Saulius Jurkevičius. Studijų Lietuvoje ir užsienyje privalumai bei trūkumai

viskas kas universalu, tas yra š..... cia galioja ir Lietuvos universitetam, kuriu tiklslas ale padaryti universalu, visapusiskai isprususy zmogu - toks zmogus tik plaukioja pavirsiumi, kaip, kad plaukioje siuksles vandens pavirsiuje. Ypac juoka kelia informatikos studijos, kur per 2 metus, "ismokstama" maziausiai 6 programavimo kalbos. Finale gaunasi, kad zmogus realiai nemoka nei vienos (bisky girdejas to, bisky to, bet tik pavirsutiniskai), o i savo CV paraso, kad "moka" programuoti sesiomis kalbomis Ir kaip tokiam studentui susirasti darba, kai darbdavys iesko patyrusio programuotojo gebancio spresti jau esamas sudetingas problemas. Toks zalias studenciokas "universalus programuotojas" zluges tokioje rinkoje. Aisku studentas gali savarankiskai namie gilinti zinias, bet tada, kam dar universitetas reikalingas? tam kad trukdytu? Studijos turi buti siauros ir gilios, tada zmogus studijuos universitete ir gaus VISAS BUTINAS ZINIAS, kad galetu susirasti darba, kaip specialistas uz atitinkama atlyginima. Ar tai noramalu, kad diplomuotas zmogus turi dirbti uz minimuma? Tai yra universaliu studiju pasekmes. p.s. cia tik mano nuomone, tai nebutinai yra tiesa

Jeigu pagrindinis tikslas susirasti iškart darbą ir aukštojoje mokykloje mokintis TIK specialybės, reikia eiti į kolegijas. Universitetas nėra skirtas ruošti darbininkus; jis skirtas ruošti vadovus ir kitus aukštos kvalifikacijos žmones (mokslininkus, ekonomistus,..). Žinoma, Lietuvai tai negalioja, iškreipta mokymosi sistema. Dauguma žmonių, pagal mane, turėtų nusileisti viena mokslo kartele žemyn, pvz. tie, kurie mokosi universitete, turėtų mokintis kolegijose. Besimokantiems kolegijose turėtų užtekti ir profesinio mokymo. O dabar išties juokinga atrodo, kai universiteto finansuojamų vietų 10k, kolegijų - 9k. Būtų 4k ir 15k atitinkamai, tuomet jau būtų galima kalbėti apie neiškreiptą mokslo sistemą. Aišku, reiktų pradėti ir nuo bėdų mokykloje - „neprestižas“ eiti į profesines mokyklas, kaip ir daugumai einančių į universitetą keliauti į kolegiją. Kalbant apie straipsnį: nelabai turiu ką ir pridėti, viskas išvardyta gan adekvačiai. Tiesa, gal reiktų kiek konkretumo, pvz. fizikui kažin ar apsimoka mokintis ne Lietuvoje, kaip ir medicinoje, o štai dėl kokios inžinerijos pagalvočiau apie užsienį. Taip pat verta paminėti, jog jeigu dėl BA verta likti Lietuvoje, dėl MA ar PhD - kažin. Lietuvoje nekoks mokymas aukštesnių laipsnių nei BA, tam reikia daugiau lėšų.

Užsienyje sėkmingai mokosi universitetuose ir tampa gerais savo srities specialistais. Reikia atprast nuo to, kad žmogus turi žinot viską. Žinių kiekiai didėja, plečiasi, visko nemokėsi. Šiuo metu lengviau būtų reformuoti universitetų mokymo programas, nei bandyt visus dėstytojus ir studentus perkelt į kolegijas. Kai prideda į technologinių mokslų programas filosofijų ir kt. brudo, darosi kraupu. O žinai kodėl neprestižas? Gal reikėtų atkasti šaknis? Tiesą sakant, jos ne taip ir giliai - kai atlyginimai bus padorūs visose srityse, tada niekas nebebijos eit dirbt paprasto, bet mielo pačiam darbo.

