Rusija rengiasi tikram šaltajam karui Arktyje  (17)

Spalio pradžioje rusų pilotai atrado mažą, tik metru virš jūros lygio iškilusią, 500 kvadratinių metrų užimančią Jajos salą. Paieškos laivui „Admirolui Vladimirskiui“ patvirtinus salos egzistavimą Laptevų jūroje, Jajos sala bus įtraukta į Arkties vandenyno žemėlapį ir taps Rusijos dalimi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Panašu, kad Rusija nebėra nusiteikusi tik palikti menką žymę Arkties vandenyne, kaip 2007 metais, kai titano kapsulėje buvo palikta Rusijos vėliava. Kanados, JAV, Norvegijos ir Danijos interesų kaimynystėje Rusija pradeda sparčia Arkties militarizavimo programą, skelbia dienraštis „The Guardian“. Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ teigimu, buvusios sovietų bazės Arkties regione atgaivinamos kaip pastanga atremti NATO plėtrą. Naujojoje žemėje vėl atidarytas nusileidimo takas, kuris padėtų priimti karius, dalį savo laivyno ten perkelia ir Šiaurės laivynas. Nauja karinė grupė bus suformuoti tolimojoje šiaurėje. Ją sudarys dvi brigados, 6000 karių, kurie bazuosis Murmansko srityje, o vėliau Jamal-Neneco autonominiame regione. Radarai ir žemės sekimo sistemos bus statomos Prano Juozapo žemėje, Vrangelio saloje ir Schmidto iškyšulyje. Tokiu būdu planuojama sustiprinti Rusijos šiaurinių sienų saugumą. Didžiausiose pastarųjų metų karinėse Rusijos pratybose „Vostok 2014“ rusų kariniai daliniai rengėsi ir karinėms misijoms Arktyje – buvo išbandytos Pantsir-S ir Iskander-M ginklų sistemos. Tokie veiksmai NATO pašonėje grąžina Šaltojo karo dvasią.

„Tomis aštrios paranojos dienomis atrodė ypatingai svarbu sekti priešo povandeninių laivų judėjimą ir apsaugoti savo laivus. Tuomet tai būtų turėję prasmės. Bet dabar atrodo beprasmiškai“, - teigė karo analitikas ir žurnalo „Yezhnedelny Zhurnal“ („Savaitinis žurnalas“) redaktorius Aleksandras Golcas.

„Tai pastovi Rusijos kariuomenės vadų problema. Jie supranta tik vieną žodį – jėga. Bet reikia ją naudoti proporcingai. Tai simboliniai veiksmai, pažvelkite į žemėlapį ir pamatysite, kad 6000 karių tokiame didžiuliame plote nėra tiek daug“, - kalbėjo ekspertas, kurio redaguojamą tinklapį po Krymo aneksijos cenzūravo Kremlius.

„Tai neturi jokios prasmės. Vienintelis paaiškinimas tokiems veiksmams gali būti dar vienas bandymas suvienyti Rusijos visuomenę prieš tariamą priešą, kuris „grasina atimti mūsų Arktį“, nors jokios grėsmės ten nėra. Tai pratybų aikštelė, kur Rusija galės mankštinti raumenis, kur pasaulio politika bus svarbesnė už ekonomiką“, - teigė Rusijos „Greenpeace“ (žaliųjų) judėjimo atstovas Vladimiras Čuprovas.

Tiesa, Arktyje vis dar plyti milžiniški naftos ir dujų klodai, sudarantys 17 ir 30 procentų atitinkamai šių resursų kiekio visoje Žemėje. Rusijos plėtra sustabdė tarptautinės sankcijos ir sudėtingos klimato sąlygos. Šiame regione Rusija kol kas išgauna tik 6,6 milijonus tonų naftos, nors skaičiuojama, kad kasmet žemyninėje dalyje prarandama vien 4,5 milijono tonų dėl gedimų sistemose.

Žaliesiems nerimą kelia ir tai, kad Rusija beatodairiškai elgiasi Arkties regione. Keturi ten plaukiojantis atominiai ledlaužiai kasdien kainuoja apie 120 tūkstančių dolerių (310 tūkstančių litų). Be to, kariniai bandymai sukelia siaubingas pasekmes tokiose kaip Vrangelio salose gyvenančiai vietinei faunai – baltosioms meškoms ir jūrų liūtams.

Spalio 11 dieną Rusijos vyriausybė, bandydama užkirsti kelią žaliųjų kritikai paskelbė apie aplinkosaugos centro atidarymą regione. „Rusijos kariai mokomi atsižvelgti į aplinkosaugos sąlygas ir savo veikla nekenkti gamtai“, - teigė Rusijos valdžios atstovas Dmitrijus Bulgakovas, tačiau tokie jo pareiškimai vargiai įtikina dėl naikinamos gamtos susirūpinusius vakariečius.

Be to, Arkties teritorijoje galioja tarptautinė jūrų teisė, o ji kelia nemažai diskusijų. Kanados kariniai daliniai dažnai naudoja savo Arkties dalį pratyboms, o tai kelia rusų suirzimą. Otavos ir Maskvos ryšiai dar labiau įtempti dėl vis neišsprendžiamų teritorinių nesutarimų ir Rusijos agresijos Ukrainoje.

Panašu, kad Arkties militarizacija sukels dar daugiau saugumo problemų ir užduos sunkiai sprendžiamų klausimų, tačiau Kremlius pasiryžęs kalbėti tik jėgos kalbą. Net jei tai ir atšiaurioji Arktis.

Parengė Paulius Gritėnas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(25)
(5)
(20)

Komentarai (17)