Kova dėl Arkties. Dabar aišku, kodėl Norvegija ir Danija taip palaiko Ukrainą ()
Kodėl Norvegija ir Danija, neturinčios tokios konfliktų su Rusija istorijos kaip Suomija ir Švedija, pagal pagalbą Ukrainai lenkia net savo regiono kaimynes?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl Norvegija ir Danija, neturinčios tokios konfliktų su Rusija istorijos kaip Suomija ir Švedija, pagal pagalbą Ukrainai lenkia net savo regiono kaimynes? Todėl, kad yra retai kada minima priežastis: skandinavų ir Rusijos konfliktas Arktyje.
1996 m. aštuonios valstybės (JAV, Kanada, Rusija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Suomija ir Islandija) įkūrė Arkties tarybą, kuri, be kita ko, turėjo skatinti aplinkos apsaugą, kultūrinį bendradarbiavimą ir mokslinius tyrimus.
2014 m. gruodį Danija ir Grenlandija pateikė paraišką JT Jūros dugno komisijai dėl 895 000 kvadratinių kilometrų Arkties vandenyne. Jos teigė, kad Šiaurės ašigalis yra Grenlandijos kontinentinio šelfo tęsinys.
Tačiau, be Danijos, į Lomonosovo keterą ir Šiaurės ašigalį pretenduoja Rusija, kuri teigia, kad ketera jungiasi su Rusijos teritorija, ir Kanada, kuri oficialiai keterą laiko Kanados šelfo tęsiniu. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Kopenhagai kelia nerimą Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai Arktyje kurti karinę infrastruktūrą.
Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė požiūrį į Rusiją ir Norvegijoje, kuri su ja turi 219 km sausumos sieną, kuri Šaltojo karo metais tai buvo vienintelė tiesioginė siena tarp Tarybų Sąjungos ir NATO šalių.
Tačiau labiausiai pažeidžiama Norvegijos vieta yra Svalbardo salynas, turintis specialų teisinį statusą.
1920 m. pasirašytame susitarime pripažintas Norvegijos suverenitetas archipelago atžvilgiu, tačiau taip pat nustatytas jo ypatingasis statusas. Susitarimą pasirašiusios šalys archipelage gali išgauti išteklius, tačiau karinė veikla, pavyzdžiui, karinių bazių statyba ar teritorijos naudojimas karui, yra draudžiama.
Tačiau iš daugiau kaip 40 susitarimą pasirašiusių šalių tik Rusija Svalbarde kasa anglis, o Barencburgo kaimas, kuriame gyvena 500 gyventojų, daugiausia Rusijos piliečių, faktiškai tapo Rusijos gyvenviete.
Norvegų mokslininko Andreaso Osthageno nuomone, „kartais atrodo, kad Rusija provokuoja Norvegijos vyriausybę, o kartais atrodo, kad Rusijos interesams atstovaujanti bendrovė „Arktikugol“ nori pademonstruoti vidaus auditorijai, kad mes esame Arktyje, ir dar kartą pareikšti savo pretenzijas“.
Jo nuomone, tiesioginio konflikto su Rusija grėsmė Norvegijai mažai tikėtina, nes ji yra viena iš NATO steigėjų ir palaiko tvirtus karinius ryšius su JAV.
„Karinės pratybos Norvegijos teritorijoje rengiamos siekiant parodyti Rusijai, kad jai geriau nežaisti su ugnimi. Tačiau galimas nedidelio masto eskalacijos scenarijus dėl netyčinio pažeidimo ar žvalgybinės operacijos, kurioje dalyvautų Rusijos žvejybos laivai ar piliečiai. Pagal šį scenarijų Norvegija įsikištų ir bandytų ją sustabdyti, o Rusija siųstų Šiaurės laivyną, kad apsaugotų Rusijos žvejus. Ir tuomet būtų sunku suprasti, kaip deeskaluoti situaciją“, - pažymėjo Andreasas Osthagenas.
