Vygintas Gontis. Kitas požiūris į „Lietuvos krizės anatomiją“

Bet tai jūs viską sukat sau palankia linkme - kalbat apie tai ką suprantat, bet ne apie tai apie ką kalba eina. Juk aiškiai pasakiau, kad kirpėjams ir visiems tiems paprastiems žmogeliams dabar tikrai geriau yra važiuoti į užsienius, bet nereikia sakyti, kad čia vienas kaimas ir nieko veikt neįmanoma. Maždaug, jaunas žmogus turėtu išvažiuoti nes čia jam nebus ką veikti. Nuo to ir prasidėjo diskusija, bet jūs paimat iš mano teksto žodžius ir patalpinat į kitą kontekstą. O jei dėl užsienyje indų plovėjų ir pan. tai gali ir kitą darbą dirbt, bet, kad jį ten dirbtum tai nebus nė kiek lengviau nei čia. "1. AR EISIT DIRBTI KIRPĖJU UŽ 800LT/mėn. TURĖDAMI BAKALAURO AR MAGISTRO LAIPSNĮ? " Nuo aplinkybių priklauso - žiūrint koks diplomas, kokios galimybės susirast darbą su tuo diplomu. Aišku jei prispiria tai eičiau ir, manau, kiekvienas eitu, na o jei nedega, tai kam save apsunkint darbu ne pagal specialybę.(nelabai suprantu klausimo esmės) "2. AR KIRPĖJAS, DUONOS KEPĖJAS, VIRĖJAS YRA "MAŽIAU ŽMOGUS", NEI JŲ PASLAUGOMIS BESINAUDOJANTYS AUKŠTOJO MOKSLO RAGAVĘ ASMENYS?" Na, sakykim, kepėjas bus kietas savo sritį, o fizikas - savo. Nuo atskirų žmonių priklauso ir čia nelabai gali pasakyti, kaip žiūrės daktaras į kepėją. Kiekvienas savaip mąsto. Man tai nebus skirtumo, nes iš jo norėsiu tik bandelių:d.

Tu nelabai supranti, ką pats teigi. Sakai, kad kirpėjams, pardavėjams geriau važiuot į užsienį. Ar tu įsivaizduoji, kokią dalį šitie Lietuvos piliečiai sudaro Lietuvoje? Kokį 50 proc. Ir tau čia ne problema? Tie minimalų uždirbantys visą LT išlaiko su savo keliais šimtais litų mokesčių...

Lietuvoje irgi buvo (gal ir yra) galimybė pasiskolinti tokiomis sąlygomis. Sakau iš asmeninės patirties.

