Apsilankykite bet kurioje sveikatinimo parduotuvėlėje ir tikriausiai išvysite juos: homeopatinius preparatus, žadančius išgijimą nuo bet kurios ligos, pradedant kosuliu ir karščiavimu, baigiant nemiga ir astma. Tačiau apsukus dėžutę, jus gali nustebinti išvardinti ingredientai. Kai kuriuose yra maltų bičių, dilgėlių ir net arseno, bei cukrų, tokių, kaip laktozė ir sacharozė. Amerikiečiai homeopatiniams vaistams kasmet išleidžia apie 3 milijardus dolerių. Ką jie sau galvoja?

Homeopatijos – paraidžiui „panaši kančia“ – istorija siekia XVIII pabaigą. Vokiečių daktaro Samuelio Hahnemanno tuometiniai vaistai nežavėjo. Ir ne be reikalo. Gydytojai naudojo siurbėles kraujo nuleidimui ir karštus kompresus pūlinių iškėlimui, kurie paskui būdavo prapjaunami. 1790 m. Hahnemannui prasidėjo karštinė, pakeitusi jo karjerą. Prarijus chininmedžio žievės miltelių, jam pakilo temperatūra. Chininmedžio žievėje yra chinino, kuriuo tada gydyta maliarija. Hahnemannas sugretino faktus: nuo chinino jam prasidėjo karštinė; karštinė yra maliarijos simptomas; chininas gydo maliariją. Tada jis atliko akrobatinį logikos šuolį: vaistai sveikiems žmonėms sukelia tokius pat simptomus, nuo kokių gydo ligonius. Radus medžiagą, sukeliančią ligą, ja galima gydyti tą susirgimą.

Tada Hahnemannas nusprendė, kad ingredientai turėtų būti atskiesti ir supurtyti. Šis procesas vadinamas „potenijavimu“. Jis tikėjo, kad kuo mažiau aktyviojo ingrediento, tuo vaistas turėtų būti galingesnis. Homeopatiniuose preparatuose naudojama įvairi terminologija, norint įtikinti jų tariama galia. Vienas paplitęs apibūdinimas yra „NC“, kur C žymi, kad medžiaga atskiesta santykiu 1:100, o N – skaičius, kiek kartų medžiaga buvo taip atskiesta. Taigi, medžiagos atskiedimas 200C reiškia, kad vienas gramas medžiagos buvo ištirpintas 100 gramų vandens, ir šis procesas pakartotas 200 kartų. Tiek atskiedus, nelieka nė vienos pradinės medžiagos molekulės. Dauguma homeopatinių piliulių sudarytos vien iš cukraus. Tačiau jose tariamai išlieka pradinės medžiagos „atmintis“.

Tai absurdiška. Homeopatijos tyrimas sudėtingas, sako didžiausias pasaulyje medicininių tyrimų rėmėjas, Amerikos nacionalinis sveikatos institutas (NIH), kadangi sunku tirti vaistų poveikį, kai jame yra tiek mažai aktyvaus ingrediento arba jo visai nėra. Tyrėjai negali patvirtinti, kad medikamente yra tai, kas teigiama, nei parodyti atskiesto vaisto cheminį poveikį kūne. Nuodugniausia šiuolaikinė homeopatijos apžvalga buvo paskelbta 2005 m. medicinos žurnale Lancet. Tyrėjai palygino homeopatinių ir įprastinių vaistų tyrimus. Didesniuose, gerai parengtuose tyrimuose „nerasta įtikinamų įrodymų“, kad homeopatija veiksmingesnė, nei placebo. Tuo tarpu panašiuose įprastinių vaistų tyrimuose vaistai parodė konkretų klinikinį efektą. Kaip sausai pažymi NIH: „keletas pagrindinių homeopatijos koncepcijų nedera su fundamentaliomis chemijos ir fizikos koncepcijomis.“

Komentarai (39)