Z.Butkevičius. Kam ir kodėl nenaudingos vėjo jėgainės? (16)
Palyginti neseniai gavau Seimo nario A. Burbos elektroninį laišką (kuris, beje, buvo išsiuntinėtas daug kam). Laiške kalbama apie vėjo jėgaines. Kad šiaip jos geras atsinaujinančios energijos šaltinis, Seimo narys neabejoja. Tačiau jam kliūva jėgainės iki 350 kilovatų instaliuotos galios.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal naująjį atsinaujinančios energijos įstatymą tokioms elektrinėms nebereikėtų specialių leidimų. Kieme ant kalnelio susirentei ir – gyveni sau. Pagal galiojančias sanitarines normas atitinkamame atstume pasistatė kaimynas – irgi niekam nepasiskųsi, kad dingo pelės, kurmiai, šiaip nuolat zvimbia ir dar, matyt, slaptus kenksmingus nukreiptus elektromagnetinius spindulius siunčia (jei kaimynas negeras).
Pasakyčiau – siųsk ir tu. Abu turėsite užsiėmimą.
Rimčiau kalbant, Seimo narys bijo, kad Lietuva atrodys kaip benamis šuo, apniktas tų mažųjų jėgainių tarytum blusų.
Jei būtume pirmeiviai, to vaizdo galėtume bijoti. Net ir mažos jėgainės kainuoja milijonus, todėl gerb. A. Burba įtaria, jog tuo pasinaudos blogieji verslininkai.
Verslininkai dėl to ir vardą tokį turi, kad apskaičiuoja, kas ko vertas. Dažniausiai pataiko. Todėl nei Danijos, nei Olandijos, nei Vokietijos neuždengė mažyčių jėgainių tinklais. Ten driekiasi gana galingų – 2–2,3 MW vėjo malūnų virtinės. Tai tikrai jau stambūs įrenginiai ir jiems reikia suderinimų, leidimų. Jos tikrai duoda nemaža elektros energijos, taigi ir pelno. Mačiau maketą – perspektyvą: pirmasis ešelonas, bokštas prie bokšto, įsibridęs jūron nuo suomių Botnijos įlankos iki pat Gibraltaro.Toje jūros juostoje vėjas stipriausias.
Antrasis ešelonas – ant kranto. Irgi netinginiaujantis.
Trečių, ketvirtų juostų nė ešelonais nepavadinsi. Tai – jėgainių parkai sausumoje, vėjingiausiose vietose.
Tą maketą – perspektyvą pavertus realybe, švariosios elektros energijos gautume tikrai vos ne pusę mums reikalingos.
Kaip tuose maketiniuose ešelonuose atrodo Lietuva? Pagrindas – jūron įsibridusios jėgainės. Dar šiek tiek – priekrantės juosta. Toliau – atskiros jėgainės ar jų grupės, kurių nė parkais (Vakarų šalių supratimu) nepavadinsi. Šiaip, parkeliai. Kada sukasi, kada ne. Kai mes sakome – oras gražus, jėgainėse – beveik kapų tyla. Taigi ir elektros nėr.
Dažnai painiojame realiai gaunamą energiją su instaliuota galia. Mūsų automobilio variklis gali būti, tarkim, 100 arklio galių. Bet kol neįpilsime kuro, tol jis bus tik įdomi metalo konstrukcija. Taigi ir vėjo jėgainei reikia vėjo, kad ir kokią milžinišką galią turėtų generatorius. Deja, kol kas vėjo jėgainės elektra paverčia tik trečdalį ar šiek tiek daugiau savo galios.
Jei atominės jėgainės galia, tarkim, 1000 MW, ji tiek ir gali duoti. Norėdami gauti tiek energijos iš vėjo malūnų, dirbančių visa galia (nors taip praktiškai niekada nebūna), o tų malūnų kiekvienas generatorius būtų, tarkim, 2 MW galios, tai tą atominę jėgainę atstotų 500 malūnų. Bet praktika rodo, kad reikėtų pridėti dar bent 300 – 400 malūnų, kad reali atominės jėgainės ir vėjo malūnų gaminama elektros išeiga suvienodėtų.
Tačiau AE reaktorius (ar dujomis, anglimi, mazutu kūrenama elektrinė) elektrą gali gaminti ir tylią ramią dieną. O vėjo malūnai tokią dieną snūduriuoja. Na, veikia Kauno HE, bet anokia jos galia – vos 100 MW. Kad prilygtų minėtai atominei jėgainei, reiktų pastatyti dar bent 10 tokios pat galios HE. Bet ir visus šūdupius užtvenkę, sušlavę iš miškų visus kankorėžius ir skiedras, visus laukus užleidę karklynų plantacijoms, negausime tiek energijos, kiek Lietuvai reikia.
