Švedijos pavyzdžiu. Lietuvoje galinga iniciatyva: ko geriau nepirkti, jei nepalaikai Rusijos  (1)

Per pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos iš Švedijos prekybos tinklų, kuriuose Rusijoje vis dar veikiančių įmonių prekių gamintojų produkcija yra žymima specialiu ženklu, nurodančiu, kad perkant tokias prekes, netiesiogiai remiama ir Ukrainos okupacija. Panašią praktiką vis daugiau žmonių kviečia pritaikyti ir Lietuvoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visiškai atsisakyti šių produktų būtų sudėtinga

Verta pastebėti, kad šitoks žymėjimas Švedijoje buvo pradėtas nuo kompanijos „Mondelez“, gaminančios „Milka“, „Oreo“ ir daugybę kitų produktų, boikoto. Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje visiškai prekiauti šios įmonės produkcija atsisakė dalis prekybos tinklų, oro linijų ir netgi savivaldybių.

„Mondelez“ atstovai pyksta, kad būtent jų kompanija yra išskirta iš kitų, nors prekiaujančių Rusijoje įmonių yra žymiai daugiau. Tiesa, kaip teigia įmonė, iš parduotuvių lentynų išėmus visas tokias prekes, parduotuvėse atsirastų „maisto trūkumas“.

Be to, toks sprendimas galėtų gerokai kainuoti ir patiems prekybos tinklams, o ir dalis pirkėjų, nesukantys galvos dėl karo Ukrainoje, liktų be savo mylimų gamintojų produkcijos.

Geriausias sprendimas – informavimas

Būtent dėl minėtų priežasčių prekybos tinklai kviečiami pažymėti Rusijoje dar veikiančių įmonių produktus specialiu ženklinimu. Kaip pastebi „Vienas K“ fondo vadovas Olegas Šurajevas, „Mondelez“ Lietuvoje gamina šokoladą „Karūna“, „Manija“, šios įmonės produkcija prekiaujama visuose prekybos tinkluose, tačiau be šios įmonės Rusijoje vis dar likusios ir tokios bendrovės kaip „Viči“, „PepsiCo“, „Danone“, „Nestle“, „Mars“, „Procter & Gamble“, „Carlsberg“, „L‘Oreal“, „Gorenje“, „Bonduelle“ ir daugybė kitų.

„Lietuvoje gamyklas turinčias įmones galima bandyti spausti įvairiais būdais, tačiau prie spaudimo kitoms įmonėms prisidėti galėtų prekybos tinklai. Daugelis Lietuvoje norėtų pirkti tik įmonių, neberemiančių Rusijos, produktus, tačiau įsiminti visus gamintojus ir jų prekių ženklus yra neįmanoma, tad prekybos tinklų žymėjimas galėtų gerokai palengvinti pirkėjų patirtį“, – teigia O. Šurajevas.

 

Tokį sprendimą siūlo ir komunikacijos agentūros „more“ vadovas Erik Murin, pastebintis, kad toks sprendimas prekybos tinklams netgi pernelyg nekainuotų: „Išimant prekes iš prekybos, egzistuoja rizika prarasti ir klientus, ir dalį pelno: sandėliuose jau turimus produktus tektų atiduoti ar parduoti už savikainą, sutarčių nutraukimas taip pat gali kainuoti. Tačiau informuoti pirkėjus ženklinimu „Šiuo produktu prekiaujama ir Rusijoje“ nebūtų labai brangu, pirkėjai galutinį sprendimą galėtų priimti patys, o gamintojai prieš prekybos tinklus teisinių priemonių imtis negalėtų. Tai yra tas pats, kas atskirai žymėti prekes be laktozės ar pagamintas Lietuvoje, kadangi tai tėra pirkėjo informavimas. Galbūt kai kurie pirkėjai netgi matytų tokį ženklinimą kaip privalumą.“

 

Šis pasiūlymas buvo pateiktas ir didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovams, tačiau kol kas atsakė tik „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė: „Neprekiaujame nei viena Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta preke. Nei viena. Neketiname grąžinti jų į lentynas. Išmetėme ir atitinkamo turinio leidinius. Ar visada galima padaryti geriau? Taip, galima.“

Teoriškai problemą galima išspręsti ir įstatymu

„Tai parodo, kad mūsų prekybos tinklams iš tiesų nerūpi. Todėl šią problemą galėtų išspręsti ir įstatymas, pagal kurį parduotuvės ir platintojai privalėtų informuoti pirkėjus apie įmonių grupių veiklą teroristinės valstybės teritorijoje. Turime duoti aiškų ženklą, kad karas Ukrainoje mums vis dar rūpi“, – dar vieną galimą problemos sprendimo būdą siūlo O. Šurajevas.

Tiesa, kaip pastebi komentatoriai soc. tinkle „Facebook“, būtų paprasčiau, jeigu prekybos tinklai tokį ženklinimą inicijuotų patys, kadangi reguliuojant žymėjimą įstatymiškai, kiltų daug klausimų: „Kas būtų atsakingas už prekybos auditą? Kaip būtų užtikrinamas tvarkos laikymasis? Kokia informacija turėtų būti remiamasi?“

 

O. Šurajevas mano, kad bet kuriuo atveju, šią problemą spręsti būtina. „Netgi gėda, kad Švedija sprendimus priima pirma. Juk toks mūsų nenuoseklumas yra kiek gėdingas iš prekybos centrų ir valstybės pusės – atrodo, kad jie palaiko Ukrainą tik tada, kai tai patogu“, – susidariusią situaciją apibūdina „Vienas K“ paramos fondo vadovas. „Taip, yra visokių niuansų, tačiau patys prekybos tinklai sako, kad galima daryti geriau. Tereikia pasistengti. Ar tas karas dabar jau yra mažiau svarbus nei buvo anksčiau?“ – viename iš komentarų klausia E. Murin.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(57)
(6)
(51)

Komentarai (1)