Žaidimų kūrėjas Aleksandras Karpovičius: „Milijonieriumi tapti galima per naktį“ (4)
Rusijoje, Kinijoje, Maltoje, o dabar ir Lietuvoje biurus turinčios žaidimų studijos „Alternativa“ vadovas Aleksandras Karpovičius teigė ilgą laiką netikėjęs, jog iš žaidimų gamybos pavyks uždirbti. Dabar jo žaidimus kiekvieną mėnesį žaidžia 5 milijonai žmonių visame pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Populiarų žaidimą „Tanki online“ su komanda sukūręs A.Karpovičius sako, kad šiuo metu kaip niekada lengva savo sukurtą žaidimą pasiūlyti pasauliui, tačiau itin sudėtinga prasimušti pro prastos kokybės konkuruojančių produktų jūrą.
– Kokia buvo jūsų verslo pradžia?
– Mes ilgą laiką užsiėmėme tik tinklalapių kūrimu. Buvau pardavimo vadybininkas ir pardaviau daugiau nei 200 projektų, tačiau visą laiką aiškiai suvokėme, kad tai amatas, o ne verslas. Kol dirbi – pinigų yra, nedirbant viskas sustoja. Norėjau sukurti verslą, kuris savarankiškai generuotų pajamas.
Tuo metu netikėjome, kad iš kompiuterinių žaidimų galima uždirbti, tačiau nusprendėme pabandyti. Sukūrėme verslo planą, radome investuotoją, kuris sutiko skirti lėšų metams. Tuo metu mūsų komanda buvo iš 8 žmonių.
Po metų žaidimo neatsirado, bet atsirado įdomių technologijų. Investuotojas nusprendė pratęsti finansavimą. Sukūrėme „Flash 3D” žaidimų variklį ir jį licencijavome bei pasirašėme 30 sutarčių, tačiau tapo aišku, kad tai dideliu verslu netaps, nes klientams reikėjo techninio palaikymo, o jų nebuvo daug.
Nusprendėme patys savo technologijos pagrindu sukurti žaidimą. Investuotojas dar kartą sutiko duoti pinigų ir trečiais mūsų bendradarbiavimo metais atsirado „Tanki online“ prototipas. Jau pirmosiomis dienomis jį išbandė 30 tūkst. žmonių, nors aktyviai nesireklamavome. Žmonės dalijosi nuorodomis, žaidėjų skaičius greitai augo, todėl supratome, kad ši idėja suveiks. Dabar „Tanki online“ žaidžia 5 milijonai žmonių visame pasaulyje.
– Tai, neabejotinai, populiariausias jūsų žaidimas. Ar galvojate apie naujus projektus?
– Norime turėti kelis pelningus produktus. Vienas iš bandymų tai padaryti buvo žaidimas „Combat sector“. Kol kas mes šio projekto nevadiname sėkmingu. Žaidimas neišpopuliarėjo, tačiau mes judėsime šia kryptimi ir jau kitais metais anonsuosime naujus žaidimus.
– „Tanki online“ išpopuliarėjo labai greitai, o juk tai buvo pirmas jūsų žaidimas. Pasisekė?
– Kai turėsime antrą projektą, kuris bus toks pat sėkmingas kaip „Tanki online“, sakysiu, kad tai ne sėkmė, o patirtis. Kol kas tenka pripažinti, kad mums pasisekė, tačiau tai nebuvo visiškas atsitiktinumas. Mes turėjome naują savo sukurtą technologiją ir gerą komandą. Susiradome investuotoją, kuris mumis patikėjo. Tai ne sėkmė, o ilgas darbas.
Mes kūrėme žaidimą, kurį patys norėtume žaisti. Tai buvo prototipas, kuriuo norėjome parodyti, kaip visos mūsų technologijos veikia kartu, o ne produktas, kuris būtinai turi būti pelningas.
– Kiek žmonių šiuo metu dirba jūsų studijoje?
– Permėje įsikūręs mūsų gamybinis padalinys, kuriame dirba apie 70 žmonių. Kinijoje yra mūsų leidybos biuras, kuriame dirba 20 žmonių. Tai pat yra administracinis padalinys Maltoje. Vilniuje bus mūsų biuras Europos šalims.
– Kokių darbuotojų ieškosite Vilniuje?
– Pradedame žmonių paiešką. Pirmiausia ieškome rinkodaros, reklamos ir finansų specialistų. Į Vilnių norime atvežti keletą savo darbuotojų iš Rusijos. Čia jiems bus paprasčiau pritapti, nes daug gyventojų kalba rusiškai ir supranta rusus. Nepaisant visų politinių perturbacijų, santykiai tarp rusų ir lietuvių yra geri. Politikai jų dar nesugebėjo sugadinti.
