Lietuvoje buitinės chemijos pramonė atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Anksčiau neturėjome skalbimo miltelių, kuriuos kiekvienas drąsiai naudojame šiandien. Drabužius mūsų protėviai mirkydavo pelenuose, norėdami išbalinti juose pavirindavo. Skalaudavo upėse, nes ten minkštas vanduo. Iškabindavo džiūti lauke ant virvės, ten patalynė dar pabaldavo nuo saulės, o vėjas ją iškedendavo kaip džiovyklėje. Skalbinius išlygindavo kočėlu ir sulankstę į spintą įdėdavo laukuose priskintų kvapnių žolelių. Toks skalbimas, be abejonių, buvo visiškai natūralus. O kaip šiandien prižiūrėti drabužius ir patalynę nenuskriaudžiant savęs ir gamtos?

Naudingų patarimų pateikia 7 metų patirtį skalbyklų versle turinti „Fėja Skalbėja“ skalbyklų vadovė Edita Mackevičienė.

- Ar ekologiškais vadinami milteliais yra visiškai natūralūs ir nekenksmingi?

- Ekologiški ir antialerginiai skiriasi. Abiejuose nėra to netikusio ingrediento natrio sulfato, kuris yra baltas grūdelis, neturintis jokios įtakos skalbimui. Jis tik padidina pakuotės kiekį ir, nutekėjęs į kanalizaciją, rūgsta. Antialerginiai – tai dar ne ekologiški, nes ten išimti tik kvapai, o cheminė sudėtis gali būti kaip paprastų miltelių, tik be natrio sulfato, kurio įprastinėse pakuotėse leistina 5-15 proc. Tai tik gamintojo sąžinės reikalas, kiek jis vis dėlto įdės. Todėl ir kaina skiriasi. Ekologiški milteliai – žymiai geresnis pasirinkimas. Vienų iš jų pagrindas yra soda, kitų – muilo riešutų arba kokosų ekstraktas.

- Bet ar jie tokie pat efektyvūs?

- Tiesa, ekologiškų miltelių minusas, kad jie nėra tokie stiprūs, kaip cheminiai, todėl reaguojant su kalkėtu vandeniu įveikia ne visas dėmes. Beje, ir ekologiški gali sukelti alergiją, jeigu stipriai kvepia.

- Išties, kodėl tiek daug žmonių patiria alergijas dėl dėvimų drabužių?

- Pirmiausia, vanduo. Jis mums tiekiamas, kaip sakoma, kietas. Tik nuo 60 laipsnių jis išskiria kalkę, todėl dažniausiai ji lieka vandenyje ir neleidžia gerai ištirpti milteliams. Taigi ant rūbo atsiranda kalkių ir miltelių liekanos. Kad ant rūbų neliktų miltelių, kas ir sukelia alergiją, būtinai reikia dviejų išskalavimų. Tačiau kalkės vis dėlto lieka. Taip rūbas kietėja. Žmogus rūbą dėvi, prakaituoja, oda atsidaro pro poras pašalinti prakaitą ir tuo pačiu įsiurbia ant drabužio likusią chemiją. Tada prasideda bėrimai, paraudimai ir, galų gale, alergija.

- Kokius lietuvių skalbimo įpročius įvardintumėte kaip žalingus mums ir gamtai?

- Dėti daug miltelių, skalbti trumpai ir žemoje temperatūroje.

- O kaip patartumėte skalbti?

- Pirmiausia, geriau dėti mažiau miltelių, bet ilgiau skalbti, kad pradžioje skalbinys atmirktų. Tada ir priemonės efektyvesnės. Anksčiau žmonės ilgai mirkydavo, užtat be vargo išskalbdavo. Juk vien milteliai vandenyje tirpsta 15-20 minučių, pats skalbimas, t.y. kratymas ir trynimas, turi vykti dar 15-20 min., ir būtinai reikalingi du skalavimai, o tai dar 30-40 min. Reklamose siūlomi trumpi skalbimai žemoje temperatūroje yra tas pats, kas įkišti į muiluotą vandenį ir ištraukti, o paskui užsidėti ant savęs.

Geriau būtų pirkti skystą skalbiklį, nes jis greičiau ištirpsta ir pasiskirsto vandenyje. O minkštiklio pagrindinis naudojimas yra tam, kad surinktų miltelių likučius nuo audinio ir pašalintų juos skalaujant, o tik paskui šiek tiek pakvėpintų.

