Sklaidydami kasdienio alkoholio vartojimo mitus, toksikologai atskleidžia, kas vyksta geriant po truputį ir kas retai, bet „juodai“.

Koks alkoholio vartojimas – nuolatinis ar epizodinis – pavojingesnis ir kaip geriant didesnė rizika greitai prasigerti, žurnalistė teiravosi klinikinio toksikologo Roberto Badaro ir toksikologo psichoterapeuto Tomo Viliaus Kajoko.

Daktaro R. Badaro teigimu, skirtingų gėrimo būdų – skirtingos rizikos: pastovus alkoholio vartojimas greičiau sukelia priklausomybę, tačiau priepuolinis susijęs su staigiomis ir labai sunkiomis komplikacijomis.

„Nuolatinis alkoholio vartojimas pasižymi lėtu, bet nuolatiniu veikimu, o reto, bet stipraus gėrimo epizodai – su didele rizika vidinėms organizmo sistemoms. Ilgai ir daug geriant, gali kilti kasos uždegimas, virškinamojo trakto pažeidimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, traukuliai, smegenų pakenkimas iki komos, širdies ritmo sutrikimas, aritmija iki staigios mirties ir kas tik nori“, – vardijo toksikologas.

Pasak R. Badaro, su pertraukomis bet labai intensyviai alkoholį vartoję pacientai į ligoninę dažnai patenka itin sunkių būklių.

Vartojimo būdas kinta

Kaip pastebi gydytojas, alkoholio vartojimo būdas su metais gali kisti. Pradėję vartoti priešokiais, žmonės pereina prie kasdieninio alkoholio vartojimo, kasdieninis maišomas su šuoliniu.

„Būna įvairiai. Tačiau tai – vienos ir tos pačios alkoholinės priklausomybės skirtingi variantai. Tiek vienas, tiek kitas yra bėda ir jau liga“, – pabrėžė daktaras.

Paklaustas, kada jau kreiptis į gydytojus, pašnekovas juokavo, kad patys ligoniai į jį paprastai nesikreipia – dažniausiai atvežami. „Jau anksčiau tiems žmonėms būna kažkas pataręs kreiptis pagalbos, bet dažniausiai tai priimama kaip asmeninis įžeidimas ar kėsinimasis į privačią erdvę ir tokių rekomendacijų nepaisoma“, – sakė daktaras.

R. Badaro žodžiais, nuo alkoholio priklausomam žmogui ir vienas šaukštelis alkoholio – per daug, todėl kalbėti apie saugų kasdienį alkoholio vartojimą reikėtų atsargiai.

T. V. Kajokas: skirtingi žmonių tipai, skirtingi gėrimo stiliai

Aksioma tampančią mintį, neva kasdienis alkoholio vartojimas mažiau žalingas už retus, bet labai stiprius užgėrimus, toksikologas Tomas Vilius Kajokas vadina legenda.

„Gėrimo stilių dažniausiai lemia mūsų genetika ir aplinka. Žmonės, kurių smegenyse alkoholis nesukelia labai stiprios reakcijos, yra pajėgūs gana didelius alkoholio kiekius gerti nuolatos, kiekvieną dieną. Tas alkoholio kiekis gali būti net degtinės butelis per dieną ir toks kasdienis vartojimas gali tęstis 5-10 metų. Tačiau taip geria tik tam tikri žmonės su tam tikra smegenų struktūra, kurioje stimuliuojantis kontra-adaptyvumas nėra ryškus“, – aiškino daktaras.

Jeigu žmogus genetiškai linkęs į stimuliuojantį impulsyvų kontra-adaptyvumą, dažniausiai jo išgėrimai nėra nuolatiniai. Pasak T. V. Kajoko, pradėję gerti tokie žmonės labai greitai praranda kontrolę, geria labai daug, iš pradžių vieną dieną. Ilgesni išgėrimai, kurie trunka 2, 3, 4, 5 dienas ar 2, 3, 4 savaites – jau ūminio gėrimo raidos pasekmė.

„Kaip ir visi užgėrimai, jie pirmiausiai prasideda kaip nekontroliuojamas vieno vakaro išgėrimas, tačiau per maždaug 10-15 metų pasiekia 3 dienų ribą. Kai užgėrimai viršija 3-4 paras, labai dažnai pats žmogus nebepajėgia nustoti gerti, praranda kontrolę“, – pasakojo psichoterapeutas.

Kodėl 3 dienos – riba

T. V. Kajoko žodžiais, iš pradžių užgėrimus žmogus sugeba ištaikyti per savaitgalius, atostogas ir tai nelabai visiems kitiems užkliūna: „Iki 35-40 metų net ir gana intensyviai gerdamas epizodiškai, žmogus gali išsilaikyti 10-15 metų. Visi daugmaž žino, kad kartais jis lėbauja, bet daugmaž pajėgia tvarkyti reikalus ir todėl tai niekam nekliūna“.

