Česlovas Iškauskas. Kur dreifuoja Juodasis žemynas? (20)

2010-11-02

Šiemet pažymimas vadinamųjų Afrikos metų 50-metis. 1960-aisiais iš karto net 17 buvusių kolonijų paskelbė nepriklausomybę, o per kitus dvejus metus apie 88 proc. Juodojo žemyno gyventojų jau gyveno savarankiškose valstybėse. Bet ką afrikiečiui reiškia nepriklausomybė?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tuomet, prieš pusę amžiaus, kolonijinės sistemos griūtis kėlė tikrą susižavėjimą Rytuose ir Vakaruose. Prisimename, kokiu besivaduojančių tautų draugu tuomet dėjosi Sovietų Sąjunga, kartu su komunistiniu santvarkos modeliu eksportuodama į Afriką „kalašnikovus“ ir savo agentus. Nuo bolševikų perversmo laikų SSRS į Afrikos šalis siųsdavo savo politinius metodininkus, atplėšusi nuo savo žmonių tiekdavo maisto produktus, o iš jų pumpuodavo gausius gamtos turtus. Ne paslaptis, kad Afrika tapo matomos ir nematomos kovos su Vakarų „imperializmu“ poligonu. Gavę formalų suverenitetą Afrikos gyventojai tebeliko kolonizatorių įtakoje ir tapo dar baisesniu įrankiu didžiųjų valstybių interesų varžybose. Laisvė buvo kažkokia abstrakcija, kurią gudrieji kolonizatoriai išmainė į kramtomąją gumą ar mobilųjį telefoną. Įvairios gentys ir klanai nesuprato, kodėl jie turi priklausyti Nigerijai ar Kongui, o juo labiau, kodėl ta pati giminė suskaldoma į dvi valstybes. Patriotizmas ar nacionalizmas toms šalims buvo svetimas ir nesuprantamas dalykas. Kodėl kažkoks Čado ar Gabono kaimietis turi jausti atsidavimą savo Tėvynei, jeigu jo gentis seniai išblaškyta ir vėl pasmerkta vergauti? Ko gero, Afrika yra paslaptingiausias pasaulio žemynas – antras pagal dydį po Azijos. Jis užima 20 proc. planetos sausumos, jame gyvena penktadalis pasaulio gyventojų – 844 milijonai. 48-nių Juodojo žemyno šalių (su salynais jų priskaičiuojama 53) gelmėse glūdi 6 proc. pasaulio naftos išteklių ir 7 proc. dujų. Čia reklamą apie turčių medžiokles savanoje, kvapą gniaužiančias keliones ir lenktynes per dykumas keičia kraują stingdantys pranešimai apie šimtus tūkstančių žuvusiųjų ir pabėgėlių Sudano Darfūre ar protu nesuvokiamą infliaciją Zimbabvėje. Dar 2007-ųjų rugpjūtį ji čia siekė beveik 6593 proc. Pasak 2007 m. Jungtinių Tautų ataskaitos apie ginkluotus konfliktus Afrikoje, jų kaina per pastaruosius 15 metų pasiekė beveik 300 mlrd. dolerių. Nuo 1990 iki 2005 m. į konfliktus buvo įsivėlusios 23 Afrikos šalys. Vidutiniškai Afrikos šalių ūkiui tai kainavo po 18 mlrd. dolerių per metus. Ataskaitos įvade Liberijos prezidentė Ellena Johnson-Sirleaf su didžiule širdgėla priduria: „Už tuos pinigus galėjo būti pastatyta tūkstančiai ligoninių ir mokyklų, nutiesta kelių“. Afrikai didelį dėmesį skiria politikos, pramogų ir verslo garsenybės. 10 metų JT generaliniu sekretoriumi buvęs ir iš Ganos kilęs Kofi Annan nuo 2007 m. vasaros vadovauja „Microsoft“ įkūrėjo Bill Gates paramos organizacijai, kuri rūpinasi efektyvesne maisto produktų gamyba ir paskirstymu Afrikoje. Garsioji grupė „U2“ birželį savo dainas įrašinėjo Juodajame žemyne. Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blair yra pavadinęs Afriką „dėme pasaulio sąžinėje“. Gerai, jeigu ta sąžinė kada nors prabustų. Afrikoje apstu konfliktus raminančių taikdarių. Bet, kaip rašė apžvalgininkas A. Spraunius „Žinių radijo“ tinklapyje, daugeliui žemyno gyventojų labiau reikia tualetų, o ne tarptautinių taikdarių. T. Blair vadovaujamos Afrikos komisijos, kuriai priklauso nemažai garsenybių, pranešime teigiama, kad Afrika ir 2007 m. gerokai atsiliko mažindama skurdą. Vis dėlto toks teiginys ne visai atitinka realijas šalių, kurios yra į pietus nuo Sacharos. Jos tikrai daro didžiulę pažangą. Kai kuriose valstybėse bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas nuo 2004-ųjų trečius metus iš eilės siekė 6 proc. kasmet. Per paskutinius 7 metus besinaudojančių mobiliaisiais telefonais ir internetu skaičius Afrikoje kasmet dvigubėja. 2006 m. žemynas sulaukė 38 mlrd. dolerių privataus užsienio kapitalo investicijų. Tai yra daugiau nei Afrikai teikiama humanitarinės pagalbos.