– Kodėl verslui pasirinkote mūsų šalį?
– Į Vilnių lengviau pasikviesti ir specialistus iš Europos. Jei reikia suburti tarptautinę komandą tai tarp Vilniaus ir Permės yra labai didelis skirtumas. Mažai kas nori keliauti 2 tūkst. kilometrų į Rytus. Tuo tarpu Vilnius yra visavertė Europos šalis.
Per pastaruosius dvejus metus „Investuok Lietuvoje“ sukūrė labai geras sąlygas ir miesto įvaizdį žaidimų gamintojams. Net tie, kurie specialiai neieško vietos persikėlimui, žino apie Vilnių ir jo privalumus. Tai vieta, kur renkasi žaidimų gamintojai, gimsta startuoliai, veikia rizikos fondai.
Aš pats čia svečiavausi tris kartus. Taip pat ir su šeima. Praėjo metai, kol priėmėme galutinį sprendimą persikelti.
Esu iš Uralo. Ten didelės erdvės, miškai, ežerai. Prie to esu pripratęs ir man lietuviška gamta patinka. Gali išvažiuoti iš miesto ir iškylauti gamtoje.
Taip pat labai patinka tai, kad Vilnius yra multikultūrinis miestas. Žmonės kalba užsienio kalbomis, gatvėse daug užsieniečių. Patys lietuviai nusiteikę optimistiškai ir tiki rytojumi. Tai labai svarbu.
– Kaip atėjote į žaidimų verslą?
– Aš pats užaugau žaisdamas žaidimus. Savo pirmąjį žaidimą padariau „Spectrum“ kompiuteriu. Aktyviai žaidžiu iki šiol, dėl to žmona mane labai bara. Pasisekė, kad savo pomėgį pavyko susieti su profesija, todėl turiu gerą pasiteisinimą, kodėl būdamas 36 metų tiek laiko praleidžiu žaisdamas.
Mes kūrėme žaidimą, tačiau dalį turinio turėjome apmokestinti, kad atsipirktų jų sąnaudos. Viskas vyko labai organiškai ir žaidimas ėmė nešti pelną jau po trijų mėnesių – ėmėme uždirbti daugiau, nei išleisti palaikymui. Tada komanda buvo nedidelė. Mes pelningai veikiame jau ketverius metus ir vystomės toliau.
– Jūsų žaidimas nemokamas, o sugebate išlaikyti tokią komandą?
– 95 proc. žaidėjų iki šiol žaidžia nemokamai ir tik 5 proc. kartais nusprendžia ką nors įsigyti. Taip pat mes siūlome „Pro“ sąskaitą žaidėjams, kuriems šis žaidimas tikrai patinka ir jie pasiruošę už jį mokėti prenumeratos mokestį. 60 proc. mūsų žaidėjų „Tanki online“ žaidžia daugiau nei pusę metų. Tai labai daug.
– Kaip atrodo darbas žaidimus kuriančioje bendrovėje? Dalis žmonių jį įsivaizduoja su žaidimų pulteliu rankose, linksmais bendradarbiais ir picos gabalu lėkštėje.
– Yra skirtingų bendrovių. Kai kur atmosfera labai laisva, kai kur tai rimti biurai su aiškiomis taisyklėmis. Žaidimų kūrimas yra sunkus darbas. Griežti terminai, pasitarimai, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio.
Tai nelabai skiriasi nuo kitų darbų, tačiau pats kuriamas produktas gali būti labai įdomus ir patrauklus. Žaidėjai taip pat neleidžia mums nuobodžiauti – visada vyksta kas nors naujo.
– Kodėl žaidimą leidote patys? Gal būtų buvę lengviau susirasti labiau patyrusį leidėją?
– Mums patinka būti nepriklausomiems. Patys galvojame, patys kuriame, patys parduodame ir aptarnaujame žaidimus. Tai sudėtinga, nes reikia mokėti ne tik sukurti žaidimą, bet ir organizuoti jo techninį palaikymą visą parą.
Dvejus metus be pertraukos kiekvieną savaitę leidžiame videotinklaraštį. Turime savo analitikų ir rinkodaros specialistų komandas. Tai sudėtingiau, tačiau visa sukaupta patirtis ir žinios lieka bendrovėje.
– Kokiose šalyse jūsų žaidimas populiariausias?
– Mūsų didžiausios rinkos yra Rusija, Ukraina, Vokietija, Kinija, Brazilija.
– Ar tokiose šalyse kaip Rusija žaidėjai iš viso linkę mokėti už skaitmeninę pramogą?
– Požiūris keičiasi. Čia pasitarnavo „Steam“ technologija, kai greitai ir lengvai gali parsisiųsti beveik bet kurį žaidimą, tačiau už tai turi sumokėti.
