Šarūnas Mačiulis. Kaip internetas veikia žmogaus psichinę sveikatą? (0)
Į kasdienį gyvenimą „įsibrovusios“ technologijų teikiamos galimybės ne tik keičia socialinę realybę, bet ir daro įtaką psichinei sveikatai. Atsirado nauja sąvoka „virtualus draugas“, kurios definicija turėtų sukelti sumaištį, tačiau yra plačiai naudojama bei retai kvestionuojama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didesnė dalis virtualių draugų retai sutinkama realiame gyvenime, tačiau buvimas kartu virtualioje erdvėje sukelia pačias tikriausias emocijas ir jausmus: kelia savigarbą ir savivertę, suteikia identiškumo jausmą, socialinį pripažinimą, laimę ir pasitenkinimą.
Tačiau jausmai nebūtinai yra tik teigiami. Bendravimas socialiniuose tinkluose gali padidinti nerimą, stresą, depresiją, baimę, pyktį, agresiją, asmeninį diskomfortą, frustraciją, priklausomybę. Pavyzdžiui, priklausomybė pasireiškia visai realiu impulsų kontrolės sutrikimu. Nustatyta, kad daugiausia internetinio laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, todėl nenuostabu, kad didelė dalis tyrimų atlikta su vieno populiariausių pasaulyje ir Lietuvoje, Facebook, socialinio tinklo vartotojais.
Įvairių madingų ir mobilių prietaisų dėka, šiandien žmogus gali būti visą laiką prisijungęs prie interneto, skelbti savo puslapyje naujienas, nuotraukas, komentuoti straipsnius, komentarus, žymėti patinkančius produktus, pasisakymus, įvykius ar daiktus. Tačiau dar prieš dešimtmetį sunkiai suvokiamos šiuolaikinio žmogaus psichologinės ir socialinės problemos šiandien tyrinėjamos visame pasaulyje.
Kokias emocijas patiria vartotojas, kai susirašinėjimo metu nutrūksta ryšys, išsikrauna telefono ar planšetinio/nešiojamo kompiuterio baterija, netikėtai baigiasi lėšos sąskaitoje? Kokią įtaką vartotojo savijautai turi nedraugiškas arba atvirai grubus komentaras? Kaip asmeninės informacijos pateikimas socialiniuose tinkluose gali paveikti tolimesnį vartotojo gyvenimą darbinantis, kuriant šeimą ar dalyvaujant viešoje veikloje? Kokios elgesio socialiniuose tinkluose pasekmės ir kokią įtaką jis turi tokiems jausmams kaip pavydas, neapykanta, agresija? Ar yra sąsajos tarp savigarbos, pasitenkinimo ir aktyvumo socialiniuose tinkluose? Kaip bendravimas virtualioje realybėje įtakoja ekstravertus ir kaip intravertus?
Nustatyta, pavyzdžiui, kad ekstravertai (nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir tautybės) dažniau lankosi socialiniame tinkle (tyrimas atliktas su Facebook vartotojais), skelbia naujienas, taigi, elgiasi taip, kaip ir realioje aplinkoje – ieško papildomos socialinės stimuliacijos. Tačiau toks ekstravertų elgesys sukelia ir nemalonias pasekmes – partnerio pavydą. Socialiniai psichologai, atlikę tyrimą nustatė, kad Facebook įneša svarų indėlį į sukeliamą pavydo jausmą. Kuo daugiau partneris praleidžia laiko svetainėje, tuo didesnis kyla pavydo jausmas jo/jos partneriui ir pastarasis/oji dažniau peržiūrinėja savo draugo/draugės anketą ieškodamas neištikimybės įrodymų arba pats/pati praleidžia daugiau laiko Facebook bendraudamas/a su kitais. Šie tyrėjai Facebook pavadino viena geriausių vietų pavydui tirti. Dar viena tyrėjų grupė, nagrinėdama psichologų veiksmus smurto prevencijai mokykloje įgyvendinti, savo tyrime aprašo ir kibersmurtą (origin. cyberbullying), kuris sukelia naujus iššūkius, dažniau mokymo įstaigų personalui.
Kibersmurtas – tai sąmoningas ir besikartojantis žeidžiantis poveikis elektroninėmis priemonėmis. Šią smurto rūšį naudoja 20-35 % moksleivių. Kibersmurtas gali būti naudojamas siunčiant žeidžiančias žinutes, nuotraukas, video įrašus ir el. laiškus. Tokie veiksmai gali sukelti pyktį, frustraciją, gėdą ir depresiją. Nustatyta, kad kibersmurtą naudoja asmenys su žema savikontrole, yra impulsyvūs, nejautrūs, egocentriški. Kaip ir realūs smurtautojai, jie retai suvokia savo veiksmų pasekmes. Sunkiausia atlikti preventyvius veiksmus dėl galimo smurtautojų anonimiškumo, juk socialiniuose tinkluose galima kurti anketas prisidengiant slapyvardžiais ir, tokiu būdu, nuslėpti savo tapatybę.
Kiek subtilesnis smurtas yra kai vartotojo anketa vieša. Tuomet jis stengiasi kontroliuoti savo elgesį. Tačiau, dažniau lankantis populiariausiuose socialiniuose tinkluose, nesunku pastebėti, kad tokie asmenys pasireškia vienoda komentarų stilistika, puldami kiekvieną, kas drįsta turėti kitokią nuomonę. Tyrimai rodo, kad tiek vieši, tiek anonimiškai smurtaujantys asmenys turi tas pačias psichologines problemas, o dažnai, turėdami viešas anketas, turi ir anonimines, kuriuose savęs nekontroliuoja.
