Niujorko profesorius siūlo patobulintą kapitalizmo versiją – „Kapitalizmas 2.0“

Galiu garantuoti, kad kainos staigiai iskils, masine gamyba bus sustabdyta, kas dar labiau pakels kainas, paskolu neliks. Isvestines priemones yra gerai, jeigu jomis "hedge'ini" o ne spekuliuoji. Beje daugiausia problemu tai turejo amerikos bankai, kurie tikejosi buti istraukti. Reikia tvarkyti amerikos istatymus, gali pasiziureti i ES. Taisyklese yra tiesos, bet pirma jos kartojasi, antra apie ju pasekmes bent jau cia nerasoma. Reikes pasiieskoti ir jei netingesiu perskaityt ka is tikruju raso ir kiek realistiskai masto, o ne tik apie pirmus 2 zingsnius. Beje taip raso turbut, nes birzoj pralose derivatives rinkoje savo pinigus

super. Kodėl toks žmogus dar nėra Obamos ar TVF vyr. patarėjas. Ne ekonomistai, o mokslininkai turi valdyti pasaulio ekonomiką.

Saydo, jis filosofas-makleris Koks tau mokslininkas. Ir jo idejos bent cia nera paremtos ne vienu faktu, tik prielaidomis. Tuo labiau, kaip tai padarysi realiam gyvenime ? Kaip jausis kai is taves atims visus pinigus ? Tuo labiau, sprendimu jis bent cia nesiulo. Nebuk trumparegis ir netirpk pries populistines idejas. Populizmas visada atnesdavo daug zalos.

O aš pilnai jam pritariu. Pvz. 6 punktą reikėtų kuo skubiau įgyvendinti Lietuvoje. Visokie greiti kreditai mus mulkina. Nusibodo jau tas reklamas ant kiekvieno kampo matyti. O dabar pvz. Aš turiu daug pinigų ir darau nieko. Tu turi nepakankamai pinigų ir darai viską. Aš tau paskolinu pinigų ir toliau darau nieko. Tu turėdamas pakankamai pinigų nusiperki kažką. Toliau darai viską. Tu turi vėl nepakankamai pinigų. Aš atsiiminėju iš tavęs skolą. Prie viso to dar prirašau n%. Toliau darau nieko. Tu eilę metų turi labai nepakankamai pinigų ir toliau darai viską. Kieno kapitalas čia auga? To, kuris daro viską, ar to, kuris nieko nedaro? O jeigu aš būčiau bankas, kuris tik skolintų pinigus? Reiškiasi mano kapitalas tik didėtų. O ką aš daryčiau? Gal už tuos pinigus ką nors iš tavęs nupirkčiau (pvz. darbo jėgą), kad tu ir vėl galėtum man susimokėti. Tai čia kas nors ką nors daro? Žinoma - TU!

