Mirties bausmė kainuoja brangiau negu įkalinimas iki gyvos galvos

Įterpsiu truputį fantastikos ir vaizduotės. Čia praverstų "death note" istorija. Japonu komiksų leidinys. http://lt.wikipedia.org/wiki/Death_Note Tikrai puiki istorija, prieš keletą metų buvau taip sakant "užsivežęs" ant šito reikalo ir gana nemažai laiko praleisdavau skaitydamas šį komiksą. Tik štai vėlgi, iškyla dilema. Kas prisiimtų atsakomybę už tokį reikalą ?

Koks dar 100% įrodymas? Kokių multikų prisižiūrėjai? Pvz, tu esi vienintelis, kurį įtaria - viskas... Kad ir kitas būtų padaręs, o viskas prieš tave - sėsi. Niekas neturi tiek laiko nagrinėti bylą iki mažiausių smulkmenų. Be to, jei tavo protu sugrąžintų mirties bausmes, prasidėtų masinis pakišinėjimas. Nepatikai valdžiai, nepatikai įtakingesniam žmogui, konkurentui - būsi pakištas. Ir teismus bus nusišvilpt, kad ir sakysi tiesą. Patikėk, nėra taip sunku pakišti žmogų, kai turi pinigų ir ryšių.

tipo tam, kuriam ne mirtis, o įkalinimas iki gyvos galvos gresia, reik daugiau apsaugos? nelogiška - vieną tu saugosi tik kol jį užmuš, o kitą tu turėsi visą jo sugaidintą gyvenimą saugot. ar čia ~ yra taip, kad nuteist įkalinimu (kad ir iki gyvos galvos) galima ramia sąžine, ir mažiau popierizmo/patikrų/įrodymų reik? irgi nesąmonė. o kur dar kalinio maitinimas ir pastogė N metų? kokia nauda iš banditų maitinimo?. tegu lenkia nugarą 14h/parą. sumanys nusižudyt - prašau, vistiek mirties bausmę vykdytume. apskritai, tokie atvejai, kai žmogus jau daugiau kaip 4-tą kart sėdi ar juo labiau - prašosi grąžint kalėjiman, įrodo, kad tai ne bausmė. o šiaip konkrečiai mirties bausmę vykdyt, tai manau, kad reikėtų nebent serijiniam žudikam ir manijakam visokiem. kad nesumanytų stovyklos darbo jėgos be reikalo guldyt.

350lt kainuoja dnr tyrimas nustatyti tevystei. Imami du kraujo pavyzdziai. Visi mokesciai iskaiciuoti. Isvertus hamburgeriais tas gal kainuotu apie 20 big-mac kompleksu

Paskaičius atrodo taip paprasta, akis už akį, paimi ir nužudai. Bet paminėsiu vieną iš daugelio moralinių problemų - kažkas nužudė, tu jį nužudai. Tai kokią gali turėti moralinę teisę reikalauti kad kažkas vėl nežudytų? Čia subtilus moralinis klausimas. Į jį galėtum atsakyti, štai nubaudi, atkeršyji, kiti bijos. Ogi nei velnio. Daugiametė istorija parodė kad ne. Paprasčiausiai jau vien nusikaltimo padarymo momentu mažai kas galvoja apie bausmes. Žmonės susipyko, pasimušė, pasibadė, lavonas. O siūlai dar lavoną padaryt, tik šiuosyk visuomenės vardu. Aš prieš. Tiesiog nenoriu, kad mano vardu būtų žudomi žmonės. Jei taip nori žudyti tai eik ir žudyk. Čia paminėjau tik vieną moralinį momentą. Yra dar tokie dalykai kaip klaidingas nuosprendis, o dar statistika... JAV miestai yra baisiai pavojingi, daugybė nužudymų, o štai ES kai kuriose šalyse, kur nėra mirties bausmės, žymiai saugiau. Tai kur tas auklėjamasis poveikis? Kerštas ir tiek.