. Pvz galetu buti "Universalios" studijos. Galetu trukti, kad ir 10metu iki bakalauro. Ir galetu buti kuo daugiau disciplinu (is visu sriciu, biologijos, kalbos, geografijos, statistikos....), nes kuo daugiau tuo geriau. Tada toks "Universalas" iskarto taptu mokslininku ir vadovu ir dar visu sriciu. Bet ar toks zmogus tikrai butu pranasesnis uz ta, kuris studijavo tik kokias dvi,tris disciplinas? Ar jie galetu lygegriaciai konkuruoti tarpusavyje? p.s. Klausimas: kaip geriau? ar i gyly? ar i ploty?

Yra puikiai Lietuvos univer. sistemos produktams apibūdinti tinkantis posakis: kas sakosi žinąs viską (arba daug ką), iš tiesų nežino nieko. Ši mintis labai veiksminga bei leidžia pagalvoti, kas iš tiesų blogai - mokomasi dėl pažymio (kalu, o per kontrolinį atkartoju), o ne dėl mąstymo progreso ar paprasčiausiai žinių, kurias vėliau panaudosiu, susiesiu tarpusavy. Kodėl taip vyksta? Totalūs niekai mokomi ir tiek.

Nežinau kaip Lietuvoje, bet užsienyje beveik standartas, kad jeigu mokaisi bakalaurą, reiškia mokysies ir magistrą. Todėl bakalauro studijos ir orientuotos duoti bendrą supratimą apie sritį, o magistro metu specializuojamasi į tai, kas konkrečiai domina. O tie, kas nori kuo greičiau i darbo rinką, eina i kolegiją.

Na nezinau, tie "i ploti" dalykai nespecialybiniai, bent jau man, buvo zinomi is bedro isprusimo pasiziurint dokumentikas, paskaitant straipsnius, kad ir sitam puslapyje, tai ir mokytis nieko beveik nereikejo ir nieko naujo nesuzinojau

Man būtų įdomu pamatyti statistiką, kaip Lietuvoje pasiskirsto atlyginimo vidurkiai skirtingose išsilavinimo grupėse. Iš praktinio gyvenimo matau, kad su bakalaurais ir magistrais labai dažnai uždirba tiek pat, kiek nekvalifikuoti darbuotojai ar net mažiau. Bet blogai ne tik pas mus. Pernai vasaros JAV ir Vokietijos studentų įsidarbinimo statistika dar labiau krito, palyginti su ankstesniais metais. Dėl postsovietinio mąstymo kažkaip abejoju... Šiuolaikinėje kultūroje jau visiškai nesijaučia, kad kažkada Lietuva buvo okupuota.

Na aš nelabai žinau kaip Lietuvoje, bet galiu pasakyti kaip Danijoje . Aš mokausi Aarhus Tech koledže, elektronikos indžinėriją (taip tai ne univeras ir ją baigęs gausiu tik profesinį išsilavinimą, BET po to yra "Top-up" programa kuri leis man pabaigti bakalaurą per 1 su puse metus (ičviso gaunasi 3 metai mokymosi + puse metu praktikos). Dabartinėmis studijomis nekiek nesiskundžiu, mokslas įdomus, mokytojas supratingas ir kalba kaip su draugu. Kiekviena paskaita neapeina be laboratorinio darbo, o pati laboratorija turi visko ko tik gali prireikti (o jei nėra paprašai ir jau po dviejų dienų turi). O dėl projektu net noriu i mokykla kuo greičiau eiti . Pliusas yra tas, kad leidžia kurti bet ką, kad tik butu panaudotas PIC mikrokontroleris. Tai mes baigiam kurti Quadrocopteri, kuri butu galima valdyti per Bluetooth, taip suteikiant galimybe valdyti su betkokiu irenginiu, kuris turi Bluetooth ir palaiko java programine kalba (bei rekomenduojama tureti, bent 8 mygtukus ). Taip pat turi vaizdo perdavimo galimybe, kuri suteikia valdyti Quadrocopteri jo fiziskai nematant (nors naudojant Bluetooth, labai toli negali nuskrist . Nors už studijas mokėti nereikia, tačiau reikia susimokėti 300 euro registracijos mokesti (veliau puse sumos atiduoda, o kita puse išleidžia superkant mokymosi reikmenis ir pan.) Ir ,aišku, pragyvenimas Danijoje yra brangus, tačiau 8 valandų darbo per savaite man pilnai užtenka sumokėti nuomai už trivietį kotedžą ir maistui (transportas kainuoja nuli, nes visur važinėju su dviračiu).