Neseniai kardinolas Peter Turkson, ilgai dirbęs įvairiose Afrikos šalyse, interviu italų mėnraščiui „30 Giorni“ sakė, kad dabar Afrikos kontinente yra 48 valstybės, ir pernelyg dažnai apie jas kalbama vienodais stereotipais. Gerbti Afriką, ganytojo nuomone, pirmiausia reiškia išmokti nedaryti paviršutiniškų apibendrinimų.

Padėtis Juodajame žemyne iš tikrųjų prieštaringa, sako dvasininkas. Mėnraštyje kardinolas P. Turkson pasakojo apie Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės rytų regioną, kuris yra tapęs tikra kontinento žaizda – ten vyrauja bevaldystė, nors regione daug vertingų natūralių iškasenų. Paradoksalu, sako jis, bet viena iš bevaldystės priežasčių yra būtent šios iškasenos. Regione veikia visokio plauko karo vadai, kurie sugebėjo sukurti ir apginkluoti nedideles asmenines kariuomenes, pajungti bei suklaidinti vietos gyventojus ir organizuoti didelio mąsto iškasenų kontrabandą. Tačiau tai ne vienintelė bejėgiškumo priežastis. Pasak kardinolo P. Turkson, kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros trūkumas neleidžia centrinei Kongo valdžiai efektyviai reaguoti. Dar kitas elementas yra tai, kad pasienyje gyvenančios įvairios gentys identifikuojasi ne su Kongu, o su kitomis valstybėmis. Galiausiai yra išorinės jėgos, siekiančios savų interesų. Visa tai sukuria chaosą, anarchiją ir nestabilumą. Tik stipri centrinė valdžia po truputį galės įvesti tvarką. Ar ne taip atsitiko Somalyje, kur iki šiol nėra vienos vyriausybės struktūros ir kur išsikerojo genčių karai bei viena iš terorizmo atmainų – piratavimas?

Didelė Afrikos rykštė yra korupcija, rašo „30 Giorni“. Gerai žinoma, kad korupcija yra visuotinis reiškinys, paplitęs ir išsivysčiusiose šalyse. Tačiau skirtumas yra tas, kad pažengusioje visuomenėje korupcija yra prižiūrima, kontroliuojama ir stabdoma. Afrikos šalyse politinė korupcija nestabdoma, nes tam nėra resursų ir realių priemonių. Rūpinamasi tik laikinai išspręsti šiandienos problemas, visai negalvojant apie neigiamas pasekmes rytoj.

Su tuo yra susijęs didelis Afrikos šalių įsiskolinimas. Norint padengti senas skolas, skolinamasi iš naujo. Galiausiai šalis vos išgali mokėti palūkanas, auga infliacija (minėtas Zimbabvės pavyzdys). Vykdomos kampanijos, kad besivystančioms šalims būtų panaikinti įsiskolinimai. Tačiau, pasak kardinolo P. Turkson, tai nepadės išsivaduoti iš ydingo skolų rato, nes po kurio laiko valstybės įsiskolins iš naujo. Tikra išeitis yra gamybos didinimas ir industrijos augimas. Nepakanka vien parduoti gamtinius resursus. Antai, Ganos valstybė yra stambi kakavos tiekėja, tačiau joje nėra šokolado fabrikų. Pasak Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininko žodžių, kai bus išmokta jaučių odas paversti batais, tada Afrikos valstybės išsivaduos iš uždaro skolų ir palūkanų rato, žengs stabilaus vystymosi keliu.

Tačiau ne viską lemia lėšos ir ekonomika. Afrikos kontinente daug socialinių trūkumų, bet iš kitos pusės, kaip 2009 metų Afrikai skirtame Vyskupų Sinode sakė popiežius Benediktas XVI-asis, šis žemynas yra „sveikas žmonijos plautis“. Pasak P. Turkson, šv. Tėvas galvoje turėjo krikščioniškas, religines ir žmogiškas Afrikos tautų vertybes. Tai matoma ir šio žemyno Bažnyčios gyvenime. Dar neseniai Afrika buvo tik misijų žemė, o dabar misionieriai į kitus kontinentus vyksta jau iš jos.

Pietų Afrika, kurioje yra kilusi pati juodžiausia rasinės segregacijos ir diskriminacijos forma apartheidas (baltųjų PAR gyventojų kalba tai reiškia „egzistavimą atskirai“), - akivaizdus ekonominio potencialo pavyzdys. 1992 m. panaikinus apartheidą Pietų Afrikos Respublikoje buvo pastebimas ūkio augimas. Tūkstančių Mozambiko gyventojų svajonė buvo patekti į PAR ir ten įsidarbinti. Žinoma, ši ilgai kolonizatorių valdyta šalis (apie 60 proc. pramonės ir dabar kontroliuoja Vakarų konsorciumai) nepasuko Kanados, Australijos ar Naujosios Zelandijos keliu, nes vietos gyventojų dauguma, vadovaujama 27 metų apartheido kalėjimuose išsėdėjusiam ANK lyderiui Nelson Mandela, negalėjo susidoroti su didžiuliais ekonomikos nuosmukio padariniais.

Bet štai iš PAR atėjo naujas signalas, kuris, ko gero, duoda gerą postūmį visai Afrikai: čia vykęs Pasaulio futbolo čempionatas padidino šalies BVP nedaug – tik 0,4 proc., bet, kaip pastebėjo „Frankfurter Allgemeine“, sukurta gera transporto struktūra, apmalšintas nusikalstamumas pademonstravo Juodojo žemyno gyvybingumą. Trūksta tik politinės valios ir nuoširdžios turtingesniųjų paramos.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: politika.lt
Autoriai: Česlovas Iškauskas

(0)

Komentarai (20)