„Siūlo nuo 3 000 iki 9 000 per mėnesį. Specialistus tiesiog graibsto.“ Perspektyviausia sritis Lietuvoje – tai ne IT  (6)

Ekspertai teigia, kad jau dabar kai kurie šio sektoriaus projektai stoja ne dėl finansų, o specialistų trūkumo.



© OleksandrPidvalnyi (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/money-cash-euro-business-finance-6952006/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Darbo skelbimų portaluose įvairaus profilio energetikų ieškančios kompanijos siūlo nuo 3 000 iki 9 000 tūkst. per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ekspertai teigia, kad jau dabar kai kurie energetikos sektoriaus projektai stoja ne dėl finansų, o specialistų trūkumo. Universitetų atstovai pastebi, kad abiturientai neretai šią specialybę aplenkia turėdami klaidingą įsitikinimą, kad tai sausa ir neįdomi sritis. Tai atsiliepia ir doktorantūros studijoms, nes trūksta energetikos srities bakalaurų ir magistrų, siekiančių moksliniais tyrimais prisidėti prie energetikos sektoriaus iššūkių sprendimo. 

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje energetikos sektorius yra išskirtinis tuo, jog čia matomas didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp valstybinio ir privačiojo sektorių.

„Energetikos ministerija, priešingai nei kitos ministerijos, susiduria su labai didele problema – ji neišlaiko savo specialistų. Žmogus, pas juos įgijęs minimalios patirties, eina dirbti į verslą, nes jis šiems specialistams gali pasiūlyti gerokai didesnį atlygį. Valstybė su savo atlyginimais nepajėgi konkuruoti, to daugiau nėra nė vienoje valdiškoje institucijoje. Nė neabejoju, kad energetikos srities specialistų atlyginimai ir toliau augs, čia veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis“, – sako energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Reikės 2 tūkst. papildomų energetikų

[Vokietija] Fantastiškas dronas, kokio jau seniai ieškojote - dvi kameros su 6K, 56 min. vienu įkrovimu ir APP (Video, „LSRC LS-38“)
2790 8

Labai gera kaina ir savybės

Greitas ir saugus pristatymas į Lietuvą

Ribotas kiekis

Išsamiau

Skaičiuojama, kad per ateinančius 5–6 metus vien Lietuvoje reikės bent 2 tūkst. papildomų energetikų. Anot ekspertų, jų poreikis auga dėl visame pasaulyje vykstančios sparčios energetikos sektoriaus transformacijos.

„Tai, kas šiuo metu vyksta, pavadinčiau energetikos sektoriaus technologine revoliucija. Su energetikos specialistų trūkumu susiduria kiekviena šalis. Naujos kartos sprendimams įgyvendinti reikia daug inžinierių ir energetikos vadybos ekspertų. Ir čia matau dvejopą problemą – esami specialistai ne visada gali prisitaikyti prie pokyčių, o tų naujų dar nėra pakankamai. Įmonėms jau dabar aktualesnis klausimas – ne iš kur gauti pinigų, bet ar turiu pakankamai išsilavinusių ir žinančių, kaip tuos projektus įgyvendinti, specialistų?“, – sako energetikos ekspertas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Sigito Rimkevičiaus teigimu, vienas iš būdų spręsti specialistų stygiaus klausimą – skatinti abiturientus bei studentus rinktis tiksliųjų mokslų kryptį. Tiesa, jis pastebi, kad ryškėja dvi nepalankios tendencijos: dalis šių studijų vengia, nes nori eiti lengvesniu keliu; svarbiausia, nemažai jaunuolių nė nesupranta, kad tam tikros studijų kryptys taip pat susijusios su energetika.

„Susiduriame su atvejais, kai paaiškėja, kad jaunuoliai turi klaidingą įsivaizdavimą ir mano, jog energetikoje dirba tik elektrikai-inžinieriai. O juk energetika, ypač šiais laikais, yra labai platus laukas. Čia reikia ir fizikų, ir chemikų, ir kitų krypčių specialistų“, – pabrėžia S. Rimkevičius.

Paklausiausi – plataus profilio specialistai

 

Energetikoje pradeda dominuoti vėjo ir saulės elektrinės. Prognozuojama, kad jau 2027 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių šalis pati pasigamins tiek energijos, kiek reikia verslui ir gyventojams. M. Nagevičiaus teigimu, visai sistemai reikia stipriai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų – pradedant išmaniaisiais tinklais, elektros energijos kaupimo baterijomis, baigiant išmaniuoju vartojimu.

„Energetika yra labai plati sąvoka, tačiau, kad ir kur dursi, visur specialistų trūksta ir ateityje jų poreikis bus dar didesnis. Tačiau jau dabar aišku, kad didžiausią paklausą turės plataus profilio specialistai, kurie sugebės integruoti ir IT, ir energetikos sprendimus. Praėjo tie laikai, kai specialistas galėjo būti siauros srities, tarkime, generatorių specialistas. Imkime naujų technologijų pavyzdį – energijos saugojimo ir panaudojimo sistemas „Power-to-Heat“ (P2H). Tai technologija, kuri paima elektrą, iš jos gamina šilumą, ji yra saugoma ir tada tiekiama į šilumos tinklus. Visa tai daroma būtent tuo momentu, kai elektra pigi. Kad valdytum šią sudėtingą sistemą, turi išmanyti ir automatiką, ir informacines technologijas, ir šilumos bei elektros ūkį“, – sako M. Nagevičius.

