I.Laursas: galime prieiti tašką, kai liks tik kolektyvinis mąstymas

Pirma teks gerai papluseti irodant tos idejos puikuma

Tas filmas yra su wilu smitu jį per tv rodė tai jis nėra labai naujas kokių gal 2004 metų ar panašiai

Turit omeny Aš - robotas? Seniai mačiau, tikrai seniai, bet kiek pamenu, tai tik herojus nesinaudojo naujovėm (pvz. magnetola) dėl to, kad jam nepatiko robotai, dėl roboto, kuris išgelbėjo jo gyvybę, bet paliko mažą mergaitę nuskest. Nemanau, kad jis buvo senienų kolekcionierius ar kad jam labai rūpėjo būt išskirtiniu...

hm ko gero taip ir bus bet jis atrodė tikrai įdomiai tame kontekste

Kiek nedaug logiškai čia mąstančių. Visų pirma - tokie straipsniai tik gryna reklama, siekiant parodyti, koks aš geras, kad dalinuosi patarimais kaip užsidirbti "melejoną" ar pan. Dirbdamas juodai nuo ryto iki vakaro - nieko nepasieksi. Esu šimtu proc. įsitikinęs. Būsi tik dar vienas avinas daug dirbantis už centus. Ir nieko daugiau. Ir dar vienas diskutuotinas dalykas - ką mes vadiname darbu? Vienas darbu laiko kažko konkretaus kūrimu, o kitas - sėdėjimu konferencijoje ar paskaitoje. Tiems kuriems pasiseka, labai dažnai mėgsta paryškinti tai, kad jis esą labai daug dirbo, nemiegojo, negėrė, tik dirbo. Ir nieko daugiau. Dirbo ir dirbo ir dirbo. O dažniausiai priežastis būna kitur. Tai tiesiog sėkmė atsidurti tinkamoje vietoje, tarp tinkamų žmonių, su tinkama idėja galvoje. O toliau viskas sukasi savaime. Kai pasidarai pradžią, toliau viskas dvigubėja. Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad nereikia visiškai dirbti. Dar apie Lietuvą. Lietuvoje taip pat mėgstama keltis, kaip viskas yra pasiekta savo rankomis, kokie mes gudrūs ir panašiai.(pavyzdžiui tokie veikėjai, kaip Šedžius). Kaip jie daug dirbo, kokie jie genialūs. O kai pasinagrinėji iš arčiau: įtakingi tėvai, įtakingi pažįstami, ar tiesiog sėkmė atsidurti tinkamoje vietoje. O neretai Lietuvoje - vagystės, stambaus mąsto(jokiu būdu ne iš prekybcentrių ) Aišku, kai kurie nori būti priskirti prie ne "runkelinio" mąstymo ir nori būti "elitas", taigi labai aukština tokius žmones(čia taikau nazijev).

Šokinėjat nuo kraštutinumo prie kraštutinumo. Žmonės mėgsta skaičiuot svetimus pinigus, o kai pinigai jau plius minus paskaičiuoti, tai skaičiuojamas įdėtas darbas ar ne? Koks jums skirtumas kiek jo versle sėkmės ir kiek įdėto darbo? Bet kokiu atveju didžioji dalis per savo gyvenimą net trečdalio to nepasieksim. Sėkmė ne sėkmė, bet darbo visada reikia. Paprasta formulė : kuo daugiau darbo įdedi - tuo didesnė tikimybė, kad tau pasiseks. Jei pasiseka neįdėjus labai daug darbo, tai to darbo reikės norint sėkmę išlaikyti. Net ir turėdamas gerą idėją be galvos ant pečių žmogus nebūtų išsirovęs į tarptautinę sferą. Tie, kas tiki, kad tai grynai sėkmės reikalas yra mano nuomone naivūs ir paprasčiausiai stingantys iniciatyvos kažką daryti patys. "Juk viskas priklauso nuo sėkmės, kad ir koks genialus būčiau, jei nepasiseks gi vis vien nieko nepadarysiu. Tai kam vargintis?" Gaila, kad dažniausiai pas tokius genialumo nei pro kur nerasta. Tie, kas tiki, kad daug dirbant įmanoma viskas taipogi mano galva yra naivūs. Tačiau bet kokiu atveju, jie bent jau nesėdi susiraukę ir bando kažką padaryt. Universalių sėkmės formulių nebūna. Vieniems užtenka mažos sėkmės, kad užvestų ant kelio ir jie viską pasiekia savo rankom, kitiems gi sekasi kiekvienam žingsnį, bet jie iš to vis tiek nieko daugiau nesugeba išspaust. P.S O su tokiais pavyzdžiais kaip visokie Šedžiai galit nejuokint. Nei jie kam įdomūs nei ką. Čia tas pats, kas lygint dviratį su lėktuvu...

