„Kinijos vadovybė buvo nustebusi“ – kodėl Pekinas Putinui trenkė antausį ir nesuteikė paramos, kurios jis tikėjosi? ()
Žurnalistų teigimu, Putino pasitikėjimas besąlygiška Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) parama iš dalies turėjo įtakos jo sprendimui pradėti invaziją į Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt klaidingai įvertino būsimą Kinijos poziciją, manydamas, kad Pekinas besąlygiškai palaikys Maskvą. Šis neteisingas sprendimas iš dalies turėjo įtakos jo sprendimui pradėti masinę invaziją į Ukrainą.
Apie tai praneša „The Spectator“ straipsnyje, skirtame Kinijos diplomatijos bandymams daryti įtaką Vašingtono ir Maskvos sprendimams karo Ukrainoje kontekste.
Pekino pozicijos negalima vienareikšmiškai įvertinti. Susitikimuose su Rusijos Federacijos atstovais Kinijos politikai dėl karo kaltina JAV, o NATO atstovams sakoma, kad planuoja su jais plėtoti santykius.
Žurnalistų teigimu, Kinija žinojo apie Rusijos Federacijos planus dėl invazijos į Ukrainą, tačiau tuo pat metu V. Putinas apibūdino tai kaip „ribotą operaciją, kuria siekiama grąžinti Rusijos Federacijos prarastas teritorijas“ (L/DLR respublikas). Vėliau Pekinas buvo nustebintas realiu besivystančios puolimo mastu, kuris taip pat apėmė ataką prieš Kijevą.
Kinija nusprendė, kad Putino veikla yra kupina galimo konflikto su Vakarais, todėl KLR prioritetas buvo ne remti Rusijos Federaciją, o išvengti bet kokio eskalavimo naudojant branduolinį ginklą ir padėti pasiekti taiką.
Pranešama, kad neva siekdamas tokio tikslo Pekinas bandė užkirsti kelią Lenkijos oro pajėgoms priklausančių naikintuvų MiG-29 perdavimui Ukrainai. Kinija nusprendė nebetiekti Rusijai ginklų ir padėti apeiti sankcijas. Kaip praneša žurnalistai, NATO ir Pekinas tapo situaciniais sąjungininkais branduolinio atgrasymo srityje.