 

Anot ekspertų, maždaug 2030 metai Lietuvai taps lūžio metais. Prognozuojama, kad Lietuva tais metais taps elektros energiją eksportuojančia valstybe. Po 5–6 metų turėtų pradėti veikti ir jūrinio vėjo parkas, kuris planuojama patenkins 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Skaičiuojama, kad vien jūrinės energetikos srityje dirbs apie 1 500 energetikos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų.

Sprendimas – doktorantūros studijų populiarinimas

Pasak S. Rimkevičiaus, užsiauginti plataus profilio energetikos specialistų kartą įmanoma skatinant baigusiuosius tiksliuosius mokslus toliau tobulinti savo žinias energetikos doktorantūros studijose. Kasmet šias studijas institute renkasi 7–12 doktorantų, nors valstybės remiamų vietų yra dvigubai daugiau – 15–18.

„Energetikos sektoriaus technologinė revoliucija neįmanoma be šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų. Energetikos srities doktorantūra yra kelio pradžia į šios srities tyrimus, prisidedančius prie tvarios energetikos plėtros, o kartu ir klimato šiltėjimo mažinimo iššūkių sprendimo. Energetikos srities doktorantūra nėra vien tik technologijos, tai ir socialiniai mokslai, apimantys energetikos ekonomiką ir kitus socialinio poveikio aspektus, tai ir tarpdisciplininiai plataus profilio tyrimai“, – pastebi Lietuvos energetikos instituto direktorius.

 

Anot jo, tie, kas renkasi energetikos doktorantūros studijas, prieš tai įgiję, pavyzdžiui, fizikos mokslų magistro laipsnį, džiaugiasi, kad visas gautas teorines žinias gali pritaikyti praktiškai.

„Mūsų institute yra ne vienas doktorantas, kuris sėkmingai iš teoretiko virsta praktiku, atranda naujas galimybes stažuotėse užsienyje ir susitelkia į savo darbą, nes nėra prievolės vesti paskaitas universitete“, – vardija Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Jo teigimu, šiuo metu stoti į energetikos sektoriui tinkamą doktorantūrą gali turintys fizikos, chemijos, matematikos, termoinžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros inžinerijos, aplinkos inžinerijos, ekonomikos, gamtos mokslų bei energetikos magistro laipsnį.

Į valstybės finansuojamas vietas priimtiems doktorantūros studentams mokama stipendija, be to, visuomet yra galimybė papildomai įsidarbinti institute, kuriame iš viso yra 10 mokslinių padalinių. Juose įdiegtos įrangos bendra vertė – daugiau nei 10 mln. eurų.

Doktorantės svajonė – iš plastiko gaminti degalus

Antrame Energetikos ir termoinžinerijos doktorantūros kurse studijuojanti ir Lietuvos energetikos institute žinias tobulinanti Ieva Kiminaitė sako, kad energetika susidomėjo gana vėlai – rašydama baigiamąjį magistro darbą.

„Esu baigusi biotechnologijų bakalauro ir magistro studijas. Man buvo didžiulis atradimas, kad energetikoje visas savo teorines chemijos žinias galiu pritaikyti praktiškai. Žmonių populiacija didėja, mes vis labiau esame priklausomi nuo elektros energijos, ir kuo toliau, tuo labiau reikės galvoti apie švarią energiją. Tai yra ateitis ir kartu iššūkis, kurį reikės spręsti“, – sako LEI doktorantė.

 

Ji tikina svajojanti apie mokslininkės karjerą ir neslepia ambicijų patobulinti jau esamas technologijas, kurios leistų iš plastiko gauti degalus.

„Matome, kokią didelę problemą sukelia milžiniškos plastiko atliekos. Mano svajonė – tas plastiko atliekas suskaidyti iki vandenilio, kuris galėtų būti naudojamas kaip ateities degalai. Kitaip tariant, turiu tikslą patobulinti jau esančias technologijas. Norėčiau kada nors įgyvendinti tokį produktą industriniu mastu. Gal atrodo, kad dabar kalbu labai drąsiai, bet tikiuosi, kad po 10 metų mes apie tai pakalbėsime daugiau“, – priduria LEI doktorantė I. Kiminaitė.

Anot jos, mokslininko karjera atveria labai daug galimybių užsienyje įgyvendinti savo tyrimus ir pasisemti dar daugiau patirties. Šiuo metu Vokietijoje besistažuojanti I. Kiminaitė teigia, kad Lietuvos energetikos instituto studentai turi galimybę stažuotis pažangiausiuose mokslo centruose Italijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Čekijoje, o tai, savo ruožtu, atveria nemažai papildomų durų ir galimybių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(12)
(4)
(8)

Komentarai (6)