Banko „Goldman Sachs“ pelnas kelia pavydą Amerika vėl niršta. Krizė, o JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ paskelbė antrąjį šių metų ketvirtį uždirbęs neįtikėtino dydžio pelną. Be to, bankas ruošiasi kiekvienam savo darbuotojui išmokėti vidutiniškai milijono dolerių premiją. „Goldman“ visada buvo rinkos auksinis berniukas“, – aiškina finansų analitikas Phillipas Silitschanu. Yra bankininkai ir yra „Goldman Sachs“ bankininkai. Šis finansų gigantas visada turėjo išskirtinę vietą bankininkystės pasaulyje. Jo vardas ir aukštinamas, ir maišomas su žemėmis. „Goldman“ visada buvo rinkos auksinis berniukas“, – aiškina finansų analitikas Phillipas Silitschanu. Vadina banditais ir orkais Kai kam atrodo, kad sėkmingiausiai dirbantis pasaulio investicinis bankas įkūnija Volstrito gobšumą, kuris ir sukėlė finansų krizę. Žinoma, Volstritas yra vieta, kurioje uždirbami pinigai. O „Goldman Sachs“ tai daro labai gerai. Tik klausimas – kokiais būdais? „Goldman Sachs“ darbuotojai dažnai vadinami Brodstrito, kuris yra už kampo nuo Volstrito Niujorke, banditais. Jų maklerius vieno banko vadovas dienraščiui „New York Times“ palygino su orkais – žiauriomis būtybėmis iš J.R.R.Tolkieno „Žiedų valdovo“. Konkurentai širsta matydami, kad „Goldman Sachs“ sugebėjo taip greitai atsigauti praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų finansų rinkos pamatus sudrebino krizė. „Goldman Sachs“ grynasis pelnas antrąjį šių metų ketvirtį buvo 3,44 mlrd. dolerių. Tai beveik pusantro karto daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Lošė nepaisydamas pamokų Žinant, kad finansų krizės įkarštyje „Goldman Sachs“ turėjo 3,29 mlrd. dolerių nuostolių, staigus virsmas atrodo neįtikėtinas. Aišku tai, kad šis bankas darė tai, ką mokėjo geriausiai, – rizikavo. Nesvarbu, kad panašus elgesys nuvarė šalį į krizę. „Akivaizdu, kad vienintelis dalykas, ką „Goldman“ išmoko per finansų griūtį, – net jei ir toliau loš didelėmis sumomis, vyriausybė juos išgelbės. O aš tikėjausi, kad iš klaidų bus pasimokyta šiek tiek kitokių dalykų“, – dalies amerikiečių nuomonę atspindėjo „Progressive Strategies“ konsultacinės bendrovės ekspertas Mike'as Luxas. Sumažėjo konkurentų Užkulisius gerai pažįstantys makleriai teigia, kad „Goldman Sachs“ pasinaudojo sąmyšiu kredito rinkose ir pralobo spekuliuodamas vertybiniais popieriais. Bankas taip pat spekuliavo valiuta ir nafta. „Goldman Sachs“ uždirbo ir iš mokesčių už išplatintas kitų institucijų akcijų emisijas. Ši paslauga šiemet buvo itin populiari. „Žaidėjų rinkoje vis mažiau. „Goldman“ pasinaudojo tuo, kad konkurencija yra sumažėjusi, – pažymėjo CBS televizijos finansų apžvalgininkė Jill Schlesinger. – Tiems, kurie turėjo galimybių patekti į žaidimą, atsirado šansų uždirbti daugiau pelno“. Gelbėjo tuos, kurie naudingi? Praėjusį mėnesį „Goldman Sachs“ grąžino JAV vyriausybei 10 mlrd. dolerių vertės kreditą – mokesčių mokėtojų pinigus, kuriais valdžia gelbėjo bankininkus. „Goldman Sachs“ skelbėsi, kad skolą išmokėjo pirmasis iš visų JAV bankų. Tačiau kompanija nutylėjo, kad iš tiesų valstybės lėšų gavo gerokai daugiau. Ne paslaptis, kad JAV finansinio gelbėjimo plano architektas, kadenciją baigusio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos iždo sekretorius Henry Paulsonas – buvęs „Goldman Sachs“ vadovas. „Jis nusprendė leisti sugriūti „Lehman Brothers“ – vienam didžiausių „Goldman Sachs“ konkurentų ir į tai nesikišti. Bet jau kitą dieną H.Paulsonas uždegė žalią šviesą AIG draudimo bendrovės gelbėjimui už 85 mlrd. dolerių. O ši bendrovė tuoj pat 13 mlrd. dolerių sumokėjo į „Goldman Sachs“ aruodą, nes buvo šiam skolinga“, – atskleidė žinomas politikos apžvalgininkas Matthew C.Taibbi. Bankininkai valdo šalį Ne paslaptis, kad daug aukštas pareigas einančių pareigūnų yra dirbę „Goldman Sachs“. Pasak M.C.Taibbi, šis investicinis bankas atliko svarbiausią vaidmenį kuriant burbulus rinkose dar nuo trečiojo dešimtmečio. O po to pasipelnydavo ne tik iš burbulo, bet ir iš krizės. Dabartinis JAV iždo sekretorius Timothy Geitneris taip pat yra dirbęs „Goldman Sachs“. Tuo tarpu „Goldman Sachs“ vadovybė savo sąsajas su valdžios atstovais vadina sąmokslo teorijomis. Rašo Lietuvos rytas 2009 Liepos 16

