Kai kurios žmogaus kūno funkcijos tęsiasi praėjus kelioms minutėms, valandoms, dienoms ar netgi savaitėms po mirties.

10. Plaukų ir nagų augimas

Plaukų ir nagų augimas labiau techninė funkcija. Organizmas daugiau negamina audinių plaukų ir nagų augimui, tačiau jie ir toliau „auga“ po mirties. Iš tiesų oda netenka drėgmės ir traukiasi, apnuogindama plaukus, dėl to ir nagai atrodo ilgesni. Kadangi plaukų ir nagų ilgis matuojamas nuo jų galiukų iki vietos, kur prasideda oda, tai odai susitraukus, jie ir atrodo ilgesni.

9. Smegenų veikla (naudojant medicininius preparatus)

Vienas iš šiuolaikinių technologijų efektų – laiko tarp gyvenimo ir mirties „išplovimas“. Smegenys gali mirti, bet širdis ir toliau pumpuoja kraują. Arba širdžiai sustojus, plaučiai nustoja kvėpuoti, ir nors žmogus jau mirė, daugelis gydytojų paskelbs apie mirtį tik mirus smegenims. Tas minutes po širdies sustojimo smegenys panaudoja deguonies ir maistinių medžiagų paieškoms, kurios būtinos smegenų veiklai. Jos ieško deguonies iki tos akimirkos, kai jų trūkumas galutinai jas sužlugdys ir nepadės net pakartotinas širdies „paleidimas“. Šią būseną iki negrįžtamų pasekmių galima pratęsti kelias dienas. Iš dalies, tai suteikia šansą gydytojams išgelbėti žmogų, bet jokių garantijų nėra.

8. Odos ląstelių augimas

Tai dar viena funkcija, kai įvairios kūno dalys miršta skirtingu greičiu. Kai kraujas nustoja cirkuliuoti, smegenys gali mirti per kelias minutes, tačiau kitoms ląstelėms nereikia tiek daug priežiūros. Odos ląstelės, kurios priprato gyventi kūno pakraščiuose, gauna viską, ko joms reikia, per osmosą, ir gali gyvuoti dar kelias dienas.

7. Šlapinimasis

Šlapinimasis, kaip mes manome – savavališka funkcija. Ir iš dalies esame teisūs, išskyrus tuos atvejus, kai paima juokas. Susilaikymas nuo šlapinimosi – nesavavališka funkcija. Mums niekada netenka apie tai galvoti, nes už tai atsakingas atitinkamas smegenų plotas. Tas pats plotas, kuris užimtas kvėpavimo ir žmogaus širdies plakimo reguliavimu, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės linkę nevalingai šlapintis, kai yra apsvaigę nuo alkoholio – stabdoma ta smegenų veiklos dalis, kuri palaiko šlapimo pūslės sfinkterį. Nors lavono sustingimas ir priverčia raumenis sumedėti, tai įvyksta tik praėjus kelioms valandoms po mirties. Iškart po mirties raumenys atsipalaiduoja, todėl įvyksta savaiminis šlapinimasis.

6. Tuštinimasis

Visi žinome, kad emocinės įtampos metu kūnas išsilaisvina nuo gyvybinės veiklos atliekų, neretai tai nutinka jaudinantis prieš kitus žmones arba kamerų objektyvus. Organizmas atpalaiduoja atitinkamus raumenis ir atsiranda noras tuštintis. Kai kūnas miręs, dujos, esančios organizmo viduje, skatina šį procesą. Tai gali įvykti praėjus kelioms valandoms po mirties. Beje, vaisius gimdoje taip pat gali išlaisvinti žarnyną, todėl tuštinimasis gali būti tiek pirmu, tiek paskutiniu veiksmu, kurį žmogus atlieka gyvenime.

5. Virškinimas

Pasirodo, kai mes mirštame, be to, kad organizmas išskiria medžiagas, aktyviai veikia ir dar kai kas. Žarnyne esančios bakterijos nemiršta vien dėl to, kad mirė žmogus. Daugelis jų – parazitai, kai kurie iš jų – padeda virškinti ir dalį darbo atlieka už žmogų. Taigi jos ir toliau gyvuoja, net kai žmogus miršta. Bakterijos valgo žmogaus žarnyno turinį ir išskiria 6 punkte minėtas dujas.

4. Erekcija ir ejakuliacija

Kai širdis nustoja varinėti kraują po organizmą, jis susikaupia bet kuriose kūno vietose, kurios yra apačioje. Kartais žmonės miršta stovėdami, o kartais – gulėdami veidu į žemę, todėl įvyksta erekcija arba ejakuliacija. Tuo tarpu, raumenų atpalaidavimas po mirties nesitęsia amžinai. Atitinkamos raumenų ląstelių rūšys aktyvuojasi dėl kalcio jonų. Po aktyvavimosi ląstelės išnaudoja energiją, pašalindamos kalcio jonus. Po mirties membranos tampa pralaidesnės kalciui ir ląstelės nebeišnaudoja tiek daug energijos jonų išmetimui, todėl raumenys susitraukia. Tada ir įvyksta kūno sustingimas, kuris gali sukelti ejakuliaciją.

3. Raumenų judėjimas

Net jei smegenys mirė, kitos nervų sistemos dalys gali likti aktyviomis. Medicinos seselės tikina mačiusius refleksų, kuriuos tikriausiai siunčia nugaros, o ne galvos nervai, dėl to po mirties gali prasidėti raumenų traukuliai ir spazmai. Kai kurie net tikina, kad matė, kaip po mirties juda krūtinės ląsta.

2. Vokalizmas

Žmogaus kūnas – tarsi dujų ir skysčio maišas, kurį palaiko kaulai (kurie taip pat užpildyti skysčiais). Puvimas prasideda tada, kai darbo imasi bakterijos ir dujų dalis padidėja. Dėl to, kad didžiąją bakterijų dalį žmogus nešioja savo kūne, dujų kiekis kaupiasi. Vienas iš būdų dujoms pasišalinti iš kūno - per trachėją. Kadangi stingsta ir raumenys, atsakingi už balso stygas, iš mirusio žmogaus kūno išsiskiria kraupoki garsai. Žmonės girdi mirusių žmonių dejones ir dūsavimus.

1. Gimdymas

Senovėje besilaukiančios moterys mirdavo dažniau, kartais – kai būdavo per šalta, kad pagimdytų. Tuomet gimė išsireiškimas “gimdymas karste". Kūno viduje besikaupiančios dujos ir suminkštėję audiniai išstumdavo negyvybingą vaisių iš kūno.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (5)