Tai aš ir sakau, kad visa tai yra pinigų cirkuliacija, o ne resursų švaistymas. Per PVM valstybė vis tiek susigrąžina visus tuos pinigus. Jeigu aš valstybinėj įstaigoj gaunu 100Lt algos, už juos perku kažką parduotuvėje, tai 21 litą atiduodu valstybei. Likę 79 litai atitenka Petrui. Petras pirkdamas kažką pas Joną už uždirbtus pinigus vėl moka PVM - tą patį 21 procentą. Ir taip po n tokių ciklų valstybė susigrąžina visus pinigus. Visi laimingi, visi patenkinti. O jeigu valstybė man neduoda tų 100Lt? Vadinasi aš neperku pas Petrą, Petras neperka pas Joną... Tad jeigu valstybė pati prisikūrė tų pirkėjų (teisininkų, DNR ekspertų ir t.t...), tai tegul ir duoda šansą jiems uždirbti.

Kažkokį procentą pravalgo Petras, kažkokį - Jonas. Dramblys su straubliu subinėj ir žvirbliu virškinamajam trakte nėra amžinasis variklis. Viskas anksčiau ar vėliau susiveda į prakaitą, sueikvotą laiką, gamtinius resursus. Tie teisininkai ar tyrėjai verčiau užsidirbtų kurdami naudingą produktą: ravėdami piktžoles ar ieškodami vaistų nuo vėžio.

Nužudyti kitą žmogų yra išimtinis atvejis. Tai didelis moralinis ir psichinis sukrėtimas. O jeigu, po kiek laiko pasirodo, kad žmogus buvo nekaltas, tada mirties bausmė prilygsta nusikaltimui. Visi suprantam, kad mirties bausmė yra švelnesnė bausmė, negu, tarkim 20 metų, tarp visuomenės atmatų, tačiau padaryto nebeištaisysi, tad kodėl vis dar egzistuoja mirties bausmė? Tačiau straipsnis ne apie tai, o apie finansinę bausmės pusę. Toje pačioje Amerikoje, bausmės vykdomos dar bent dviem būdais, t.y. elektros kėdė, ir dujų kamera. Yra tokie žmonės, vadinami demagogais, kurie gali įrodyti, kad juoda yra balta, jei tai jiems naudinga. Taigi, ieškokime, kam tai naudinga.

Kam naudinga? Tiesiogiai: pačiai teisinei sistemai, nes atsiranda darbo. Farmacininkams už valstybinius užsakymus. Politikams už progą pasisakyti ir pakurstyti aistras. Taip pat, žiniasklaidai. Ir visgi svarbiausia čia politika. Respublikonas negali atvirai pasisakyti prieš mirties bausmę, demokratas - už. Toks pat susiskirstymas kaip abortų, homoseksualų vedybų, GMO klausimais. Paprastam amerikonui nusišvilpt ant mokesčių politikos, subsidijų, palūkanų normų, iždo balanso - jam tai nesuprantama ir tolima. Karts nuo karto visuomenei reikia atrasti kokį kedį. O tuomet, kai nėra apie ką rašyti, nesunku nupirkti kokį politikierių. Todėl nemanau, kad labai greitai visi teksasai atsisakys mirties bausmių ar apskritai bus rastas vienas variantas bendras visoms valstijoms. Be to, iš tų egzekucijų padarytas kažkoks cirkas: nužudomas tik kas dešimtas nuteistasis. Galima sakyti, kad tokia bausmė išvis neegzistuoja - tarp nuteistųjų iki gyvos galvos dažnesnės žmogžudystės ir savižudybės. Dabar dėl nuteistų nekaltųjų. Manau, ne karo atveju viena nuostata daug ką išspręstų. Tiesiog nesiųsti myriop anksčiau neteistų už sunkius nusikaltimus. Gali būti vienas asmuo nuteistas už kelis nusikaltimus vieno teisinio proceso metu. Pvz., gali būti pagautas "ne tas" serijinis žudikas. Bet, jei padaromas naujas nusikaltimas po teisminio proceso pradžios, ir vėl visi ženklai veda ten pat - tai jau rimtas požymis, kad visuomenė nieko nepraloštų tokį individą tiesiog sunaikinus.