Apie darbą užsienyje. Turiu daug įvairios patirties, netgi asmeninės apie darbą užsienyje. Pirmiausiai apie save. Dirbau Airijoje 2 mėnesius. Dirbau juodai, bet kartu ir smagiai, kadangi draugiškas kolektyvas buvo. Tai buvo degalinė-parduotuvė-greito maisto restoranas. Valiau grindis, net toletus, ir su tom pačiom rankom airiams bulvytes kepiau, žodžiu dariau viską, ką reikėjo. Dar prisiminiau, kad su šeimininkų važiuodavom į jo fermas karvių gainiot. Skiepint reikėdavo. Tai va toks darbas žmogaus, bestudijuojančio IT srityje. Man tų dviejų mėnesių pilnai pakako, kad užknistų negyvai tiek airių mentalitetas, tiek ten esantys lietuviai, tiek ir svetima aplinka. Beje, uždirbau kaip tada beprotiškai daug: 5000 litų per mėnesį.. tačiau tie pinigai nebuvo tokie mieli, kad norėčiau vėl tenai dirbti. Beto sutikau daugybę lietuvių, kurių klausinėjau ar jie ketina grįžti. Iš daugybės atsakymų tik du išgirdau, kad neketina. Apie mano tėvo darbą užsienyje. Dirba jau penkti metai. Dažnai keičia darbą. Kadangi gerai kalbos nemoka, neturi galimybės dirbti kitokį nei juodą darbą. Atėjus krizei pajamos tiek krito, kad įbrido į skolas, kurias tik dabar tegražino. Jei būtų likęs dirbti Lietuvoje, tai netgi skolų per krizę nebūtų pasidaręs, kadangi turi auksines rankas. Išvada, jam užsienis nepadėjo. Apie vieną draugę užsienyje. Dirba žuvų fabrike Anglijoje. Darbas labai nemalonus, sunkus ir sveikatą gadinantis. Gauna tiek, kad sugeba susitaupyti daugiau nei aš čia, Lietuvoje. Tačiau nemato nei draugų, nei giminių, neturi galimybės linksmai laiko praleisit. Apie vieną draugą Škotijoje. Dirba krovėju kažkokioj gamykloj. Gyvena vienas ir labai nuobodžiai, nes tenai tikras užkampis. Yra įsipareigojęs likti būtent toje vietoje, tad dirba kaip vergas. Susitaupo truputį ir visi pinigai bus skirti skoloms grąžinti. Svajoja kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Kitas draugas užsienyje. Dirbo Anglijoje statybose. Užsidirbo ir grįžo į Lietuvą, kadangi daug kas jam tenai nepatiko. Dar viena draugė Portugalijoje. Dirbo apie du metus tenai. Galiausiai pavargo nuo svetimos kultūros, požiūrio į ją kaip emigrantę naštos ir grįžo į Lietuvą. Taigi, užsienis kai kada gerai tuo, kad pamatai naujų dalykų, tačiau beveik dažniausiai jis neatneša nieko gero ir daugybė žmonių nori grįšti.

Prie ko čia kietumas vienoj ar kitoj srity? Niekaip "neįsikerti", kad tiek fizikas, tiek kirpėjas yra iš to pačio molio drėbti- abu jie yra tokie pat žmonės ir jiems vienodai reikalingas maistas, oras ir vanduo. Čia ne požiūryje esmė, o tame jog nėra tokio dalyko kaip "mažiau ar daugiau žmogus". Na, o pats tavo požiūris tai išvis glumina. Sakai, visi kirpėjai ir padavėjai gali važiuot į "užusienius" pinigų uždirbinėt jei Lietuvoj mažai moka... O kas jų darbus nudirbs jei jie išvažiuos? Robotų prištampuosi ar pakistaniečių užsiveši? O gal tu "iš bėdos" kirpėju kurį laiką pabūsi? Po to kurį laiką mechaniku servise padangas ant žieminių diskų mausi ir balansuosi, kepykloj bandeles kepsi? Vargu ar būdamas "kietu" vadybininku ar IT specialistu sugebėsi tuos darbus nudirbti bent pusėtinai. Nepadės nei trys aukštieji, o ir noro nebus tą tinginių ir "lodorių" darbą už 800 Lt dirbt. Gal net atrodys, kad per mažai moka už tokį sunkų darbą. Nesuprantu iš kur atsiranda tokių žmonių, kurie dedasi labai protingais, viską stato ant aukštojo mokslo kortos ir rašinėja tokius niekus. Išvyk visus paprastus žmones į užsienį (elektrikus, mechanikus, valytojus, šlavėjus, siuvėjus, pardavėjus, kirpėjus, melžėjus, ...) ir galėsi gyvent kaip Indijos lūšnyne- paskendęs tarp šiukšlių, beglobių gyvūnų ir žiurkių, be telefono ryšio, kabelinės televizijos, parduotuvių, kavinių ir viešojo transporto.