Dar daug žmonių piratauja, tačiau judėjimo kryptis aiški – vis daugiau renkasi mokėti už kokybiškas pramogas. Yra tokių šalių kaip Saudo Arabija, kur žmonės gali už skaitmenines pramogas be problemų mokėti 5 tūkst. dolerių per mėnesį.
– Negalvojote apie JAV rinką?
– Išleisti žaidimą JAV yra brangu. Ten didelė gerų žaidimų pasiūla ir labai išlepintas vartotojas. Reiktų išleisti labai daug pinigų rinkodarai. JAV yra mūsų šalių TOP dešimtuke, tačiau orientuojamės į augančias interneto rinkas.
– Kalbate apie rinkodarą. Kiek reklama svarbi žaidimo sėkmei?
– Buvo laikas, kai daugiau nei pusę pelno leidome reklamai, tačiau ir tada apie 60 proc. žaidėjų ateidavo per draugų rekomendacijas. Reklama ypač svarbi ateinant į rinką, tačiau susikūrus savo auditoriją geriau koncentruotis, kad šie žmonės būtų patenkinti. Jie patys atsives draugus.
Mes darėme labai daug klaidų, tačiau žaidėjai vis tiek liko žaidime. Dalis trenkė durimis ir išėjo, bet tai natūralus procesas. Kiekvienas žaidimas kažkada nusibosta. Mums svarbiau, ką galvoja tie žaidėjai, kurie lieka. Gali turėti nedaug žaidėjų ir dirbti pelningai.
– „Tanki online“ planuojate pasiūlyti ir mobiliųjų telefonų savininkams. Ar nemanote, kad tai itin prisotinta rinka, kurioje labai sunku įsitvirtinti?
– Mobiliųjų žaidimų rinka yra perkrauta ir 99 proc. produkcijos yra labai prastos kokybės. Blogiausia, kad gerus žaidimus rasti labai sudėtinga, jeigu juos išleidusi įmonė neinvestuoja didžiulių pinigų į rinkodarą.
Dabar atėjo laikas, kai unikalus ir įdomus žaidimas tikrai turi šansą. Anksčiau žaidimų gamintojams tekdavo pasirašinėti sutartis su tiekėjais. Dabar tu gali sukurti žaidimą ir jį pardavinėti iš savo tinklalapio. Jeigu žaidimas geras, jį lengvai gali nupirkti milijonai žmonių. Iki šiol rinkoje yra vieno ar kelių žmonių padaryti žaidimai, kuriems gerai sekasi.
– Ką žaidžiate jūs pats?
– Aš pas esu „hard core“ žaidėjas ir labai mėgstu rimtus simuliatorius. Dabar žaidžiu „Arma 3”. Daug skraidau sraigtasparniu ir žaidžiu internete.
– Kaip žaidimų kūrimo verslas šiuo metu atrodo Rusijoje?
– Rusijoje nuolatos atsiranda naujų studijų. Šiuo metu dideli pinigai į žaidimų kūrimą investuojami gerokai atsargiau, bet yra daug investuotojų, kurie pasiruošę pabandyti. 4 ar 5 žmonių komandą išlaikyti nėra taip brangu.
– Kokias pagrindines pamokas išmokote per tuos 4 metus?
– Mes išmokome tikėti savo jėgomis. Nereikia per daug orientuotis į rinką, konkurentus, analitikų nuomonę. Reikia tikėti tuo, ką pats darai. Taip pat išmokome išklausyti savo klientų ir neįsižeisti sulaukę kritikos. Žaidėjų yra visokių.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Mes daug dirbome dėl žaidėjų, vėliau pakeitėme filosofiją ir ėmėme labiau galvoti apie save ir pelną. Taip iš karto atsirado neigiamų pasekmių. Teko grįžti prie ištakų ir galvoti apie žaidimą ir žaidėjus, o ne apie pelną ir mūsų auditorija atsakė labai teigiamai. Tai buvo didžiausia pamoka – jeigu žaidimas geras ir žaidėjai patenkinti, pinigai atsiras.
– Kokia buvo jūsų verslo pradžia?
– Mes ilgą laiką užsiėmėme tik tinklalapių kūrimu. Buvau pardavimo vadybininkas ir pardaviau daugiau nei 200 projektų, tačiau visą laiką aiškiai suvokėme, kad tai amatas, o ne verslas. Kol dirbi – pinigų yra, nedirbant viskas sustoja. Norėjau sukurti verslą, kuris savarankiškai generuotų pajamas.
Tuo metu netikėjome, kad iš kompiuterinių žaidimų galima uždirbti, tačiau nusprendėme pabandyti. Sukūrėme verslo planą, radome investuotoją, kuris sutiko skirti lėšų metams. Tuo metu mūsų komanda buvo iš 8 žmonių.
