Saulius Jurkevičius. Studijų Lietuvoje ir užsienyje privalumai bei trūkumai

Tipinis požiūris žmogaus metusio studijas po bakalauro:). Atspėjau? Nes realiai toks didelis skirtumas tarp "išmoksiu pats" ir normalaus mokslo universitete, kai nebelieka kalimo, o dėstytojai tik nukreipia tave tinkama kryptimi. Ir kai lieka vienas kelias iš dviejų - tobulėji arba sudegi.

Vytautai Valaiti, reiks paklausti kokio dėstytojo, kokia gi ta tinkama kryptis. (-:

Tinkama kryptis - ta kurią pats pasirenki. Renkiesi pas ką rašysi bakalaurinį, pas ką magistrinį, pas ką disertaciją. Nori nenori, pasirenki kryptį. O bakalauro studijos universitete būtent tam ir paruošia studentą - moksliniam darbui, o ne darbui įmonėje.

Išmokyt studentą savarankiškai mokytis galima jį mokant jo specialybės dalyko, o ne tų dalykų, kurių jam nereiks. Jei reiks - išmoks ir pats, taip sugaišdamas gerokai mažiau laiko, nes žinos, ko jam reikia. Lietuvos universitetai nelankstūs ir tikrai nežino, ko studentui reikia. Tik programuojant konkrečius dalykus išmoksti subtilybes, nereikia kalt. Vien nuo to, kad būsi supažindintas, jog tokios programavimo kalbos yra - geresniu specialistu netapsi. Jei žmogus pasirinko tą specialybę(tarkim, informatiką), tai jis ir nori TEN tobulėti, TOJE specialybėje, o ne mokytis ekonomikos, finansų, kokios nors chemijos ar dar ko... Tu tiesiog pateiki, kad svarbiausia turėt bendrą išsilavinimą, o vėliau viskas savaime ateis. Deja, bet taip nėra. Besistengdamas sužinot apie viską, galų gale neturėsi gebėjimų vienoj konkrečioje srityje.

Ir taip užsiveisia programuotojai, katriems reikia aiškinti tris paras, ką jie turi suprogramuot. Darbo valandai, aiškinimo - trim paroms. Nesakau, kad būtina programuotojui perprasti chemiją, kad galėtų parašyti kokią nors specifinę chemijos programėlę, bet jei neturi net žalio supratimo, kas ta chemija yra, tai kaip jis supras, ko iš jo norima, ir SVARBIAUSIA : ar sugebės patikrinti, kur jo programa kreivai veikia?

Programuotojai kuria programas visiems gyvenimo atvejams. Tai ką, aniems dabar persiplėšt mokinantis VISKĄ? Jei žmogus turi loginį mąstymą jam aiškint ilgai nereikės, nors jis ir nebus tos chemijos matęs(be to, visi ją matome mokykloje).

Normaliose darbovietėse darbdavys sudaro sąlygas dirbti grupėse. Draugo dizaino įmonėj yra taip. Dirba dvi grupės. Abejose (jei neklystu) yra web programuotojas, dizaineris, inžinierius ir padėjėjas, kuris skambina, atveža medžiagas, jei ko reikia ir t.t. Pažįstamo fotografo studijoj irgi visi pasiskirstę - du reklamos vadybininkai, viena dizainerė, du fotografai, retušuotojas, asistentas ir kosmetologė. Lietuvoj gal sunkiau sukurti struktūrizuotą darbo grupę. Visi čia taupo, darbuotojų samdo kuo mažiau, tai ir reikia programuotojui viską išmanyti, nes jis neturi su kuo pasitarti. Dėl to daugelis lietuviškų produktų yra nekonkurencingi ir labai pigūs. Kad univėrkės turi mokyti viską nesutinku. Tiesa, manau, kad tokie dalykai kaip filosofija ir specialybės kalba turi būti. Bet atsiminęs savo studijas suskaičiuoju mažiausiai 7 pasikartojančius dalykus su skirtingais pavadinimais. Mokėmės tą patį tik truputį kitaip, o pavadinimai kartais net labai skyrėsi. Dar kvailokai paskaitos išdėstytos. Magistrantūros paskutiniame kurse turėjau paskaitą, kaip cituoti publikacijas. Blyn, šešerius metus turėjau rašyti visokius referatus, diplominius ir kursinius, o tik magistr. pabaigoj paaiškino, kaip tai daryti teisingai. Statistikos kuras buvo po to, kai statistiką jau turėjom naudoti savo darbuose. Citologija ir histologija buvo dveji metai prieš fiziologiją ir t.t.

Ačiū už straipsnį kuris iš tiesų yra motyvacinio tikso, tačiau ne visai atsako į klausimą kodėl visgi užsienio universitetai patrauklesni, kodėl ten žmonės mokosi su "ugnele", vyrauja pozityvumas ir didelė motyvacija. Manau jeigu bandysime atsakyti į tokį klausimą žiūrėdami į universitetą kaip į pavienį darinį, tikrai pasimesime ir prarasime bendrą vaizdą. Trūksta šiek tiek sisteminio mąstymo. Taip pat nesutiksiu su jūsų nuomone kad ne visi pvz Anglijos universitetai geri, ir kai kurie visai neatitinka standartų. Tai tiesiog netiesa. Visi ten universitetai konkuruoja tarpusavyje ir tikslus yra išsikėle kur kas aukštesnius negu Lietuvoje. Ten ir kultūra ir pagarba žmogui aukšto lygio, pagarba kiekvienam studentui, nėra tos menkinančios kultūros su bandos instinktu. Manau, kad labai protingas žmogus Lietuvoje tiesiog bus nematomas, ir universitete niekados nepritaps ir gerai nesimokys. Skirtingo mąstymo žmonės, ar aukšto iQ kad ir kaip pavadinsit, visada bus neįvertinti "gamyklų" (ar universitetų). Nesakau, kad Lietuvoje viskas blogai, bet reikėtų nepamiršti, kad universitetai yra susieti su visa valstybe jos kultūra ir sąmone. Visos šalies sistemos tiek teisinės, tiek politinės, infrastruktūra, socialinė padėtis, kultūra įtakoja mokslą ir žmonių požiūrį į jį. Šitas straipsnis turėtų labiau akcentuoti individualizmo svarbą ir svarbą save rializuoti 100 procentų. Dėja tiesa tokia, jeigu žmogus sunkiai pritampa prie lietuviškos kultūros, ir sistema ne stumia/motyvuoją žmogų į priekį, bet menkina arba tiesiog aklai žiūri į kiekvieną studentą kaip į prekę, daiktą, o ne unikalų individą, kuris turi savo unikalią vertę rinkoj, ir kuris turi būti skatinamas atrasti būda save diversifikuoti taip kad labiau realizuotų savo unikalius gebėjimus, tada tikrai verta ieškoti tokios aplinkos kuri tą žmogų kelią į viršų, ne į apačią. Taip pat universitetai, kad ir kaip būtų motyvuoti ir profesionalūs, be rimtos ekonomikos Lietuvoje ir pletros, progreso, visada atrodys kvailai. Reziumuodamas, tik pasakysiu, kad galbūt ne studentai turi būti kalami į bandą ir skatinami tapti Lietuvos gelbėtojais, o daugiau dėmesio turi būti skiriama į realius pavyzdžius, kaip žmonės studijuodami Lietuvoje save realizavo čia vietoje ir buvo įvertinti. O studentai turi būti mokomi siekti sėkmes, siekti maksimalios savirealizacijos, savo potencialo realizavimo.