Užsienis duoda daug gero: prasiplečia akiratis, pamatai jog gali būti visiškai kitokie darbiniai santykiai ir pragyvenimo lygis. Jei kieno nors akiratis ir nepraplatėja dėl objektyvių priežasčių, tai bent jau nudžiugina tuo, kad uždirbdamas minimumą gali sau leist kelis kartus per metus atostogaut užsieny, turėt metrinį LCD televizorių ir 22" "lietnykus" ant iš Lietuvos atgintos "kregždės"

Ilga ir beprasmiška diskusija užvirė apie gyvenimą Lietuvoje, emigraciją ir kitokį mėšlą. Aš norėčiau grįžti prie krizės, ir kadangi turiu laisvo laiko, parašysiu iš kur gi apskritai va šita krizė atsirado. Pirmiausiai svarbu paminėti, kad ši krizė yra susijusi su ankstesne, taip vadinama "dot-com" (.com) krize ~2000 metais. Kadangi mūsiškė, jau kitaip vadinama finansų krizė prasidėjo 2008 metais, grubiai galima sakyti, kad nuo krizės iki krizės praėjo tik 8 metai. Reiktų paminėti tai, kad 2000 metų krizė nebuvo tokia sunki kaip mūsiškė, o ir susijusi ji buvo su IT industrijos kompanijų burbulais, kurie vėliau gan greit susprogo. Kas gi vyko toliau? Toliau, FED (Amerikoje yra toks Federalinis Rezervų Bankas, centrinio banko atitikmuo) siekdamas gaivinti visą šalies ekonomiką, palūkanų normas sumažino iki tuo metu neįtikėtinai mažo 1%. Tai leido kitiems valiutų rinkos dalyviams, pirmiausia bankams, skolintis už itin mažą kainą, o tai savo ruožtu atpigino paskolas. Tipiniu paskolos gavėju galima laikyti namo pirkėją. Turėti namą Amerikoje yra beveik privalu, todėl esant itin palankioms sąlygoms rinkoje, pakolų būstui buvo apstu. Beto, rizika maža buvo tiek bankui, tiek ir paskolos gavėjui. Turint omenyje tai, kad atrodė, jog būsto kaina gali tik kilti (didelė paklausa), bankas, kaip užstatą imdavo būstą, tad jeigu paskolos gavėjas negalėtų mokėtų net tų mažų palūkanų, perėmus būstą ji buvo galima netrukus parduoti ir brangiai. Dalį investuotų pinigų atgauna ir paskolos gavėjas. Svarbu šitoj vietoj dar ir tai, kad investuotojai, kurie reprezentuoja tokias finansines institucijas kaip draudimo kompanijos, pensijų fondai ir t.t. atsisakė pirkti valstybines obligacijas, kurių metinė grąža tik 1% ir laukė ką daryti toliau. Dabar grįškime vėl prie bankų. Bankai, turėdami neaprėpiamas pigaus kredito jūras, įsismarkavo naudodami svertą. T.y. skolino daug, pigiai, mažino paskolos gavėjams reikalavimus. Paskolos gavėjas, naudodamas pigiai pasiskolintus pinigus greitai investuodavo, uždirbdavo euforijos apimtoj rinkoj didžiulį pelną, lengvai sugrąžindavo paskolą ir palūkanas bankui ir visi buvo laimingi. Ekonomika, vartojimas, būsto kaina kilo ir kilo. Beto, atsivėrė itin puikios galimybės importui, tuo pirmiausiai pasinaudojo tokios šalys kaip Kiniją ir JAV užvertė pigių prekių gausa. Štai dabar vėl galime grįšti prie investuotojų, kurie kaip prisimename neturi kur investuoti ir laiko didžiulį kapitalą neinvestuotą. Bankai, būdami pakankamai godūs prigalvoja taip vadinamų išvestinių finansinių instrumentų, kurie būtų patraukli investicija ir tiems investuotojams, kurie dar ieško kur investuoti. Investiciniai bankai "perėmė" būsto paskolų portfelius, sudėjo juos į "dėžutę", į kurią plūdo paskolos gavėjų palūkanos, taigi ji buvo pelninga. Negana to, ta "dėžutė" buvo padalinta į tris dalis, kurių kiekviena reprezentuoja riziką, taigi turime: nerizikingas, vidutinės rizikos ir rizikingas dėžutes. Šis išvestinis produktas buvo pavadintas užstatu užtikrintu skolos įsipareigojimu (CDO - collateralized debt obligation). Jo pajamingumas remiasi palūkanų už paskolą mokėjimu. Pirmiausia palūkanos už paskola patenka į