Kas būna, kai užgėrimai viršija 3 dienų laikotarpį? Pasak toksikologo, dėl neurocheminių pokyčių išsenka tam tikri žmogaus rezervai, tam tikros organizmo sistemos darosi nebejautrios stimuliacijai, todėl žmogus darosi labai pažeidžiamas. Jam alkoholio reikia ne dėl malonumo – jis jau geria vien dėl nuskausminimo.

„Tokie gėrimai ir patiems žmonėms, ir jų artimiesiems darosi labai sunkūs. Žmogus dreba, jam būtinai to alkoholio reikia ir jei negaus, jam bus labai blogai. Visa tai tampa akivaizdu aplinkiniams, todėl ir manoma, kad reti, bet stiprūs, ilgi užgėrimai yra labiau žalojantys“, – aiškino T. V. Kajokas.

Kasdienio gėrimo grėsmės

Toksikologo teigimu, kasdieninis alkoholio vartojimas kepenims, nervams, atminčiai žymiai žalingesnis, negu epizodinis. Tačiau abu minėti alkoholio vartojimo būdai tėra kraštutiniai. Tam tikra dalis geriančiųjų turi ir pirmiems, ir antriems priskiriamų savybių. Dalis alkoholį vartoja nuolat, o su laiku prie to dar prisideda epizodiniai stiprūs gėrimai.

„Būtų nesąžininga visus geriančiuosius suskirstyti į vieną ar dvi grupes“, – mano psichoterapeutas.

Žmonių tipai ir gėrimo būdai

Paklaustas, kokio psichologinio tipo žmonės renkasi gerti nuolat, kokie – retai, bet stipriai, T. V. Kajokas sakė: „Epizodiškai, priepuoliais geriantys žmonės dažniau pasižymi didesniu impulsyvumu. Jie sunkiau kontroliuoja savo emocijas, pyktį, elgesį. Kartais visa tai suverčiama alkoholiui, bet yra asmenybės dalis. Alkoholis šiuos dalykus tik ilgainiui išryškina“.

Priepuoliais alkoholį vartojantys žmonės dažniau jo imasi kai susinervina ar pralinksmėja.

„Tais atvejais, kai žmogus geria kasdien, alkoholis tampa jo gyvenimo dalimi. Atidirbęs dieną ir grįžęs namo, toks žmogus išgeria 2-3 butelius alaus ar kokio brendžio ir kitą dieną vėl atidirba. Tačiau po 5 metų pamato, jog geria jau 4-5 butelius alaus ir iš ryto jau reikia jo išgerti. Ne dėl to, kad nori, o kad reikia pataisyti sveikatą: dreba rankos, nebegali pasirašyti“, – sakė toksikologas.

Dar viena specialisto minėta didelė dalis žmonių alkoholį vartoja dėl psichologinių sunkumų. Tai depresiški, nerimastingi, nerimo sutrikimų turintys žmonės.

„Nemaža jų dalis su metais įgyja priklausomybę nuo alkoholio, kuriuo mažina socialinį nerimą. Pradeda gerti eidami į svečius, išeidami į sceną, išmetą burnelę, ruošdamiesi pasisakyti. Ilgainiui tai tampa fizine priklausomybe“, – pastebi pašnekovas.

Kol žmogus sugeba dirbti, tol jis – ne alkoholikas?

T. V. Kajoko teigimu, priklausomybės diagnostiniai kriterijai paremti deficitu. Ką tai reiškia? Paprastai sakoma, kad žmogaus priklausomas tada, kai jo gyvenime kažkas ima blogai funkcionuoti: sutrinka profesiniai įsipareigojimai, sveikata, santykiai su namiškiais, žmogus važiuoja išgėręs ir kažką užkabina ar kyla muštynės. Tačiau, psichoterapeuto įsitikinimu, toks supratimas ir yra problema. Neva, kol žmogus nestovi gatvėje, jam pavyksta paslėpti alkoholio vartojimo pasekmes – jis priklausomybės neturi. De facto, priklausomybė pasireiškia kur kas anksčiau.

„Kai kalbu su žmonėmis ir jie pasakoja, kaip geria, kartais galiu pasakyti, po kiek metų pradės ieškoti gydytojų pagalbos. Kol kas žmogus jaučiasi visai neblogai, tačiau iš to, kaip geria, kaip kitą dieną jaučiasi, galima spėti, kad po 3, 4 ar 5 metų jau bus ligonis“, – patirtimi dalijosi T. V. Kajokas.

Paklaustas, kiek metų pavėlavę pacientai paprastai kreipiasi į specialistus, toksikologas sakė: „Dažniausiai ateina tada, kai nebegali nustoti gerti, nebegali kontroliuoti nei blaivybės, nei gėrimo. Negali gerti, bet nebegali ir negerti“.

Pasak psichoterapeuto, maždaug trečdalis geriančiųjų tiesiog nesikreipia pagalbos. Priklausomybė yra tapusi jų gyvenimo dalimi.

Komentarai (38)