Niekas Šedžiaus su Ilja nelygina, tai tiesiog pavyzdys nazijev, apie Lietuvoje įžymius verslininkus ir jo teiginį: Man tai asmeniškai jokio skirtumo, kiek ten darbo jis įdėjo, kiek sėkmės, bet nepatinka, kad tiesiog yra mulkinami kiti siekiant hiperbolizuoti savo teigiamą savybę, teigiant jog viską galima pasiekti darbu. Aš šį teiginį ir norėjau paneigti. Bet jokiu būdu neteigiu, kad neapsimoka kažko siekti, vien dėl to, kad nesi garantuotas jog pasiseks.

Matyti, kad tau subine sopa, jog kazkam kitam pasiseke labiau nei tau. Kur cia matai ta kelimasi ? Tai paprasciausias interviu. Daznai tupu zurnalistu klausimai buna labai sumaterialinti, jog butu galima maitinti mases, kurie yra pinigu vergai, tikintis tik i pinigus, jog jie yra viskas. P.S Niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu jog kitas yra laimingas. // Seneka

Neisbaigei minties. Skirkime monotonini darba nuo kryptingo tikslo siekimo. Tai yra du skirtingi dalykai. Kas be ko naivumo, arba optimizmo is tikruju reikia. Nes tenka susidurti su uzkietejusiais skeptikais, kuriem ka nors irodyti yra labai sunku arba netgi neimanoma. Pasiklausinek zmoniu, kursioku, draugu t.y dar jaunu zmoniu, kuriems gyvenimas pries akis ir paklausk tokio klausimo: ka zadi veikti po 10 metu ? Nu gerai, jei toks klausimas yra per sudetingas(nes is tikruju jis toks yra ir bus), tada galima klausti ka veiksi po 5 metu ? Ir garantuoju, kad didzioji atsakymu dalis apie 99% bus - "nezinau". O likes procentas yra puikus pavyzdys tokio kryptingo intelektualaus darbo ir tikslo siekimo bei ziniu ir patirties kaupimo, o ne plytu nesiojimo. Cia gaila, jog Lietuvoje vis dar esti isigalejes stereotipas, kad be sekmes nieko nenuveiksi, o galima nuveikti daug, tik reikia noro tureti. Ir nelaukti, kol is dangaus nukris laimingasis milijonas, ar numirus bobute paliks visas savo santaupas. Kada zmones issivaduos is sito vergiskojo mastymo, tai neisivaizduoju. P.S Daug dirbti ne visada reikia o is tikruju ir negalima eiti virs savo galimybiu ribu. Nieko per viena diena nepadarysi, tai ateina su laiku. Visa laika irgi nesiseks, net jei ir dirbsi iki nukritimo. Bet visgi is nesekmiu ir pasisekimu ateina bendras rezultas.

O tu pats žinai, ką tu veiksi po 10 metų? Ir jei jau žinai, kaip manai, ar tai po 10 metų sutaps su realybe? Planuoti 10 metų į priekį - neįmanoma. Per tuos 10 metų viskas gali apsiversti aukštyn kojomis taip, kaip net nenumanai.

Aisku zinau, toliau kaupsiu zinias ir uzsiimsiu savo megiamu hobiu. Stebedamas aplinka tam tikru momentu panaudosiu tikslingai savo zinias. Tegu verciasi aukstyn kojom, bet siaip viskas is tikruju teka savo senaja vaga. Tendencijos matomos kas link ko eina. Ir nereikia bijoti permainu. Visada yra proga tuo momentu kazka pakeisti minimaliai jog prisitaikytum. Vadinamoji "sekme" reikalinga nezinantiems runkeliams, ka jie veiks rytoj ir poryt. Arba, kad kasant griovi iskas lobi

Besišvaistydamas žodžiais "runkelis, runkeliai, runkeliams" tik pats patvirtini, koks pats RUNKELIS esi. Beje, taip pat tipinis lietuvis. Ir baik įžeidinėti su tokiais teiginiais, nes labai klysti ir parodai savo kultūros lygį: Dėkui.

Pirma issivaduok is pavydo, kad kitas daugiau uz tave padare, o nerek, kad jam cia labai daug sekmes reikejo.

Bet iš tiesų jam tos sėkmės tikrai labai daug reikėjo.

Stebuklu nebuna.