Normaliame universitete programavimo kalbų niekas nemokina. Programavimo kalba - tik priemonė tikslui pasiekti. Kai kuriems uždaviniams geriau viena, kitiems kita. Geras programuotojas naujos programavimo kalbos pagrindus įsisavins per porą dienų. Kas dėl universalumo. JAV šiuo metu graibsto mokslininkus iš buvusio sovietinio bloko, būtent dėl to, kad jie turi bendrą supratimą gan plačioje srityje. Tokie žmonės sugeba KURTI kažką naujo. Užtat JAV pilna gerų laborantų, žmonių dirbančių konkrečioje, siauroje srityje. Esmė tame, kad visko neišmoksi, ką išmokai pritaikysi tik nedidelę dalį, bet kai turi bendrą supratimą plačioje srityje, sugebėsi pastebėt tai ko nepastebi kiti. Na, o jeigu tikslas yra kuo greičiau dirbt ir "kalt babkes", tai kam tas universitetas išvis reikalingas?

Absoliutas rašo: Kaip Vytautas rašė, programavimo kalba tėra vienas iš daugelio programuotojui reikalingu žinių. Mokėdamas bent 1 kalbą gerai (t.y. suprasdamas logiką kas ir kodėl veikia) bei dar bent skirtingas vidutiniškai, turi būti beviltiškas atsilikėlis, kad per du savaitgalius neperprastum bet kurios kitos populiarios kalbos. ------ Dėl programų platumo, Man asmeniškai gėda, kai kolegos vakare gali pasišneki tik apie kaip praeitą savaitgalį užšventė, ar diskutuoti per darbo/studijų dieną jau senai įgrisusiomis temomis. Žinoma, kartais perlenkiama lazda, bet jei 3/4 laiko skiriama dalyko studijoms, likęs 1/4 turi būti skiriamas visapusiškam išsilavinimui, tame tarpe ir filosofijos, logikos, finansų pagrindų bei pan disciplinoms. Tik gilindamasis į plačią disciplinų liniją išmoksi pastebėti analogijas bei paraleles tarp "skirtingų pasaulių" bei kurti kažką naujo.

Susirinkę su draugais diskutuosit, ką koks filosofas manė tuo ir anuo klausimu? Na nejuokinkit. Suprantu, kad kokius inžinierius mokina ekonomikos ir finansų, nes kuriant savo verslą, to gali prireikti. Bet galėtų apsieiti ir be to: žmogus, kuris norės, tuo pasidomės ir nedarys iš to problemų. Visko mokėti neįmanoma(ir kuo toliau, tuo labiau) ir nereikia. Universitete dauguma mokosi 4-6 metus. Taigi reikia orientuotis: ar į gylį, ar į plotį? Ir taip darbdaviai skundžiasi, kad iš universiteto ateina visiškai neparuošti studentai. Norit dar labiau "filosofuotis"? Pasiūlyk geresnių "babkių kalimo" būdų, be universiteto, dirbant "protu", o ne galūnėmis. Stoti į kolegiją? Jų lygis žemiau žemo.

, aiškiai matosi, kad ne moksliniai laipsniai ir universitetai tai lėmė.

