NASA mokslinis balionas pagerino ilgiausio skrydžio rekordą (0)
Daugiau kaip 55 dienas virš Antarktidos skriejęs didžiulis NASA „Super-TIGER“ balionas pagerino ilgiausio tokio pobūdžio skrydžio rekordą ir surinko gausybę duomenų, pranešė JAV kosmoso agentūra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Super-TIGER“ balionas ore praleido 55 dienas, vieną valandą ir 34 minutes, keliaudamas 38,71 kilometro aukštyje. Seną rekordą, pasiektą 2009 metais, jis pagerino daugiau kaip diena.
Prietaisas rinko duomenis apie didelės energijos kosminius spindulius, kasdien iš galaktikos atakuojančius Žemę. Naudodamas naujus prietaisus, jis matavo retus elementus, sunkesnius nei geležis, esančius spindulių sraute.
Mokslininkai siekia geriau suprasti, iš kur šie didelės energijos atomai atkeliavo ir kaip jie įgavo tokį didelį krūvį.
„Tai buvo labai sėkmingas skrydis dėl jo trukmės, nes jis leido mums aptikti didelius kiekius kosminių spindulių“, – teigė pagrindinis tyrėjas Bobas Binnsas.
NASA teigimu, prireiks dvejų metų duomenims išanalizuoti.
Taip ilgai ore išsilaikyti balionui padėjo Pietų Ašigalio vėjai, kurie pučia prieš laikrodžio rodyklę, iš rytų į vakarus stratosferoje, esančioje tūkstančius kilometrų virš Žemės paviršiaus.
Ši priežastis ir faktas, kad labiausiai į pietus esantis atšiaurus žemynas yra menkai apgyvendintas, paverčia tokius ilgalaikius skrydžius dideliame aukštyje įmanomais.
„Moksliniai balionai suteikia mokslininkams galimybę rinkti esminius mokslinius duomenis ilgą laiką su mažais santykiniais kaštais“, – sakė Vernonas Jonesas, NASA balionų programos mokslininkas.
Prietaisas rinko duomenis apie didelės energijos kosminius spindulius, kasdien iš galaktikos atakuojančius Žemę. Naudodamas naujus prietaisus, jis matavo retus elementus, sunkesnius nei geležis, esančius spindulių sraute.
Mokslininkai siekia geriau suprasti, iš kur šie didelės energijos atomai atkeliavo ir kaip jie įgavo tokį didelį krūvį.
„Tai buvo labai sėkmingas skrydis dėl jo trukmės, nes jis leido mums aptikti didelius kiekius kosminių spindulių“, – teigė pagrindinis tyrėjas Bobas Binnsas.
NASA teigimu, prireiks dvejų metų duomenims išanalizuoti.
Taip ilgai ore išsilaikyti balionui padėjo Pietų Ašigalio vėjai, kurie pučia prieš laikrodžio rodyklę, iš rytų į vakarus stratosferoje, esančioje tūkstančius kilometrų virš Žemės paviršiaus.
Ši priežastis ir faktas, kad labiausiai į pietus esantis atšiaurus žemynas yra menkai apgyvendintas, paverčia tokius ilgalaikius skrydžius dideliame aukštyje įmanomais.
„Moksliniai balionai suteikia mokslininkams galimybę rinkti esminius mokslinius duomenis ilgą laiką su mažais santykiniais kaštais“, – sakė Vernonas Jonesas, NASA balionų programos mokslininkas.
(4)
(0)
(0)