Išties komiškas vaizdelis nufilmuotas pietinėse platumose, kur orių imperatoriškųjų pingvinų pulkui kelią įžūliai pastojo ištempta virvė, kuria ant kranto pririšta pripučiama valtis. Sutrikę pėsti imperatoriai visi sykiu net palinkę studijuoja, kas gi čia drįso užtverti jiems kelią. „Tai ką darom, vyrai?“ – tariasi vadų štabas. Ir netrukus sulaukia atsakymo.

Mat nekantriausias iš jų nusprendžia nieko nebodamas kliūtį šturmuoti taranu. Nors ir su tam tikrais nesklandumais (pramaniūgas užkliuvęs už virvės plojosi ant pilvo), pingvinas kliūtį įveikė.

„Va čia tai klasė!“, – narsuolio žygdarbį energingais ir darniais galvų linkčiojimais įvertina visa frakuotoji imperatorių divizija. Tačiau sekti kolegos pavyzdžiu kažkodėl nė vienas nesiryžta. Tuo tarpu pulko vadas (Imperatorių Imperatorius?) atsakymo išdidžiai ieško dairydamasis kažkur po debesis.

Šturmuoti virvę atstatyta krūtine nusprendžia antras pingvinas. Vieną koją paukštis perkelia sėkmingai, tačiau antroji užkliūva už virvės ir nusprendžia žygeivio nebepaleisti. Kyla didžiulis taranuotojo nepasitenkinimas. Galiausiai virvė pasiduoda, o koją atgavęs pingvinas nepatenkintas papurto galvą ir nukeliauja paskui bendražygį.

Kai netrukus virvę griūdamas ant pilvo įveikia ir trečias pėstininkas, pulko vadas užvertęs galvą nusikvatoja ir sako barjerą šturmuoti.

Tačiau vado niekas neklauso. Visas būrys nusprendžia ieškoti kliūties apėjimo. Tačiau iš jūros pusės ant kranto rymo valtys, o iš sausumos pusės – kuolas, prie kurios pririštas kitas virvės galas.

„Daryk ką nors, žąsine!“ – snapu vadui per veidą net porą kartų kapteli, kaip spėjama, vado adjutantas.

Galiausiai suglumęs pulkas, nesugalvojęs nieko geresnio, grįžta prie pradinio plano: šturmuoti nenaudėlę virvę taranu. Tačiau virvė nusprendžia taip lengvai nepasiduoti ir penktasis imperatorius už jos užkliūva taip, kad jam tenka grįžti atgal.

„Po perkūnais! To dar nebuvo!“ – neišsivysčiusiais sparnais karingai sumosuoja Imperatorių Imperatorius ir desperatiškai dar kartą įsistebeilija į iškylą sugadinusį virvagalį. O tada raketiniu greičiu beatodairiškai spurtuoja iš vietos ir, lyg niekur nieko, per virvę perbėga bėgte. Šlovė Imperatorių Imperatoriui!

Nieko nelaukdamas karštomis Ekscelencijos pėdomis puola ir kažkuris iš adjutantų.

„O kaipgi mes?!“, – dar bando protestuoti anapus virvės likę bendražygiai, tačiau čia vaizdo siužetas nutrūksta.

Desertui – keletas kitų oruolių imperatoriškųjų ir atkakliųjų kuoduotųjų pingvinų gyvenimo akimirkų.

Komentarai (5)