mažiausios rizikos dėžutę, toliau į vidutinės, dar toliau į didžiausios rizikos dėžutes. Tokį produktą turint, gaunamos pajamos iš palūkanų. Kadangi visi turi darbus, visi nori namų ir visi tvarkingai moka palūkanas, tai toks išvestinis finansinis instrumentas ne tik saugus, bet ir labai pelningas. Štai ką buvo nuspręsta parduoti investuotojams. Pačios mažiausios rizikos dėžutės buvo panaudotos sukuriant kredito rizikos apsikeitimo instrumentą (CDO - credit default swap). Šį instrumentą vėlgi galėjo įsigyti kas nori, tame tarpe ir investuotojai, pavyzdžiui draudimo bendrovės arba kiti spekuliantai. Saugumas buvo atspindimas reitingo agentūrų, kurios saugioms investicijoms paprastai taiko "A" simbolinį žymenį. Tokį gaudavo mažos rizikos dėžutė, vidutinės rizikos dėžutė gaudavo "B" žymėjimą, o didžiausios rizikos dėžutė nebuvo reitinguojama. Nerizikingas dėžutes griebdavo tokie investuotojai, kaip draudimo bendrovės, kadangi jų įstatuose griežtai apibrėžta toleruojama rizika. Didesnės rizikos dėžutės savo ruožtu pirko tokios institucijos, kuriose galima toleruoti didesnę riziką, pavyzdžiui rizikos draudimo arba "hedge" fondai. Ir vėl visi laimingi, investicijos atsiperka, jos saugios, uždirba ir bankai ir visi kas toj sistemoj sukasi. Toliau prasideda godumas, labai labai žmogiškas dalykas. Investuotojai nori daugiau CDO. Jie kreipiasi į banką. Bankas kreipiasi į nekilnojamo turto brokerį reikalaudamas daugiau būsto sandorių ir siūlo geresnes sąlygas. Imama toleruoti rizikingesnė paskolos gavėjo grupė - abejotinos finansinės reputacijos žmonės, daugiavaikės šeimos, mažesnes pajamas uždirbantieji. Visi šie žmonės turėjo galimybę įsigyti nuosavą būstą, nereikėjo net nurodyti pajamų šaltinio arba pradinio įnašo! Ne kas kita, o amerikietiška svajonė. Tokiu būdu buvo sukurta antrinė būsto paskolų rinka (sub-prime mortgage). Štai čia pradedamas formuotis burbulas. Kas vyksta toliau? Antrinėje būsto paskolų rinkoje įvyko nieko neturintis stebinti dalykas: rizikingi asmenys tapdavo nemokūs ir vis dažniau. Būsto kainos ėmė kilti lėčiau, kol galiausiai tiek persipildžius rinkai tiek ir esant daugybei nemokių klientų, bankai vis dažniau perimdavo nekilnojamąjį turtą. Kažkuriuo momentu būsto kainos ėmė kristi. Būsto kainų kritimas kėlė klausimą paskolas išgalintiems mokėti asmenims: "kodėl mes turime mokėti palūkanas už 200.000 dolerių paskolą, kai mūsų namo kaina šitam kvartale nukrito iki 100.00 dolerių vertės?" Būstą jie stengėsi kuo greičiau parduoti. CDO tapo nepelningais. Investuotojai atsisakė tokius pirkti, o investiciniai bankai, perėmę daugybę beverčių nekilnojamojo turto objektų, atsidūrė ant bankroto ribos. Nuostolius patyrė tiek draudimo kompanijos, tokios kaip AIG (kurią vos išgelbėjo laiku suteikta milijardinė paskola, kitaip sakant nacionalizavimas), tiek ir daugybė hedge fondų. Nukentėjo gausybė investuotojų, tame tarpe tų pačių paprastų piliečių. Žinoma bankrutavo ir investiciniai bankai, netgi tokie milžinai kaip "Lehman Brothers" ar "Washington mutual". Dalis žlugimo priežasčių buvo ir paniškas indėlių atsiėmimas iš bankų, matyt buvo aišku, kad jie anksčiau ar vėliau vis tiek bankrutuos. Galiausiai prie finansų krizės buvo privestas visas pasaulis, žinoma ir Lietuva. Bet čia jau atskira kalba ir diskusija. Mano nuomone labai svarbu žvelgti giliau, o ne apsiriboti tokiu, kažkuriam pirmam poste pasakytu teiginiu "krizę sukėlė spekuliantai". Gal tiesios yra, bet krizei pagrindus paklojo ankstesnė IT technologijų krizė, o dar giliau žvelgiant, tai matyt tie, kurie išrado internetą.