tai kad bankininkai ir taip praktiškai niekuo nerizikuoja: neatiduosi skolos - konfiskuos turtą (ir iš jo galės gauti pinigų) ; atiduosi - bankas gaus pelno. o kaip tu ją atiduosi, kai realiai tiek pinigų, kad užtektų visiem grąžinti skolas net nėra? vis vien, kad ir kaip bebūtų >90% pinigų laikoma bankuose: neturėsi pinigų - skolinsiesi iš banko; turėsi pinigų - juos laikysi sąskaitoje banke, o jis tuo tarpu juos skolins tiem, kas jų neturi ir pelnas atiteks bankui, o tavo "pelną" griauš infliacija, kurią sukelia tie patys bankai (uždaras ratas). bankai čia vieninteliai pinigų valdovai. vienintelė rizika bankui - jeigu per daug žmonių tuo pačiu metu ateitų atsiimti indėlių (nes jie yra perskolinti ar investuoti bbz kur, ir bankas reikiamu momentu reikiamo kiekio realių pinigų paprasčiausiai neturėtų). bet juk sutartyse gali būti ir sąlyga, kad bankas kriziniu atveju turi teisę sutrumpinti laikotarpį, per kurį tu turi grąžinti jam skolą; arba turėsi grąžinti daugiau %... mano nuomone bankininkyste galėtų užsiimti nebent valstybė, jos pačios, ir jos tautiečių gerovei kurti... gal ir nieko buvo pasiūlymų, bet reikėtų išsamiau.. dabar mano nuomone juos tenai galima gan įvairiai interpretuoti ir suprasti...

"Ne ekonomistai, o mokslininkai turi valdyti pasaulio ekonomiką." sutinku su tuo, akd turetu pasauli valdyt mokslininkai, o ne tie kuriu vienintelis sugebejimas - manipuliuoti.

meslinuk, kad bankai rizikuoja su verslo paskolomis

kaip išvis žmonės galėjo sugalvoti tokią nesamoningą bankinę sistemą? :O

meslinukas isdeste viska teisingai ir aiskiai, tik pridursiu, kad bankas is tavo padetu saskaitoj pinigu padaro (nupiesia) is oro dar maziausia 12 kartu daugiau ir paskolina netgi su procentais. Istikruju bankai netgi galetu skolinti be jokiu procentu, gal netgi su minusiniais, bet tada isaisketu ju afera todel yra sudaromas ispudis, kad viskas vyksta teisetai. http://pipedija.laikas.lt/index.php/Pipedija:Naujienos Taigi tik valstybe gali uzsiimti bankininkavimu, arba kaip as siuliau, valstybe gali tureti banka kuris konkuruotu su komerciniais bankais ir dalintu paskolas verslui ypac esant krizems, taip susvelnintu padarinius. O skolinimasias is tkiu TVF ir komerciniu banku yra juokinga, tiesiog apgailetina ir tiesiogiai parodo, kas valdo pasauli ir kam lietuva laizo padus ir kieno kisenej sedi. Nereikia jokiu isvedziojimu alia kapitalizmas v2.0 tereikia, kad valstybes rankose butu 100% pinigu kiekio kontrole ir daugiau nekils pasaulinio lygio kriziu, tik retkarciais vietines del kvailu valdzios veiksmu nebent, bet demokratija sutvarko sita reikala per rinkimus.

