Pasaulinis logistikos sektorius iki šio dešimtmečio pabaigos išaugs dvigubai.

Pasaulinis logistikos sektorius iki šio dešimtmečio pabaigos išaugs dvigubai – nuo 8 trilijonų 2022 m. iki 18 trilijonų eurų 2030-aisiais, rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Precedent Research“ prognozės. Augs ne tik vertė, bet ir kiekis – „Pitney Bowes“ duomenimis, siuntų pristatymo apimtys artimiausius penkerius metus kasmet didės vidutiniškai po 8,5 proc., o 2027 metais visame pasaulyje bus pervežta net 256 mlrd. siuntų.

Lietuva taip pat yra šių pasaulinių tendencijų sūkuryje – per pastaruosius metus vien „Omniva“ gabenamų siuntų apimtys šalyje išaugo daugiau nei 1 mln. vienetų (iki 13 mln. pristatytų siuntų).

Akivaizdu, kad taip sparčiai augant darbo apimtims, logistikos sektorius susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos ir pasaulyje, ir Lietuvoje siekiama spręsti pasitelkiant inovacijas. Apžvelkime, kokios šiandieninės bei ateities tendencijos gali padėti didinti logistikos sektoriaus efektyvumą, pristatymo spartą, pagerinti vartotojo patirtį ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Didžiausias dėmesys – automatizacijai

Bene svarbiausias burtažodis šiandien logistikos sektoriuje – robotizacija. „McKinsey“ prognozėmis, automatizavimo sprendimai dar 2021 m. pasiekė lūžio tašką ir 2030-aisiais jų pardavimai sieks net 50 mlrd. JAV dolerių. Kita pasaulinė konsultacinė bendrovė – „Boston Consulting Group“ – dar drąsesnė: jos prognozėmis, 2030 m. robotų pardavimai logistikos sektoriuje sudarys 80 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tokios optimistinės prognozės turi rimtą pagrindą – robotai leidžia iki 90 proc. efektyviau išnaudoti sandėlio plotą, smarkiai padidina logistikos sandėlių veiklos produktyvumą, procesų greitį ir saugumą, sumažina pasikartojančio žmogaus fizinio darbo poreikį, klaidų tikimybę ir t.t.

Sandėlius valdančios įmonės jau kurį laiką investuoja į robotus ir programinius sprendimus, kurie visokeriopai padidina darbo efektyvumą. Kalbame apie pilnai ar pusiau automatizuotą krovinių kėlimo įrangą, leidžiančią tiksliai ir greitai perkelti įvairaus dydžio ir svorio objektus sandėlyje ar iš/į krovininius automobilius, technologijas, leidžiančias realiu laiku stebėti sandėlio likučius, linijas, itin greitai paskirstančias, pakuojančias siuntas ar krovinius.

Autonominis pristatymas pakeis rinką

Žiūrint į ateitį, žvilgsnis krypsta į logistikos grandinės dalį už sandėlio ribų. Labiausiai – į savaeigių, autonominių transporto priemonių plėtojimą, kuris turėtų kardinaliai pakeisti logistikos sektorių.

Autonominiai sprendimai svarbūs tiek kalbant apie taip vadinamus paskutinės mylios (angl. last-mile) pristatymus, tiek ir apie krovinių pervežimą tarp logistikos grandinės taškų. „McKinsey“ duomenimis, 65 proc. JAV vartojimo prekių į rinką gabenama sunkvežimiais, tad jei būtų pasiektas visiškas jų autonominis veikimas, veiklos sąnaudos sumažėtų apie 45 proc. Tai reiškia, jog transporto sektorius JAV galėtų sutaupyti nuo 85 iki 125 mlrd. dolerių kasmet. Todėl logistikos sektorius itin akylai seka, kaip vystosi autonominių automobilių ar kitų transporto priemonių technologijos, kurios užtikrins prekių pristatymą bei pervežimą be rimtesnio žmogaus įsikišimo.

Autonominis siuntų pristatymas bent artimiausiu metu netaps masine realybe, tačiau visame pasaulyje matome daugybę bandymų ir eksperimentų. Pavyzdžiui, bendrovė „Starship Technologies“ nuo 2018 metų sėkmingai plėtoja maisto prekių bei siuntinių pristatymo gyventojams autonominėmis priemonėmis paslaugas. Daugiau nei 2 tūkst. robotų parką turinti bendrovė jau yra pristačiusi daugiau nei 5 mln. siuntų. Tokių pavyzdžių jau matome ir Lietuvoje, Estijoje. Šį birželį Vilnius tapo pirmuoju miestu Europoje, kurio centrinėmis gatvėmis važinėja trys startuolio „LastMile“ autonominiai automobiliai, pristatantys maisto produktus iš „Iki“ prekybos tinklo. O Talino miesto rajone, Tiskre, „Omniva“ atliko pirmuosius savaeigių automobilių testavimus, kurių metu privatiems klientams buvo pristatomos siuntos.