Aš neprieštarauju tavo teiginiams, aš tik rodau, kad užsienis netolygu rojui. Mažai kam jis padeda. Beto tu visiškai neatsižvelgi į bendražmogiškąjį, sociumo aspektą. Pinigai neatneša laimės, o praplėstas akiratis kai kada tuo ir baigiasi, kad "aš mačiau užsienio, o mano kregždė su 22 leitnykais, todėl aš geresnis už tave".

Kiekvienam savo... Kam vežimo ratai, kam stogas virš galvos be paskolos, o kai kam ir vienintelis būdas susimokėt už ne laiku ir neapgalvotai paimtą būsto kreditą

Krizes, kurios nera. Taip vadinamos "krizes" metu ko truksta tik bevercio POPIERIAUS atsiprasau "pinigu". Krizes metu niekas nedingo: yra zmones kurie gali dirbti, yra gamyklos, kurios gali gaminti prekes, bet niekas nieko negali daryti, nes nera kazkokio bevercio popieriaus, nes bankai SUMAZINO popieriaus gamyba. Jie taip daro, nes pries tai isleido "pagamino" popieriaus per daug ir dabar jo leisti neapsimoka ir kad apsimoketu, reikia sumazinti jo gamyba. Kaip pinigai gaminami is oro (is skolos), kaip jei visi sugrazintu paskolas, vis vien liktu nesugrazintos palukanos, kurioms pinigu sugrazinti nebutu galite paskaityti: http://www.rayservers.com/images/Modern ... hanics.pdf

Viskas labai graziai ir nuosekliai papasakota, bet yra keleta netikslumu. Tai pirmas ir astriausias: dot-com bubble iskele naujaja krize. Taip, po dot-com bubble fed ir kiti centriniai bankai sumazino palukanu normas taip skatindami investavima, bet taip buna po kiekvienos recesijos. Taip, palukanu normos buvo labai mazos, bet tuoj pat ekonomika eme atsigauti, jos iskart soko aukstyn. Todel teiginis, jog dot-com bubble recesija paskatino mazas palukanu normas, o del to ir kilo krize yra neteisingas. Taip, jeigu kalbesime apie ekonomini cikla, tuomet gal ir galima prieiti prie isvadu, jog buvusios recesijos sukuria naujas, ir zmonija yra uzburtame rate ir mes negalime is to rato iseiti ir t.t. ir t.t., bet tokio masto krize kuri dabar vadinama Didziaja Recesija (didziausia recesija po Didziosios Depresijos 1929), negalejo buti sukurta vien tik mazu palukanu pagalba. Cia ieina tavo isvardintos sekusios priezastys: banku godumas, naudojant sverta ( banko turimas turtas / banko investuotas kapitalas i ta turta, bankai noredami tureti kuo didesni sverta, o tuo paciu ir graza is kiekvienos paskolos, didino paskolu skaiciu ir mazino savo kapitala skolindami, o reikiama suma patys pasiskolindavo), nauju financiniu intstrumentu isradimas (CDO, CDS aka derivatyvai arba isvestines), kurie leido minetiesems bankas sukurti toki dideli sverta didinant savo laikoma turta (assets) skolinant aiskiai nemokiems klientams o veliau ju uztatus kisant i derivatyvus su mokiais taip isklaidant rizika. Veliau seke sub-prime mortgages (aukstos rizikos) nemokumas, kainu kritimas, derivatyvu kainu kritimas (i juos buvo investave visi: nuo tu paciu banku iki draudimo kompaniju, nors ir netiesiogiai: pvz apdraudziant paty derivatyva), stock-market crash'as, veliau eksportu krize, ir aisku globali krize. Jeigu viskas butu sustoje cia, butu dar nieko. Po viso sito seke banku atsisakymas skolinti investuotojam, nes bankai bande is aukstu svertu pereiti i mazus neskolindami, atsikratinedami savo paskolu ir rinkdami kapitala (visa tai buvo darmoma krizes pradzioje, ir tai dar labiau pablogino situacija finansu rinkose nes tai ipute dar daugiau neaiskumo ir baimes investuotojam).