- Taigi jį būtina naudoti kiekvieną kartą skalbiant?

- Jeigu skalbiate ekologiškomis priemonėmis, tai minkštiklio galima ir nenaudoti. Jei skalbiate cheminėmis priemonėmis, sakyčiau, minkštiklis būtinas, kad surinktų miltelių likučius. Tiesiog rinkitės bekvapį, kad neerzintų odos, ir naudokite to paties gamintojo kaip ir skalbimo miltelius.

- O kokioje temperatūroje skalbti?

- Siūloma, jei tik galite, skalbti aukštesnėje temperatūroje. Kad žūtų bakterijos ir erkutės reikalinga 60 laipsnių temperatūra. 40 laipsnių, kaip siūlo drabužių gamintojai, ne visada teisinga ir veiksminga. Jiems taip lengviau apsaugoti savo produktą, bet milteliai tokioje temperatūroje gerai neištirpsta, likę jie kietina audinį, tad drabužis nukenčia labiau nei galėtų nuo aukštesnės temperatūros.

- O kaip tada elgtis su atsargumo reikalaujančiais audiniais, tokiais kaip vilna?

- Vilnonius rūbus skalbkite griežtai tik 30 laipsnių ir per daug negręžkite. O medvilnei ar sintetikai didelės įtakos laipsniai neturi.

- Kaip vertinate populiarias, plačiai reklamuojamas skalbimo priemones?

- Cheminė pramonė nėra blogai. Ji reikalinga, bet viską reikia naudoti su saiku. Bakterijos žūva, jei skalbiate 60 laipsnių temperatūroje, kam tada dėti dar kažkokios chemijos? Taip, elektros šiuo atveju sunaudosite daugiau, bet čia gi jūsų rūbai, svarbi jūsų gyvenimo dalis. Arba kam į skalbimą dėti nukalkintojo? Geriau vieną kartą į savaitę paleisti skalbimo mašiną tik su citrinos rūgštimi. Tai puikiai išvalys visas kalkes. Beje, visuose milteliuose jau yra nukalkintojo.

- Arba, dėmių išėmiklio naudojimas, kaip sako reklamose „kiekvieną kartą skalbdami“. Geriau prieš dedant skalbti pamirkyti vandenyje su actu, ar šiek tiek jo užpilti tiesiai ant dėmės. O jei norite pabalinti, naudokite šiek tiek vandenilio peroksido. Tik būtinai po visų šitų priemonių rūbus dar kartą išskalbkite, išskalaukite, kad likusi rūgštis nesugadintų audinio.

- O koks šiuo metu populiarių skalbimo rutulių veiksmingumas?

- Jie dažnai pristatomi kaip ekologiški. Neapsigaukite, ten yra ta pati chemija, tik suspausta į kalkę. Taip, chemijos po skalbimo ant audinių lieka mažiau, tačiau šios priemonės veiksmingumas pagrįstas daugiau jos trynimusi į drabužius.

- Paminėjote nemažai skirtingų priemonių. Ar visų jų reikia efektyviam skalbimui?

- Galybės nereikia, bet šiek tiek. Sakyčiau, užtenka namuose turėti vieną dėmių išėmiklį, miltelius ir minkštiklį. Rinkitės patys, cheminį ar ekologišką.

- Patarkite, kaip namuose esančiomis priemonėmis panaikinti net labai baisias dėmes?

- Sakyčiau, mirkyti, mirkyti ir dar kartą mirkyti. Pavyzdžiui, senas prakaito ir dezodoranto dėmes iš trikotažinių marškinėlių esu sėkmingai išskalbusi mirkymo būdu su druska, paskui actu. Tiesa, reikia mokėti mirkyti. Šiltame vandenyje ištirpinkite pasirinktinai miltelius, jei naudosite natūralius, actą, sodą, ar druską (ir tik vieną priemonę, nes vieni kitus „gesina“), tik tada sumerkite skalbinius. Palikti juos mirkti valandai. Vėliau galima dar pripildyti šilto vandens, nes šiltam vandenyje greičiau vyksta reakcijos. Bet šiaip įdomu... ar šiais laikais dar būna baisių dėmių?

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Vesta Ražanauskaitė

Komentarai (2)