„Tiek isterijos.“ Kas iš tikrųjų įvyko Avdijivkoje ()
Austrų karo analitiko Tomo Kuperio nuomonė apie Avdijivkos įvykius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskutiniu metu bandau susidaryti nuomonę apie įvykius Avdijvkoje.
Štai ir pagalvojau: na gerai, kadangi sukelta tiek daug isterijos, pradėkime nuo „ukrainiečių nuostolių“.
Pasitraukimas yra viena sudėtingiausių karinių operacijų, kokias tik galima įsivaizduoti. Sunku net paaiškinti, kokį siaubą kelia bandymas pasitraukti, kai tave apsupęs šaudo priešas. Norėdami pasitraukti ir išgyventi, turite palikti priedangą ir atsidurti priešo ugnyje. Vien šitas veiksmas prieštarauja sveikam protui. O dabar pabandykite tai padaryti su visa kariuomene, būriu, kuopa, batalionu ar brigada. Padarykite tai su keliolika, šimtu, trimis ar šešiais šimtais, keliais tūkstančiais kareivių ir pasistenkite išsaugoti bent jau vertingiausią techniką.
Kai kas mano, kad garsusis vokiečių feldmaršalas Ervinas Romelis niekada taip neparodė savo meistriškumo, kaip per du Vokietijos Afrikos korpuso atsitraukimus - 1941 m. gruodį (iš Tobruko atgal į El Agheilą, abi vietos yra Libijoje) ir ypač 1942 m. pabaigoje ir 1943 m. pradžioje, per 2000 km atsitraukimą iš El Alameino (Egiptas) į Tripolį (Libija).
Tačiau pažvelkime į faktus – kai Afrikos korpusas (ir sąjungininkų italų kariuomenės) pasitraukė iš Egipto į rytinę, o paskui centrinę Libiją, nesvarbu, ar 1941 m., ar 1942-1943 m., jos po savęs paliko ilgą virtinę iš dešimčių sunaikintų ar degalų pritrūkusių transporto priemonių, neveikiančių ginklų, tūkstančius žuvusiųjų, krūvas technikos ir amunicijos - ir dešimtis tūkstančių paimtų į nelaisvę karių.
Kelias dienas naršęs po Rusijos socialinių tinklų gelmes, kažkodėl nerandu nieko panašaus, kas būtų susiję su Ukrainos kariuomene ir Avdijivka.
Taip, yra vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti 6 ar 7 paimti į nelaisvę Ukrainos kariai. Yra vaizdo įrašų apie sužeistus Ukrainos karius, kuriuos rusai paėmė į nelaisvę, o paskui leido skambinti savo žmonoms ir pasakoti, kaip jie buvo palikti (negaliu nepripažinti, kad tai nelabai gerai apibūdina juos palikusius bendražygius).
Bet jokių vaizdo įrašų su „ukrainiečių karių kolonomis, paimtomis į nelaisvę“. Nėra net 18 ar 20 karo belaisvių „rikiuotės“, kaip paimant Lysyčanską. Ir labai nedaug vaizdo įrašų ar nuotraukų, kuriose matytųsi sunaikinta ir užgrobta ukrainiečių technika. Viena išimtis - 110-osios mechanizuotosios brigados savaeigė haubica „Dana“, tikriausiai nukentėjusi nuo dronų.
Vietoj to kai kurie Rusijos propagandistai skelbia nuotraukas, kuriose nufotografuotas nesugadintas ukrainiečių tankas T-64, „šarvuotas“ plytomis ir kitomis statybinėmis medžiagomis, o paskui išdidžiai lygina tai su Rusijos ginkluotųjų pajėgų šarvuočių, tokių kaip BMP-3 (taip pat turinčių elektroninės kovos sistemą RP-377UMV2, skirtą dronams trikdyti), nuotraukomis ir vaizdo įrašais ir tada atkreipia dėmesį, kad Ukraina neturi lėšų modernizuoti savo šarvuotosioms transporto priemonėms.
Atsiprašau, bet ar tai viskas, ką „Putino bendruomenė“ gali pateikti kaip „milžiniškos, nuostabios, fantastiškos pergalės“ Avdijivkoje įrodymą?
Žinoma, galiu būti visiškai neteisus. Ir praleisti daugybę detalių. Ir, be abejo, artimiausiomis dienomis viskas dar gali pasikeisti. Gali net atsitikti taip, kad rusai pateiks rimtų įrodymų apie visus jų deklaruojamus „milžiniškus“ Ukrainos kariuomenės nuostolius.
Vis dėlto, nors esu tikras, kad kai kurie Ukrainos daliniai patyrė „didelių“ (bent jau „nemalonių“) nuostolių, kol kas neradau jokių įrodymų, kad „8 ar 9 ukrainiečių batalionai“ (jei apskritai vartojamas žodis „Ukraina“) buvo apsupti, paimti į nelaisvę ar panašiai. Priešingai: kuo daugiau ieškau, tuo daugiau randu įrodymų apie didžiulius Rusijos armijos nuostolius.
Nieko negaliu padaryti: kiek suprantu, viskas, ką rusai pasiekė, tai užsitikrino kelias didžiules griuvėsių krūvas toje vietoje, kuri anksčiau vadinosi Avdijivka.
