausiai rodo, kad "dėstomos" informacijos kiekis smegenims yra per didelis, o jos "kimšimas" į galvas neturi prasmės. Be to ir pats "dėstymo" procesas, labiau tiko viduramžiams nei nūdienai, kai trūko ar visai nebuvo prieinami besimokantiems žinių šaltiniai. Dabar mokiniai ar studentai turėtų patys susipažinti su temomis, o pamokose, paskaitose tik gilinti žinias, ką galima daryti sprendžiant praktinius uždavinius, atliekant laboratorinius darbus. Skaityti gi moka visi.

Dabartiniai aukštųjų mokyklų dažnai visai neatitinka žinių lygio. Ar mes ne per daug neapdairiai švaistom ir taip neilgą žmogaus gyvenimą?

algisle labai teisingai sneki, as tokios pacios nuomones, bet ka mum daryti? Rasyti peticija? Kazin ar jei netu susirinktu tukstanciai parasu kasnors atkreiptu demesi...

Nūdienos mokymo procesas labai jau primena gerai žinomą posakį – „menas menui“, kas perfrazavus būtų – „mokymas mokymui“. Turi garantuoto darbo žymi gyventojų dalis, mokytojų, dėstytojų, profesorių pavidale, mokomieji nesiskundžia, jie tam dar nesubrendę, jiems dar vis svarbu gauti atestatą, diplomą. Visa kita vėliau. Atėję į darbą, bus vertinami tokius pat mokslus baigusių darbdavių. Taip karuselė ir sukasi ir niekam nuo to „galvos neskauda“.

Pakankamai ilgai buvo einama lengviausio pasipriešinimo keliu, dangstantis šūkiu: tai šimtmečių patirtis, taip daro kiti. Laikas apsukti visą griozdišką lavinimo vežimą taip, kad motyvai atsidurtų pačiose mokomose smegenyse. Kaip tai padaryti? Mąstyti, daugelyje šalių ta kryptimi jau nemažai nuveikta. Pirmieji racionalūs pasiūlymai, net bandymai, mano žiniomis, jau buvo teikiami praeito šimtmečio antroje pusėje. Daugelyje Vakarų šalių jau efektyviai atsisakoma baląstinio mokymosi mintinai, vystomos kūrybinės smegenų galimybės, jose įtvirtinami žinių panaudojimo metodai, o ne pačios žinios. Airija, Anglija, tipinis mūsų tautiečiams žinomas pavyzdys. Vienok Lietuvos mokymo „šulai“ tebesididžiuoja, kad grįžusių į Lietuvą žmonių vaikams tenka tęsti mokslą bent jau viena klase žemiau. Tipinis „būti reikšmingam“ pavyzdys, užtemdantis bet kokį mąstymą. Apie tai labai taikliai kalbėjo per mūsų televiziją vienas Airijoje dirbantis mokslininkas.

Idiote o pats nenori ismokt mastyt? nori viska kompui uzkraut o pats buti tupas ??? - sekmes gyvenime...

Visu mazvaikiu ir tinginiu svajone... Beja - kompas jums kvailiams nepades su kastuvu darbuotis