DI išmoko padaryti tai, kas autoritarinėse šalyse gali padaryti perversmą: kaip tai pavyko? ()
Tyrėjai teigia, kad jų algoritmas yra 40% efektyvesnis nei anksčiau sukurti analogai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Carnegie Mellon universiteto ir Oksfordo inžinerijos katedros mokslininkai sukūrė specialų algoritmą, kuris padeda užšifruoti slaptą informaciją DI sukurtuose paveikslėliuose, tokiuose kaip DALL-E 2 ir panašiai, rašo „Interesting Engineering“.
Tyrėjai teigia, kad plečiantis įrankiams, tokiems kaip „ChatGPT“ ir kitiems turinio generatoriams, galite gauti daugiau galimybių šifruoti failus ir paslėpti duomenis, kurie, pavyzdžiui, yra draudžiami totalitarinėse šalyse. Algoritmas, su kuriuo gali susipažinti kiekvienas, jau buvo paskelbtas „arXive“ serveryje, kur pateikiamos visos darbo su juo detalės.
Apskritai informacijos šifravimas paveiklėliuose yra sena technologija, žmonijai žinoma nuo senų senovės. Žinoma, atsiradus kompiuteriams, nebereikia didelio meistriškumo, rankiniu būdu nubrėžiant tikslias linijas, kurias vėliau atpažins pranešimo adresatas, įgūdžių – visa tai atlieka speciali programinė įranga. Ir dažniausiai šis metodas yra įgyvendinamas kovojant su piratavimu, kai paveikslėlyje yra įdedamas specialus kodas.
Net paprastas žmogus šiandien gali užšifruoti bet kokį tekstą nuotraukoje ir nusiųsti jį adresatui, turinčiam iššifravimo raktą. Internete yra daug programų, kurios gali tai padaryti jau daugelį metų. O naudodamiesi nemokama programa „DeepSound“ galite užšifruoti failus net dainose.
Taip, idėja nėra nauja, į ką kritikai atkreipia dėmesį, tačiau čia kalbama ne tiek apie šifravimo būdą, kiek apie techninį šios problemos sprendimą. Naujasis algoritmas naudoja technologiją, vadinamą minimalios entropijos jungtimi, jog maksimaliai sutapdintų įprasto turinio informacijos paskirstymą ir koduojamą turinį, tada skirtumas būtų nepastebimas. Tyrėjai teigia, jog jų algoritmas yra 40% efektyvesnis už įprastus.
Mokslininkai nori, kad jų dirbtinio intelekto šifravimo algoritmas būtų prieinamas visiems, nes jis gali būti svarbus įrankis žurnalistams ir įvairiems aktyvistams, dirbantiems totalitarinių režimų šalyse.
