„Orbanas be ES ir NATO.“ Ar bus reikalingas Putinui (Video) ()
ES pradeda derybas su Ukraina dėl jos įstojimo į sąjungą. Kaip žinia, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo siūlymu, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas balsavimo metu savo noru paliko salę ir balsavime nedalyvavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, vėliau V. Orbanas sugrįžo į salę ir vetavo sprendimą skirti Ukrainai 50 milijardų eurų ekonominę pagalbą iš ES biudžeto. Tačiau europiečiams, matyt, labai patiko principas „apeiti Orbaną pašalinant jį iš kambario“, rašo Dmitrijus Rojus, „haqqin.az“ autorius.
Stebėtina, kad tai įvyko po to, kai likus dienai iki aukščiausiojo lygio susitikimo ES atblokavo Vengrijai prieigą prie 10 milijardų eurų iš 30 įšaldytų. ES apsimetė, kad Vengrija padarė pažangą teismų nepriklausomumo ir kitų reformų srityje. Vengrijos premjeras nepapuolė į žaidimą, likdamas principiniu Ukrainai padedančios Europos Sąjungos priešininku.
30 milijardų yra V. Orbano sąžiningumo kaina. To neužtenka – kad ir ką sakytume, tai 1/6 Vengrijos BVP. Tai yra, su šiais pinigais Vengrijos ministras pirmininkas gali nesunkiai užtaisyti šalies biudžeto deficitą, 6% BVP pagal 2022 metų duomenis ir kai kurias kitas skyles dėl savo „sėkmės“ ekonominėje politikoje. Kartu vengrų akimis jis atrodo kaip savotiškas „nacionalinių vengrų interesų dirigentas“ Europos Sąjungoje.
Be to, jis giriasi, priešpastatydamas savo nuomonę su 26 kitomis ES narėmis, visiškai patogiomis sąlygomis. Išstojimo iš ES procedūros nėra, o pati Vengrija jokiomis aplinkybėmis nepaliks organizacijos. Kam V. Orbanui to reikia, jei jis gali nemokamai gauti didžiulius pinigus iš ES?
„Jis – šaltakraujiškas taktikas, kuriam asmeniniai interesai daug svarbesni nei, pavyzdžiui, ES ar NATO interesai. Jei norite, jis yra V. Putino advokatas Vakarų pasaulyje. Bet kokiu atveju, joks ES šalių vyriausybės vadovas taip glaudžiai nederina savo darbo su V. Putinu kaip V. Orbanas“, – 2022 metų pradžioje rašė Vokietijos RND.
„Ukraina nustojo būti suvereni šalis. Jie neturi pinigų. Jie neturi ginklų. Jie gali kovoti tik todėl, kad mes Vakaruose juos palaikome. Nuo pat Rusijos invazijos pradžios Ukraina turėjo daryti nuolaidas Kremliui. Jei derybos būtų vykusios nuo pat pradžių, nebūtų tiek žuvusiųjų ir šalis nebūtų sunaikinta“ – šie ir kiti Vengrijos premjero pareiškimai neišvengiamai verčia susimąstyti, kur baigiasi Viktoras Orbanas ir prasideda Vladimiras Putinas. Ir atvirkščiai.
Taip, Orbanas vidaus politikoje seka savo Rusijos sąjungininko pėdomis. Valdančioji klasė kontroliuoja įmones ir įmones, kurios sudaro apie 30% šalies BVP – paslaugų ir turizmo sektoriuose, maitinimo, žemės ūkio ir pan. Pats V. Orbanas, atmesdamas kaltinimus, šį procesą pavadino „nacionalinės buržuazijos kūrimu Vengrijoje“.
V. Orbanu žavisi dauguma vengrų. Galbūt geriau būtų palyginimas su Rusija užnugaryje. Ten, kaip ir Vengrijoje, tokie lyderiai patinka. Tačiau kartu V. Orbanas yra ne marionetė, o nuoširdus savo šalies vaidmens stiprinimo pasekėjas. Jis neturi iliuzijų, kad aljansas su V. Putinu Vengrijai gali pakeisti aljansą su Europa. Ir jis puikiai supranta, kad narystė ES ir NATO kaip tik ir suteikia Vengrijai vertę Kremliaus akyse.
Tačiau dabar jis yra ant bangos, nes jaučia, kad savo linija iš ES gali išspausti daug daugiau. Ir Briuseliui nėra nieko geriau, kaip periodiškai prašyti jo išeiti iš salės per balsavimą. Žinote, demokratijos kaina...