bahuriux, bankai skolina su palūkanom dėl rizikos neatgauti pinigų. Be to manau, kad didesnė dalis pajamų eina iš investicijų, o ne skolininkų. O jei valstybė užsiimtu banininkavimu, kai nebūtų konkurencijos, manau daugelio patogumų neturėtumėm, kokios e-bankininkystės ar pan. Bent viskas rpadėtų rodytis daug vėliau. Be to, tokia kaip valstybinė įstaiga dirbtų greičiau nuostolingai, jei šelptų visus verslininkus, o niekas per daug nebūtų motyvuotas daryti gerų investicijų. Na, IMHO.

ką tik nuritinai pasaulį į stagnaciją. sveikinu!

> Smelis. Bet istraukiau is vergovines santvarkos, tiesa? Geriau du kartus letesnis progresas, negu finansines ir ekologines katastrofos viena po kitos. Kai po kokiu 50 ar 100metu, visi gime zmones bus skolingi vienai, ar kelioms super korporacijoms ir vergaus visa savo likusi gyvenima, t,y. atidavines savo tevu skola, arba nusipirkti gyvenama plota reikes dirbti du gyvenimus, nes kainos bus tokios, o is lentu negalesi susikalti pasiures nes istatymas ir biurokratija neleis to. Na mano mintis turetu buti pakankamai aiski. O del banku ir ju palukanu, tai reikia is banku atimti teise skolinti pinigus kuriu jie neturi, kitaip sakant neleisti skolinti pinigu is oro. Tegu valstybe ta daro ir tada nereikes skolintis visokiu TVF ir uzdeti nezmoniskus mokescius gyventojams, tiesiog valstybe uzsimdama tokia veikla, kaip bankai turetu netgi biudzeto pertekliu su perpuse mazesniais mokesciais. O tos sistemos teisinga ir nepriekaistinga veikima uztikrintu, tiesiogine demokratija. > Tetija. "bankai skolina su palūkanom dėl rizikos neatgauti pinigų. Be to manau, kad didesnė dalis pajamų eina iš investicijų, o ne skolininkų." Turbut juokauji padeda 4% kaip privaloma rezerva, nupiesia is oro 96% pinigu ir tau paskolina, tu nusiperki buta (jis netavo, bet banko!), moki metus, kitus, prarandi darba, prarandi buta ir ta ka sumokejai, del kainu skirtumo ir dar lieki skolingas bankui uz tai, kad tavo butas nuvertejo. Tiesa palukanu nepaminejau, bet jau ir taip skaudziai nukentetum, ka ten palukanos. Tau cia viskas normalu? bankas pasigamina pinigu 96% is oro, pasiima tavo kiek nuvertejusi buta, pasiima tavo sumoketa dali na ji jau sumoketa todel isskaiciuojama ir pavercia tave savo vergu/skolininku kol neatidirbsi skirtumo, tarp to kiek imokejai ir kiek nuvertejo tavo butas, normalu? Tiesa nepaminejau, kad kai zmogus nebeissimoka, tai bankui gryzta vistiek visi pinigai, o buta banko sefas parduoda isvarzytiniu uz 1 lita savo zmonai, pajuokavau uz kokia 50-70% rinkos vertes, nes reikia atsikratyti vistiek tuo NT ir zmogus atidirbines visa savo likusi darbinga gyvenima. Tiesa nezinau kaip ten su tais % tarkim imi 300klt o su pabrangimu del % per 20-35m tai jau visa 500klt. Kagi sveikinu, net USA nera tokio bespridielo, nes yra asmens bankroto istatymas, jei nebeissimoki, nunesi bankui savo raktus nuo busto apsuki kepure i kita puse ir pasakai as neskolgas, pasiimkit savo nuvertejusi busta. po 7 metu vel gali imti paskola. Bent jau tokia banku atsakomybe turetu buti. Zmones nebukit akli.

