Kartą gyveno trys studentai. Nebuvo jie nei labai blogi, nei labai pavyzdingi, tiesiog „lietuviški“ studentai, besimokantys Lietuvos aukštojoje mokykloje. Ir nusišypsojo jiems laimė studijas pratęsti Vokietijos universitete.

Universitetas buvo geras – patyrę dėstytojai, šiuolaikiška įranga aprūpintos laboratorijos. Naujas, modernus bibliotekos pastatas, kuriame sukaupta daugybė naudingos literatūros. Biblioteka skirta studentų labui – darbo valandos nuo 8 val. ryto iki 11 val. vakaro, savaitgaliais netgi galima išsinešti knygas iš skaityklos. Įrengtos konferencijų salės grupiniam darbui, kompiuteriai priėjimui prie interneto. Gražus stiklinis pastatas, tik kaip jis atrodo iš vidaus, mūsų studentai susiruošė pažiūrėti gerokai, gerokai į semestro pabaigą.....

----

Kiekviena pasakėčia turi moralę. Šios istorijos moralė galėtų būti – ar tikrai visuomet kaltos Lietuvos aukštosios mokyklos? Galbūt jos nepapuola į pasaulinius reitingų šimtukus. Tačiau nepapuola ir daugybė kitų šalių universitetų, kai kurie mus lenkia keliomis vietomis, kai kurie net ir atsilieka. Tačiau ar mes patys visuomet pasiimame iš aukštosios mokyklos visas žinias, kurias ji gali duoti?

Ateina studentas pas dėstytoją prasidėjus sesijai ir sako – „Dėstytojau, ar galite man pasirašyti“. Dėstytojas atidžiai pasižiūri į studentą ir klausia – „Turbūt esi ne iš mano grupės? Kažkodėl nemačiau tavęs nei praktiniuose, nei laboratoriniuose darbuose, nei atsiskaitymuose...“. Studentas – „Dėstytojau, tikrai iš jūsų grupės. Va, pažiūrėkite, esu grupės sąraše....“.

Švietimo ministras pasakė – nebūkime „lūzeriai“. Tikrai, kodėl visuomet tikimės blogiausio. Studijų krepšeliai skirti pusei Lietuvos studentų. Tai kodėl nesiekiame tapti geriausiais? Ar norime, kad mūsų atlyginimas būtų vienas iš mažiausių šalyje. Tikrai ne. Tikrai norime uždirbti daugiau, gyventi geriau. Aukštojo mokslo reikia siekti, reikia studijuoti, įdėti šiek tiek pastangų. Neužtenka tik įstoti ir „studentauti“, kaip ir neužtenka pasidėti knygą po pagalve nakčiai norint pasiruošti atsiskaitymui. Bet ar įdedame tam pastangų jau dabar? Ar visuomet tinkamai paruošiame pamokas, ar pasistengiame, kad mūsų pažymys būtų jei ne tarp pačių geriausių, tai bent tarp pusės geriausių klasėje.

Šiek tiek pasistengus ir pasimokius, bus garantuotas ir studijų krepšelis, ir geras darbas bei atlyginimas baigus studijas. Tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės darbuotojų ieško pastoviai. Gerų specialistų trūksta visuomet – tiek ekonominio pakilimo metais, tiek ir sunkesniu metu, kuomet išauga bedarbystė ir, atrodo, sunku rasti darbą. Tik reikia stojant studijuoti pasirinkti perspektyvią specialybę.

Ne tą „perspektyvią“, kur dėl mados ar kitų paskatų trokšta studijuoti didžioji dalis abiturientų ir jau per dešimtmečius paruošta didžiulė armija absolventų. Perspektyvią specialybę, kur galbūt šiek tiek sunkiau studijuoti, tačiau specialistų trūksta ir jie visuomet laukiami darbdavių. Sėkmės!

Doc. dr. Šarūnas Kilius
Energetikos ir elektronikos katedra
Kauno technikos kolegija

Komentarai (27)