Dronų keliai dar nežinomi

Be savaeigio transporto, dešimtmetį garsiai kalbama ir apie dronų perspektyvas. Šioje srityje eksperimentuoja daug bendrovių – nuo „Amazon“, „Alphabet“, „Walmart“ iki DHL, „Ali Baba“ ar „Boeing“.

Beje, būtent nuo „Amazon“ 2013 metais paskelbtų planų ateityje siuntas pristatyti komerciniais dronais ir prasidėjo šio segmento pakilimas. Tiesa, nors praėjo jau dešimtmetis, ši kompanija dronais pristatė vos 100 krovinių. Tad dronų panaudojimas logistikoje yra labiau ateities, ne šiandien vertę kurianti inovacija, skirtingai nuo saugumo ir gynybos ar žemės ūkio sektorių, kuriuose jų panaudojimas tapo kasdienybe.

Tvarumo paieškos

Greta technologinių inovacijų, logistikos sektoriuje auga dėmesys dekarbonizacijai. Pavyzdžiui, avialinijos pamažu pereina prie aplinkai draugiškesnių degalų naudojimo, į gatves išrieda vis daugiau elektromobilių, net į jūrą išplaukė ir pirmas elektra varomas krovininis laivas „Yara Birkeland“, tačiau iki pilnai tvarios transportavimo grandinės, panašu, dar toli.

Verslai vis dažniau prioritetą teikia išmaniam maršruto planavimui ir transportavimo partneriams, kurie gali užtikrinti tvaresnę krovinių kelionę. Tam pasitelkiami įvairūs programinės įrangos sprendimai, dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analitikos įrankiai, kurie į naują lygį pakelia transporto valdymą bei planavimą.

Rinkdamas ir analizuodamas įvairius duomenis, pavyzdžiui, pristatymo adresai, laikas, eismo ir oro sąlygos, DI gali sudaryti optimalius pristatymo maršrutus, taupydamas laiką ir degalus, tuo pačiu mažindamas taršą. Skaičiuojama, kad didinant bendrą logistikos pramonės efektyvumą, pasaulinė maršrutų optimizavimo programinės įrangos rinka iki 2030 m. pasieks 21,7 mlrd. dolerių.

Inovacijos turi kurti vertę

Nors inovatyvių technologinių sprendimų ateitis idealizuojama, verslui, prieš aklai imantis jų įgyvendinimo, vis dėlto dera atidžiai įvertinti jų teikiamą naudą ir atsiperkamumą. Pavyzdžiui, jei prognozuojamas didelis paslaugų paklausos augimas, procesų automatizacija logistikoje bus neišvengiama. Jei plėtra nenumatoma, o inovacijų diegimas produktyvumo, paslaugos kokybės nepakeltų ar ženkliai nesumažintų kaštų – investicijas galbūt verta nukreipti kitur.

Apskritai, rizikinga diegti sprendimus, kurie yra mažiau išvystyti, o jų panaudojimas abejotinas. Pastarąją mintį galėtų iliustruoti jau minėtas nuolatinio futuristų dėmesio sulaukiantis prekių pristatymas dronais. Nuolat kyla šios technologijos saugumo klausimai, jos panaudojimui trūksta įstatyminio reglamentavimo. O ir pats pritaikymas reikalauja didelių infrastruktūros išteklių: dronų aptarnaujamas regionas turi būti pilnai padengtas 5G ryšiu, reikia specialių nusileidimo zonų, reikalingos detalios adresų duomenų bazės ir t.t. Kai kurios naujai statomos JAV gyvenvietės šias sąlygas išpildo, todėl toks pristatymo būdas ten jau išbandomas mažais žingsneliais, tačiau kituose miestuose, kur esama infrastruktūra nesiekia reikiamo lygmens, o poreikis siuntas pristatyti dronais yra mažas, tokio sprendimo įgyvendinimo sudėtingumas ir kaina gerokai viršija gaunamą naudą. Tiksliai prognozuoti sunku, tačiau šiandieniniame kontekste tokį dronų pristatymo sprendimą įgyvendinti Lietuvoje kainuotų vidutiniškai 7-8 kartus brangiau, lyginant su įprastu siuntų pristatymo būdu.

Laurynas Kazlauskas yra didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ logistikos departamento vadovas

Komentarai ()