Pirmieji žingsniai link didžiųjų pokyčių? Sutarta dėl Irano branduolinės programos (4)
Iranas ir galingosios šalys ketvirtadienį, po aštuonias dienas Šveicarijoje vykusio derybų maratono, pasiekė politinį pagrindų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo bent dešimtmečiui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis preliminarus susitarimas atveria kelią deryboms dėl tolesnės išsamios sutarties, kuri turi išsklaidyti Vakarų šalių nuogąstavimus, jog Iranas siekia pasigaminti atominių bombų. Mainais Vakarų šalys atšauktų ekonomines sankcijas, paskelbtas šiitiškai respublikai.
JAV prezidentas Barackas Obama savo pranešime pažymėjo, kad buvo pasiektas „geras susitarimas“ ir lygino jį su branduolinės ginkluotės mažinimo sutartimis, kurias jo pirmtakai buvo sudarę su Sovietų Sąjunga ir kurios „padarė mūsų pasaulis saugesnį“ per Šaltąjį karą.
„Šiandiena Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais pasiekė istorinį susitarimą su Iranu, kuris, jeigu bus visiškai įgyvendintas, užkirs jam kelią įgyti branduolinių ginklų“, – pareiškė B.Obama.
Susitarimo santraukoje sakoma, kad Iranas daugiau negu dviem trečdaliais sumažins urano sodrinimui naudojamų centrifugų skaičių, taip pat demontuos Arako sunkiojo vandens reaktorių, kuriame gali būti gaminamas plutonis ir leis tarptautiniams inspektoriams vykdyti nuodugnią jo branduolinės programos priežiūrą.
Derybų šalys susitarė, kad Iranas urano sodrinimą vykdys tik Netanzo branduoliniame komplekse ir kad Fordo kompleksas, esantis netoli Kumo miesto, bus paverstas branduolinės fizikos ir technologijų tyrimo centru.
„Šiandien atlikome lemiamą žingsnį; nustatėme parametrus“, – per spaudos konferenciją Šveicarijos mieste Lozanoje sakė Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
„Visų šalių politinis ryžtas, gera valia padarė tai įmanoma“, – pridūrė ji.
„Tai lemiamas sprendimas pakloti sutartą pamatą bendro išsamaus veiksmų plano galutiniam tekstui. Dabar galime rengti (galutinės sutarties) teksto projektą ir priedus“, – pabrėžė F.Mogherini, kuri atliko koordinatorės vaidmenį šešių galingųjų šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos) vardu.
Politinis pagrindų susitarimas, kuriam griežtai priešinosi JAV sąjungininkas Izraelis, numato, kad apribojimai Irano vykdomam urano sodrinimui galios 10 metų.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas perspėjo: „Dar reikės laiko, kad atsidurtume ten, kur norime būti.“
Vienas Vakarų šalių pareigūnas sakė, kad šalys susitarė, jog išsamioje sutartyje bus nustatyta, jog Iranas turės sumažinti didžiosios dalies savo turimų urano atsargų prisodrinimo laipsnį arba išgabenti tas atsargas į užsienį, o tolesniam sodrinimui galės naudoti tik 6 000 centrifugų vietoje dabar turimų 19 000.
„Nebus kitų urano sodrinimo objektų, išskyrus Netanzą, – sakė F.Mogherini. – Kadangi Iranas siekia kurti branduolines technologijas vien taikiems tikslams, jo galimybė sodrinti ir laikyti branduolines medžiagas bus apribotos. Tie apribojimai galios nustatytą laikotarpį.“
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) bus įpareigota prižiūrėti, kaip vykdomas šis susitarimas.
Šis susitarimas, pasiektas po aštuonias dienas trukusių intensyvių derybų, kurios buvo pratęstos, kai antradienio vidurnaktį sukako anksčiau nustatytas galutinis terminas, turėtų tapti pagrindu galutinei sutarčiai, kurią bus siekiama sudaryti iki birželio 30 dienos.
Vakarų šalys sako, kad smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas atominiams užtaisams gaminti ir kad jos nori užkirsti kelią tokiam scenarijui Irane. Tuo tarpu Teheranas teigia norintis vystyti tik taikią branduolinės energetikos programą.
Šios derybos buvo palankiausia galimybė užtikrinti Vašingtono ir Teherano diplomatinį suartėjimą po 1979 metų Irane įvykusios islamo revoliucijos, tačiau bet kokia potenciali sutartis yra skeptiškai vertinama konservatyviųjų jėgų abiejose šalyse. JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytose taip pat nusiteikę skeptiškai – ypač Izraelis ir Saudo Arabija.
Izraelio strateginių reikalų ministro Yuvalio Steinitzo pranešime, paskelbtame po to, kai buvo paskelbta apie Šveicarijoje pasiektą proveržį, sakoma: „Šypsenos Lozanoje yra atitrūkusios nuo prastos tikrovės, kurioje Iranas atsisako daryti kokių nors nuolaidų branduoliniu klausimu ir toliau grasina Izraeliui bei visoms kitoms šalims Artimiuosiuose Rytuose.“
„Mes tęsime savo pastangas aiškinti ir įtikinėti pasaulį, vildamiesi užkirsti kelią blogai (galutinei) sutarčiai“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M.J.Zarifas sakė, kad naujasis susitarimas nepadarys jokios įtakos kitiems Irano ir JAV santykių aspektams.
„Tai buvo mėginimas išspręsti branduolinį klausimą. ... Mūsų ir Jungtinių Valstijų požiūriai smarkiai nesutampa“, – perspėjo jis.
„Praeityje tarp mūsų atsirado abipusis nepasitikėjimas. ... Taigi, tikiuosi, kad drąsus (naujojo susitarimo) įgyvendinimas gali iš dalies atkurti pasitikėjimą. Bet visi turime palaukti ir pažiūrėti“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