Man atrodo, kad bankai veikia gerai, o kalti patys žmonės, imdami paskolas neapgalvodami. Gi bankas rizikuoja, ypač duodamas savo indėlininkų pinigus, kas bus, jei indėlininkai ateis ir sakys grąžinkit.. O dar yra rizika, kad tas žmogus mirs, taps nemokus ir tau tų pinigų negrąžins. Kaip manai, dėl ko db bankai bankrutuoja..? Asmeniškai jau geriau visą gyvenimą nuomočiau butą, nei imčiau didžiulę paskolą, užstant būstą, ir dar tardama, kad bent 30metų mano atlyginimas nekris. Nematau kuo kalti bankai dėl žmonių kvailumo..

na yra du beribiai dalykai, tai visata ir zmoniu kvailumas. Ar perskaitei http://pipedija.laikas.lt/index.php/Pipedija:Naujienos O ka praranda bankas? Pasiima buta, betkuriuo atveju ir dar lieka imoketa suma Ar jau buto neuzskaitai, kaip likvidaus turto? Pala o kurie bankai LT bankrutavo?

Na perskaičius "Pipedija - vien tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Tikriausia durnapedija Lietuvoje!" net pasidarė gėda skaityti tam tinklapy. Tai tik pramečiau akimis. Bet kad jau paprašei, tai pamėginau rimtai pasižiūrėt, ir pirmas išklięs klausimas buvo kas tas D.Baublys, straipsnio autorius? Ką jis baigęs ir kokią kompetenciją turi? Mėginau pagooglint, ir viskas ką radau, tai tik jo straipsnį apie tas krizes ir bankus. Daugiau jokių straipsnių? Man tikrai tuo žmogum pasitikėti? Kai jo straipsnis rašomas į vienus vartus?? (kiek pastebėjau pramesdama akimis). Gal geriau palauksiu, kol pati pradėsiu geriau suvokt kaip veikia visa ekonomika (manau tai turėtų būt ~po pusmečio), nei klausysiu kažkokių Zeitgeist fanatikų. Gal bankai turi ir per daug laisvės, nežinau, bet dėl paskolų nematau, kuo jie blogai daro.. Gal vakare ir paskaitysiu tą pseudomokslinį straipsnį. Beje, ar čia http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... psnis-9110 tas pats straipsnis? Kuris lietuvoje esantis bankas priklauso lietuvai? Bankrutavo amerikonai, nes jie daug daugiau priskolino. Aš tau sakau, jei žmonės kvaili ir nepasiskaičuoja, kad per 20 metų grąžins bankui dvigubai daugiau, nei pasiskolino, patys kalti. Mokykloj lyg ir pamoko matematikos.

NT kainos dabar yra zemos tai gal ir apsimoka imti paskolas dabar, nes jeigu NT kaina beveik susilygino su statybos savikaina ir jeigu nebus dar didesniu finansiniu kriziu, tai galima neblogai pralobti, ka ir sekmingai dare spekuliantai iki 2007m. Na zinoma jeigu, jeigu, nu bet kas nerizikuoja tas negeria sampano.

ir tada neturi kur to buto kišti, nes niekas neperka, o jei ir perka tai už grašius ir bankas neatgauna to, ką paskolino. arba butas stovi kaip įšaldytos lėšos, kurių negali panaudoti ir turi laukti geresnių laikų. o dėl vergovės. jei trūksta smegenų - vergausi. jei nemoki naudotis situacija - vergausi. jei kinkos silpnos - vergausi. jei nemoki įvertinti savo galimybių - vergausi. taip, bankai yra grobuonys, bet kodėl jie tokie neturėtų būti? jie juk PELNO SIEKIANTI organizacija. kaip ir kiekvienas iš mūsų yra PELNO SIEKIANTIS individas. kai kurie individai pelno siekia tamsiuose skersgatviuose. bankai to siekia apsukrumu. taip pat bankai nori užsidirbti, kad galėtų plėstis, mokėti atlyginimus darbuotojams (kurie dažnai aria kaip jaučiai), pastatytų tau bankomatą ant kiekvieno kampo, suteiktų galimybę atsiskaityti kreditine kortele parduotuvėje, sukurtų e-bankininkystės sistemą, leistų pirkti daiktus internetu ir t.t. ir pan. už visus šiuos malonumus jie iš tavęs prašo užmokesčio. galbūt būtų geriau, jei kaip anksčiau algą gautum vokelyje atstovėjęs eilėje prie algų langelio? nesakau, kad bankai yra gėris. tik noriu pasakyti, kad suprantu, kodėl jie tokie, kokie yra. ir netgi matau, kodėl jų tiesiog reikia.