Linksma – Kinija antroji pasaulinė ekonominė galybė, o vienam kinui tenka du tris kartus mažiau elektros energijos nei lietuviui… Netolimoje ateityje Kinija ir pagal tą rodiklį mus žada pralenkti. Tą verta prisiminti kalbant, ar pigs elektros energija.
ES pernai „suėdė“ 3,5 milijono GWh elektros energijos, 2020 – aisiais metais tas skaičius turėtų padidėti iki 4 milijonų. Vėliau kas penkmetį – dar po porą milijonų. Ir taip toliau…
HE ištekliai išsemti (išskyrus Norvegiją). Taigi pagrindas dar ilgai bus iškastinis kuras, daugiausia dujos. Nors ne visur.
Visi žinome, koks revoliucingas prancūzų jaunimas. Kodėl jis neišėjo į protesto mitingus, kai buvo imta statyti 50–ąją atominę elektrinę? Tie keistieji prancūzų žalieji, išvertę pilvus, voliojosi aname Reino krante, o šiame, vokiškajame, vokiečių jaunieji ekologai staugte staugė prieš branduolinę energetiką. Ar nerasime paralelių, palyginę su Visaginu? Kol veikė elektrinė, kol reaktorių aušinęs vanduo atitekėdavo į namų radiatorius, sąlyginai tariant šiluma kainavo litą per mėnesį. Užsidarius elektrinei kaina pakilo (irgi sąlyginai tariant) iki 100 litų, nes, kaip ir kitur Lietuvoje, tenka mokėti už kurą.
Prancūzai turi daug vėjuotų pakrančių, bet malūnų statyti neskuba. Iš jų gaunama maždaug tik 2 proc. elektros energijos. Pagrindas – atominės jėgainės, gaminančios beveik 80 proc. elektros energijos. Iš atsinaujinančių šaltinių pagrindą sudaro HE – šiek tiek daugiau nei 10 proc.
Ar ne todėl, kad nereikia rūpintis nuolat brangstančiomis dujomis, revoliucingasis prancūzų jaunimas lepinasi ant Reino kranto pastatytos AE jėgainės paplūdimyje? Visi supranta – pavojinga energija, bet ką daryti?
Dabar pagal Atsinaujinančios energijos įstatymą vėjo jėgainėms kelias atsiveria plačiau. Teisybė, kartais stebiuosi, kaip patiklūs žmonės lyg išganymą gaudo kažkieno žodžius, jog padės Saulės energija.
Mūsų klimato juostoje dabartiniai Saulės energijos gaudymo instrumentai (technologijos) gali būti arba graži svajonė, arba realybė labai turtingiems žmonėms. Ateityje gal bus ir daug pigiau, ir efektyviau. Štai tada ir išbandysime.
Gerai, jog Vyriausybė garantuoja, jog bent 500 MW iš vėjo jėgainių supirks pagal nustatytą kainą (berods 30 centų už kilovatvalandę). Drąsiai galėtų tą kartelę pakelti, garantuotai supirkinėti daugiau, nes elektros poreikiai didės, ji brangs.
Kalbant apie legendas, mitus, stebina ir dar vienas. Jau daugel metų veikiantys vėjo jėgainių parkai, išsidėstę išilgai Šiaurės jūros kranto, tai yra itin svarbiame paukščių migracijos kelyje, sparnuočiams – ne kliūtis. Nesuprantu, kodėl skleidžiamas tas melas – besisukantys sparnai – paukščių mėsmalė. Kas atsitiko šitaip tvirtinantiems? Psichinė negalia ar užsakymas?
Nors atsinaujinanti energija mūsų visų poreikių nepatenkins, bet jos šaltinius reikia siurbti tiek, kiek sveikas protas leidžia. Iki šiol mes daug ką leidome vėjais. Vėjo jėgainių turi atsirasti visur, kur tik jos apsimoka.
Seimo narys A. Burba savo laiške įspėja, jog vėjo jėgainės – dar ir vizualinė tarša. Teisybė, kai daug tų malūnų aplink sukasi – akiai nusibosta. Danijoje paklausiau suaugusiųjų.
– Apsipratome. O šiaip mūsų bendruomenei pelninga.
– O vaikai?
– Vaikai? Jie galvoja, kad taip nuo amžių buvo.
Visiems, kovojantiems prieš vėjo jėgaines, norėčiau priminti: taip jau buvo. Viską aprašė toks Servantesas. Kovos finalas riteriui buvo liūdnas.
