Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nesėkmingai mažinamas skurdas, skirtumai tarp turtingiausių ir vargingiausių gyventojų pajamų bei nedarbas. Daugiau nei 80 proc. mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė ir neteisingai mokama už darbą.

Daugiau nei 70 proc. mano, kad Lietuvoje valstybė teikia nepakankamai paramos ir paslaugų, užtikrinančių visavertį neįgaliųjų gyvenimą, neužkerta kelio darbuotojų išnaudojimui, neužtikrina daugmaž vienodo gyvenimo lygio visoje šalyje, nesudaro vienodų galimybių įsidarbinti nepriklausomai nuo lyties bei tautybės.

„Tokį neigiamą požiūrį galėjo lemti ir ekonominis sunkmetis, ypač Lietuvos valdžios pasirinktos priemonės jam įveikti – Lietuva, kitaip nei dauguma ES valstybių, pasirinko socialinių išmokų mažinimo politiką. Įvairių socialinių išmokų mažinimas tapo instrumentu viešųjų finansų krizei spręsti, o tai galėjo neigiamai paveikti ir visuomenės nuomonę. Juolab, kad apklausos klausimai tikrai nebuvo nukreipiantys rinktis neigiamų atsakymų – priešingai, sakyčiau jie kaip tik buvo pozityvūs, nes respondentams vertinti buvo pateikti teiginiai, kad valstybei sėkmingai sekasi spręsti konkrečias problemas, siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat verta paminėti, kad tos pačios apklausos metu Lietuvos gyventojai buvo paprašyti įvertinti ir švietimo bei sveikatos politiką, kurių vertinimai buvo gerokai pozityvesni nei socialinės politikos“, – apklausos rezultatus paaiškina KTU lektorė ir socialinių mokslų daktarė Ligita Šarkutė.

„Kokiu pagrindu jie turėtų būti kiti, labiau teigiami? Nedarbas sumažėjo, bet vis tiek 2011 m. sudarė apie 15,4 proc., kai 2006-2008 buvo iki 6 proc., t. y. apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių be darbo. Ilgalaikis nedarbas net nesumažėjo, o išaugo iki 8 proc., t. y. daugiau nei 50 proc. bedarbių neturi darbo 12 mėnesių ar daugiau. Ypač sunki padėtis kaime. Ten nedarbo lygis 80-90 proc. aukštesnis nei mieste. Kaime daugiau ir ilgalaikių bedarbių, o iš jų jaunimo iki 25 metu 2 kartus daugiau nei mieste. Tuo pačiu galima pažymėti, kad kaime 13,4 proc. jaunimo 18-24 m. neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, mieste šis jaunimas sudaro tik 4,7 proc.“, – sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis.

Profesorius sako, jog analogiška situacija susiklostė ir dėl skurdo lygio.

„2009-2011 metais realus darbo užmokestis dėl augančių kainų, infliacijos nuolat mažėjo, pavyzdžiui, 2011 m. sudarė tik 98,5 proc. 2010 metų lygio. Dėl mažėjančių pajamų bei aukšto nedarbo lygio vis daugiau gyventojų turėjo kreiptis socialines paramos bei būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Žmonės nori dirbti, pakankamai uždirbti ir savarankiškai apmokėti savo sąskaitas bei planuoti ateitį. Jeigu jie tokių sąlygų neturi, tai aišku, kad atitinkamą politiką ir priemones jie vertins neigiamai ir bus nepatenkinti“, – mano B. Gruževskis.

Per metus pokyčiai nežymūs – Lietuva atsilieka

Per metus nežymiai pasikeitė nuomonė dėl galimybių įsidarbinti – naujausioje apklausoje 6 proc. punktais padaugėjo žmonių, manančių, kad ne visiems žmonėms yra sudaromos vienodos sąlygos įsidarbinti priklausomai nuo lyties ir tautybės. Atitinkamai 7 proc. sumažėjo manančių, kad yra priešingai.

Taip pat per metus 8 proc. punktais sumažėjo nepritariančiųjų teiginiui, kad skirtingose Lietuvos vietose, t. y. rajonuose, didmiesčiuose, mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse, yra užtikrinamas panašus gyvenimo lygis ir padaugėjo neturinčių nuomonės šiuo klausimu.

Pasak L. Šarkutės, šiuos metinius pokyčius negalima pavadinti reikšmingais, nes jie yra pokyčiai nežymus ir iš esmės respondentų nuomonė nepasikeitė ir gyventojai itin kritiškai vertina Lietuvoje esantį socialinį gerbūvį.

„Tai rodo ir įvairios pasaulyje ir Europoje atliktos studijos, vertinančios gyvenimo kokybę, kuriose Lietuvos rodikliai yra ženkliai žemesni nei daugumoje Vakarų Europos šalių ar kitose naujosiose Vidurio Rytų Europos demokratijose kaip Estija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Lenkija. Lietuva pagal savo rodiklius patenka į Latvijos, Rusijos ir Rumunijos šalių grupę. Nereikia pamiršti ir to, jog Lietuvos BVP, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, ekonominės krizės metu smarkiai nukrito ir tai galėjo paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę vertinant valdžios veiksmus“, – mano L. Šarkutė.

Daugiausiai respondentų pritarė teiginiui, kad Lietuvoje darbuotojams sudaromos saugios sąlygos dirbti. Tai pasirinko 11,7 proc. žmonių, dar 28 proc. nurodė, kad šiam teiginiui nei pritarė, nei nepritarė, o 60 proc. – pritarė.

KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas apklausą atliko vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinių problemų stebėseną: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.

Komentarai (105)