Visai nevykęs argumentas. Ar tu supranti, kad kaip pavyzdį pateikei tuos, kurie yra vieni iš gabiausių pasaulio žmonių, kurie patys būdami jauni galėjo daugiau duoti universitetui, nei iš jo paimti? Tokių yra 1 proc. visame pasaulyje. Kalbėkime apie likusius, daugumą ir Lietuvą, o ne apie likusį pasaulį. Norint intelektualiai dirbti Lietuvoje nėra išeities, kaip tik pabaigti kokią nors aukštąją mokyklą. Kaip jau minėjau, kolegijose daugiausia renkasi idiotai, o ne tie, kurie nori iš kart į darbo rinką, taigi kolegijų lygis labai žemas. Darbdaviai į tave nežiūrės kaip į žmogų, jei neturėsi to diplomo, nors ir mokėsi dirbt(vėlgi, nekalbėkim apie genialius žmones, išimtis). Tai gal vietoj to, kad bandyt visus paskirstyt po kolegijas(taip keliant jų lygį) ir universitetus, kas yra nelabai įmanoma, nes net vakarai su tuo nesusitvarko(visi nori stoti į aukštąją mokyklą), paprasčiausiai reikėtų reformuoti aukštųjų mokyklų programas, kurios paruoštų specialistą ir dirbti juodą darbą pagal specialybes ir tam darbui vadovauti, kurti. Gal būtų ir sunkiau mokytis, programos išsipūstų, bet juk ir baigti aukštąją mokyklą ne kiekvieno gebėjimams.

O aš palaikau VU politiką ruošt visapusiškus žmones: gebančius savarankiškai spręst problemas, įsisavint naujas žinias, žinančius PAGRINDUS platesnėj sferoj. Mokiaus MIF'e. Buvo ten ir ekonomikos, ir buhalterijos (berods), matematikų, asm/c/java, psichologija, filosofija. Dabar visiką panaudoju. Tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau, visa tai veikia ir praverčia. Tiesa, problema buvo kalimas - kai kada į egzaminą eidamas turi mintinai mokėt 200 skaidrių - na, čia ne mokslas.Nusirašinėk arba tapk zombiu. Universiteto esmė - mokslinė kryptis, išmokyt žmogų savarankiškumo, gebėjimosi mokytis. Iš to sekantis magistras ir PhD, tyrimai. Pats bakalauro laipsnis turėtų bylot apie jo brandą. Protingą bakalaurinį pasiėmus kompanija turėtų žinot, kad žmogus jau ne mažas vaikas, apie jį tupinėt nereiks, ir be problemų per metus išsiaugins norimą pradedantį specialistą. Štai kolegijose turėtų būt ugdomi specialistai, paruošti darbui. Gal jie išsyk galės sėst prie projektų, nereiks tiek investicijų, bet kad tokie nueis kur nors į dirbtinio intelekto sritis, bioinformatiką, algoritmavimus, formalias sritis - itin mažai šansų arba neįmanoma (nes kai kur reik minimum PhD). Tai labiau susiję su moksline sritim. Tiek univerus, tiek kolegijas baigia nemotyvuoti žmonės, dažnai stojantys tik dėl popieriaus. Didesnė dalis dirba, nelanko paskaitų, daro darbus atmestinai, NESIGILINA ir neplečia akiračio savarankiškai. Dėstytojai dirba per kelis darbus, dažnai dėstytojavimas būna tik hobis/labdara. Būtų gerai apmokestint VISAS studijas kažkokiu protingu mokesčiu ir teikt lengvatines ilgo termino paskolas, kaip UK. Taip visi turės galimybę studijuot, bet ir turės jaust kiek atsakomybės, nes už "popierių" reiks atidirbt.

Dirbant, kokios nors srities pagrindų beveik niekada nepakanka. Kas iš to jei būsi matęs JAVA, C kalbas, jei jų dorai nemokėsi? Parašyk konkrečiau, ką studijavai, ką mokeisi(specialybę), ką dirbi(įmonė nedomina, tiesiog koks tavo darbas), kad sugebi panaudot VISKĄ. Tada galėsim padiskutuot...