Dėkui už patikslinimus. Neteigiu, kad tik tai sukėlė grizę, bet buvo tokia kaip kibirštėlė, viena iš prežasčių ir virvės galų, kurią timptelėjus susidarė sąlygos naujoms priežastims ir sukėlusioms krizę. Kai kada priežastis priežasčių gali būti laikoma priežastimi.

Jus man paaiskinkite kur cia krize, jei truksta tik beverciu popieriu - atsiprasau "pinigu", bet viskas gali vykti darbas butu dirbamas ir t.t.? Atsirado ekspertai komentuoti apie krize, net nezinodami kodel krizes kyla, kaip pinigai gaminami ir t.t.

Aš čia gal kiek ir primityvokai, bet atėjęs tuščiom rankom iš manęs bulvių maišo nesitikėk. Kiek pamenu, tai pinigai jau labai seniai egzistuoja.

Tai jūsų nuomone "krizė" yra kažkokia iliuzija? Jokios krizės nėra, jokių bedarbių nėra visi sėkmingai dirba, tik Darbo Birža rezga kažkokį masonų sąmokslą todėl pranešinėja apie nedarbo augimą?

Tokio pobūdžio komentarai nepriimtini. Jei kas nors netingi, prašom kolegai paaiškinti, aš asmeniškai atsisakau:)

pinigai gal ir neatnesa laimes, bet kiek jie atnesa dziaugsmo ypac kai nereikia skaiciuoti ar tau uzteks ant pietu, ant benzino, kai zinai, kad neveluos alga 2 menesius ir nereikes skolintis. ir pakanka dirbti padaveju, kad gautum 500 euru per savaite, taip pat gali dirbti fabrikeli ir uzdirbti ne ka maziau, taip kad nera ka per daug lyginti. Na o kaip suktis, kaip kazkas minejo, nelabai suprantu kokiu budu, kaip nieko neturinciam tektu veziot cigaretes, arba prekiaut kanapem, ar virti samane. laikinas sukimasis. net jei ir turint pinigu nekazka prisisuksi, jei nepriieini prie turtingu ir ytakingu dedziu savivaldybej (zinau is draugu patirties, kurie gryze is uzsienio bande investuot, rezultas -dirba toliau uzsieni) beja ir pats turiu baigiau "aukstaji" tik kazkodel lietuvoj nieko su juo nesudominau, tenka suktis uzsieni.

Manau tuo viskas ir labai aiškiai pasakyta apie lietuvišką mentalitetą. Jei suktis - tai užsiimti nusikaltama veikla. Kad tu žinotum kiek Lietuvoje jauni žmonės, dažnai studentai, registruoja naujų įmonių. Įvairaus pobūdžio. Štai kas yra sukimasis.