Nelabai supratau, kuo tai susiję su bankais.

Tetija: na, taip, bankai ne vien tik skolina, jie ir investuoja į akcijas ir pan, ir jos gali nuvertėti. tik negalvok, kad jie labai durni ir labai dažnai pralošia. visgi esmė ne tame. tarkim tu tampi nemokus, ar negrąžini skolos - tu gi užstatą (namus ar dar ką) atiduodi, ir lieki toliau skolingas (skolos tavo tuom, kad patapai bomžu nepasibaigia. tik dabar be to, kad esi benamis, esi dar ir įsiskolinęs). kur čia pralošė bankas? jiem dar geriau, jeigu to nesugebi tos skolos grąžinti, nes tai reiškia, kad procentai augs iki pat kol tu grąžinsi skolą arba kad ir tavo mirties, o jeigu ir mirsi, tavo skolas bus priversti išmokėti tavo giminaičiai. KUR ČIA BANKAS PRALOŠIA?????!!!!! "kas bus, jei indėlininkai ateis ir sakys grąžinkit" atsakymas paprastas: bankas bus priverstas skolintis iš kito banko, arba jam pzdc, bet o kas kaltas - ar kad bankas nesugeba atiduoti pinigų, kuriuos jis PAŽADĖJO išmokėti, ar žmonės, kurie atėjo atsiimti savo TEISĖTŲ pinigų? ir kokia yra TIKIMYBĖ, kad taip įvyks? (kad koks milijonas indėlininkų ateis savo indėlių išsiimti ir tuo pačiu metu neatsiras pakankamai naujų indėlininkų ir neatsiras pakankamai žmonių, grąžinančių savo paskolas?). Tetija, bankai nėra durni. jie turi žinias ir mato susidariusią vidinę banko ir ekonominę situaciją ar net patys ją inicijuoja, o tu, palyginus su jais, nežinai nieko. smėli; kodėl sakai stagnaciją? stagnacija vyksta tada, kai trūksta pinigų arba nėra apyvartos. bet bahuriux nepasakė, kad reikia padidinti privalomąjį rezervą iki 100% (tokiu atveju progresas gerokai sulėtėtų, bet ir tai nebūtų stagnacija). jis tik sutiko, kad tai turi daryti valstybė, kuri tik stengtūsi užtikrinti savo pačios ir tautiečių gerovę. ir kodėl Tetija, sakai, kad nebūtų motyvuota valstybė teikti gerų kreditų? - juk nuo to priklauso jos pačios ir jos gyventojų gerovė. aišku, yra toks varijantas, kad valdžia sh maltų. visur yra rizika; bet sugalvok ką nors patikimesnio. tiesiog reikėtų pasistengti, kad valdžios gerovė tisiogiai priklausytų nuo šalies ir jos piliečių gerovės. o dėl D.Baublio, tai dar čia buvo jo straipsnis ("iš kur kyla finansų krizės ir kodėl"), beje, tenai ir jo kontaktai duoti. tikrai protingas ir aktyvus žmogus... dar, Tetija, jeigu netingi gali paskaityti http://www.themoneymasters.com/.