Priklauso nuo to, ką veiki. Jeigu esi programtuotojas, taip, turėsi pramokt geriau, bet ar tai laba ilgai trunka? keli metai sunkaus darbo, literatūros ir mokėsi. Svarbiausia žmogaus charakteris ir pajėgumai, ne programavimo kalbos žinios. Protingas, ambicingas iniciatyvus žmogus įsisavins naujas kalbas. Nebijos iššūkių. Taip, tam rieks laiko/finansinių investicijų, bet žinosi, kad jis lankstus ir patikimas. Ar tau pačiam niekada darbe neteko naudot keletos programavimo kalbų? Kaip tu išanalizuosi seną be dokumentacijos kodą parašytą C ir perrašysi jį Java kalba? Mokiaus VU Programų Sistemas. Dirbau pagrinde su J2EE technologijom, čiupinėjau PL/SQL. Dabar mokaus Southamptone Programų Sistemų magistrą. Kai kurie dėstytojai čia praktikos nematę metų metus - visiški teoretikai. Labai plati sritis pas mane - nuo safety critical sistemų, dirbtinio intelekto, iki projektų ir kokybės valdymo, elektroninio verslo. Namų darbai labai šiuolaikiški, taikomi į gyvenimiškas situacijas ir nėra sausi. Vilniuj vos vieną tokį grupinį projektą turėjom per keturis metus, o čia per vienerius metus bent 3. Nesu specialistas nei vienoj srity, bet visose turiu žinių, turiu pasirinkimą, kur noriu eit. Turėsiu galimybę derint žinias bei esant reikalui lengviau savo pasirinkimą keist, nes žinosiu pagrindus ir galimybes (kitose srityse).

Va būtent, galiu garantuot, kad betkuris studentas, pabaigęs bakalaurą VU, sugebės tai padaryt, aišku jei daug maž sąžiningai egzaminus išsilaikė. Ir ne tik iš C į Java, bet praktiškai tarp betkokių kalbų. Šiaip pritariu viskam, ką ginga parašė.

Nereikia svaigt, tikrai įsigilinti į smulkmenas yra sunkiau, nei turėt bendrą išsilavinimą apie tai.

Kaip ir prieš tai rašiau - Universiteto tikslas studentą NE VISKO išmokyt, o išmokyt SAVARANKIŠKAI mokytis ir atfiltruot tuos, kurie neturi ambicijų. Kaip kad Southampton'e - geriausiu atveju mum per paskaitas suteikia kokį 50% reikalingos medžiagos. Visa kita - moksliniuose straipsniuose, gūglėj, knygose, bendram išprusime, sveikoj logikoj. Taip mus pratina pačius analizuot ir atsirinkt informaciją. Programavimo kalbų eina tik pagrindai, nes išsamus subtilybių mokymasis yra KALIMAS, ne mąstymas. Tokių univerui nereik. be to, kas garantuos, kad po 4 metų nuo tavo įstojimo Java arba C neišnyks/nebus naudojama? Arba nepasikeis radikaliai? Kodėl Univeras turi būt prisišliejas prie vienos ar kitos korporacijos? Taigi: *Orientuojamasi į TECHNOLOGIJAS ir PRINCIPUS, ne i PRODUKTUS. *univeras ugdo brandaus ir plataus mąstymo žmonės, turinčius potencialą tobulėti įvairiose srityse. *žinoma visų galų meistru NETAPSI, bet unvieras suteikia tau platesnį PASIRINKIMĄ SPECIALIZUOTIS - ne vien Java programuotoju ar projektų vadovu būt - o robotikos specialistu, ar dirbtinio intelekto kūrėju, ar dar belekuo. Dar viena Lietuviškų švietimo institucijų blogybė - moko MS produktų, nė užuominos apie unix'ą. Ar aš rašiau kur, kad įsigilinti į smulkmenas yra LENGVIAU, nei turėt bendrą išsilavinimą? Pacituok.