Š.Kilius. Ar tikrai kaltos aukštosios mokyklos?

Pritariu tiems, kurie mano, jog kalta visa svietimo sistema. Ne studentai kalti, kad universitetai priima balvonu armija i tam tikras programas, kaip ir del daugelio kitu problemu. Sunku diskutuot, nes matyt kievieno patirtis yra labai skirtinga. Asmeniskai atejes i savo pirma bakalauro kursa (Universiteto neminesiu) isvydau daugiau "treningu" (su savo "sub kultura") nei vidurineje uzmiescio mokykloje, kurioje mokiausi. Zinoma, po metu ju beveik neliko, bet tai, kad toks "kontingentas" apskritai gali papulti i universiteta, man truputi sukelia juoka. Universitetu problemu neminesiu. Manau visiems, kas studijavo, jos puikiai zinomos.

Reiktu pamineti ir tai, kad universitetu pagrindinis tikslas studenta ismokyti mokytis, tai yra baiges universiteta ir isidarbines pagal specialybe vistiek nepanaudos didziosios dalies teorijos kuria ismoko, nes pasaulis ir technologijos labai greitai zengia i prieki, pvz paemus telekomunikacijas, supazindinami su pagrindais, technologijos istorija, galiausiai rasant bakalaura ar magistra tikrai glaudziai susipazinsi bet va nuejus dirbti i TEO LT pasirodys kad tu technologiju su kuriomis susipazinau studijuodamas TEO jau pries 5 metus atsisake ir viska atnaujino. Pirmuosiuose dviejuose semestruose t.y. pirmajame kurse su matematikomis ir fizikomis atkratomi tie kurie nesugeba mokytis ar nenori, taigi lieka "mokytini". Galiausiai bakalaura gaves ir isidarbines studentas turi vel daug mokytis kad galetu atlikti darbdavio jam pavedama darba, bet tai jam nebus sunki uzduotis nes jau universitetas ji paruose ir nuteike kad jis tures mokytis visa likusi gyvenima. Tokia manau ir yra aukstojo mokslo vizija paruosti zmones kurie gebetu mokytisir toliau kai desimbalius ivertinimus uz ju pastangas pakeicia pinigine israiska.

Na, ir labai gerai - pinigai, labai didelis akstinas dirbti.

Del pinigu zmogus tikrai daugiau pastangu ides i ta mokymasi, nei del supuvusiu universitetu. Universitetu beda mano manymu yra butent to akstino nebuvimas, todel lietuvos studentam ir terupi tik popieriukas baigus universiteta. Koks tikslas kalti ta nelemta teorija beverte ir uz tai gausi absoliutu 0, o pastangu ir laiko daug idejes busi, kai tuo tarpu su sperom/kysiais dar geresnius pazymius gausi. Ir situacija tikrai nesikeis, kol iranga, labaratorijos, teorija, pasene destytojai nepasikeis.

Integruotis kurioje srityje? Jei eina kalba apie papuolimą į 200-tuką, tai į VU, KTU, VGTU turi įstoti tik tie, kuriems ir MIT'e būtų nesunku. Jei orientuojamės vien į praktinius dalykus, tuomet turime pamiršti tūkstantuką.

Aš taip pat visiškai nusivylęs mūsų aukštosiomis mokyklomis. Mokiausi kolegijoje, toliau mokiausi universitete ir tikrai manau, kad kai kuriom aukštojo mokslo įstaigom dar "toli plaukt" iki kolegijos lygio. Pavyzdžiai.: 1. Kolegijoje mano diplominio darbo apimtis be priedu siekė 50 psl. Kiekviena pastraipėlė, kiekvienas sakinys ir žodis buvo apgalvotas ar jis čia tinka, ar pagal lietuvių kalbos taisykles. Universitete mane kvailiu išvadino, kad tek prirašiau, nes daugiausia 30 psl. gali būti, o apie baigiamojo darbo formatavimą, lietuvių kalbos taisyklių laikymasi nė nekalbėsiu, nes galėjo būti atlikta belekaip. 2. Būdavo tokių egzaminų, kur atlikdavo "face control" ir parašydavo pažymi. T.y. tau tiek, tau tiek, - visi patenkinti? Dedat knygutes ir laisvi. 3. Užduoda namų užduotis, bet atejus kitai sesijai patys pamirštą ką šnekėjo ir kas užduota. 4. Ir dar daug visokių paradoksų kurių net nesitikėjau stodamas mokytis. Ką tie studentai gali išmokti prie tokios tvarkos? Aš stojau ne tik dėl diplomo, o dėl žinių, bet dėja gausiu tik diplomą.

Universiteto neminesiu, bet prasta cia kokybe to "aukstojo" mokslo ka besakysi... Jau pirma studiju pusmeti tikrai pastebejau, kad kai kurie destytojai tikrai nera profesionalus. Isivaizduokit: ateina i auditorija, ijungia skaidres, zodis i zodi paskaito, kas ten parasyta, ijungia kita skaidre ir toliau skaito ir taip visa paskaita! Va cia tai paskaita. Laboratoriniai darbai: vel ateina, per 2 minutes susako 100 punktu, ka daryt ir paleidzia su, kaip jau vienas kolega minejo, SSRS laiku technika darbuotis, o pats velniai zino kur iseina ir kai grizta pabandyk tu ko nors paklaust jo, is karto valstybes priesas pasidarysi, "ale nepasiruoses atejai", neesme, kad darbo plane 50/100 punktu nebuvo nurodyta. Galu gale viena tokia veikeja per paskaita is viso pasake: "as savo studentams visai neaiskinu nieko, jie viska patys daro". Pakalbejau as su jos tais studentais, tai prasikeike visi. As suprantu, kad savarankiskas darbas yra visa mokymosi esme, tau i galva ziniu tikrai niekas nesukis, savarankiskai mokytis butina ir apskritai destytojas universitete yra tik konsultantas, bet kai tokie bjaurybes, atsiprasant, nachaliskai atsisako su studentais dirbt, tai kas cia per "aukstasis" jus man pasakykit.