Po metų žaidimo neatsirado, bet atsirado įdomių technologijų. Investuotojas nusprendė pratęsti finansavimą. Sukūrėme „Flash 3D” žaidimų variklį ir jį licencijavome bei pasirašėme 30 sutarčių, tačiau tapo aišku, kad tai dideliu verslu netaps, nes klientams reikėjo techninio palaikymo, o jų nebuvo daug.
Nusprendėme patys savo technologijos pagrindu sukurti žaidimą. Investuotojas dar kartą sutiko duoti pinigų ir trečiais mūsų bendradarbiavimo metais atsirado „Tanki online“ prototipas. Jau pirmosiomis dienomis jį išbandė 30 tūkst. žmonių, nors aktyviai nesireklamavome. Žmonės dalijosi nuorodomis, žaidėjų skaičius greitai augo, todėl supratome, kad ši idėja suveiks. Dabar „Tanki online“ žaidžia 5 milijonai žmonių visame pasaulyje.
– Tai, neabejotinai, populiariausias jūsų žaidimas. Ar galvojate apie naujus projektus?
– Norime turėti kelis pelningus produktus. Vienas iš bandymų tai padaryti buvo žaidimas „Combat sector“. Kol kas mes šio projekto nevadiname sėkmingu. Žaidimas neišpopuliarėjo, tačiau mes judėsime šia kryptimi ir jau kitais metais anonsuosime naujus žaidimus.
– „Tanki online“ išpopuliarėjo labai greitai, o juk tai buvo pirmas jūsų žaidimas. Pasisekė?
– Kai turėsime antrą projektą, kuris bus toks pat sėkmingas kaip „Tanki online“, sakysiu, kad tai ne sėkmė, o patirtis. Kol kas tenka pripažinti, kad mums pasisekė, tačiau tai nebuvo visiškas atsitiktinumas. Mes turėjome naują savo sukurtą technologiją ir gerą komandą. Susiradome investuotoją, kuris mumis patikėjo. Tai ne sėkmė, o ilgas darbas.
Mes kūrėme žaidimą, kurį patys norėtume žaisti. Tai buvo prototipas, kuriuo norėjome parodyti, kaip visos mūsų technologijos veikia kartu, o ne produktas, kuris būtinai turi būti pelningas.
– Kiek žmonių šiuo metu dirba jūsų studijoje?
– Permėje įsikūręs mūsų gamybinis padalinys, kuriame dirba apie 70 žmonių. Kinijoje yra mūsų leidybos biuras, kuriame dirba 20 žmonių. Tai pat yra administracinis padalinys Maltoje. Vilniuje bus mūsų biuras Europos šalims.
– Kokių darbuotojų ieškosite Vilniuje?
– Pradedame žmonių paiešką. Pirmiausia ieškome rinkodaros, reklamos ir finansų specialistų. Į Vilnių norime atvežti keletą savo darbuotojų iš Rusijos. Čia jiems bus paprasčiau pritapti, nes daug gyventojų kalba rusiškai ir supranta rusus. Nepaisant visų politinių perturbacijų, santykiai tarp rusų ir lietuvių yra geri. Politikai jų dar nesugebėjo sugadinti.
– Kodėl verslui pasirinkote mūsų šalį?
– Į Vilnių lengviau pasikviesti ir specialistus iš Europos. Jei reikia suburti tarptautinę komandą tai tarp Vilniaus ir Permės yra labai didelis skirtumas. Mažai kas nori keliauti 2 tūkst. kilometrų į Rytus. Tuo tarpu Vilnius yra visavertė Europos šalis.
Per pastaruosius dvejus metus „Investuok Lietuvoje“ sukūrė labai geras sąlygas ir miesto įvaizdį žaidimų gamintojams. Net tie, kurie specialiai neieško vietos persikėlimui, žino apie Vilnių ir jo privalumus. Tai vieta, kur renkasi žaidimų gamintojai, gimsta startuoliai, veikia rizikos fondai.
Aš pats čia svečiavausi tris kartus. Taip pat ir su šeima. Praėjo metai, kol priėmėme galutinį sprendimą persikelti.
Esu iš Uralo. Ten didelės erdvės, miškai, ežerai. Prie to esu pripratęs ir man lietuviška gamta patinka. Gali išvažiuoti iš miesto ir iškylauti gamtoje.
Taip pat labai patinka tai, kad Vilnius yra multikultūrinis miestas. Žmonės kalba užsienio kalbomis, gatvėse daug užsieniečių. Patys lietuviai nusiteikę optimistiškai ir tiki rytojumi. Tai labai svarbu.
– Kaip atėjote į žaidimų verslą?
– Aš pats užaugau žaisdamas žaidimus. Savo pirmąjį žaidimą padariau „Spectrum“ kompiuteriu. Aktyviai žaidžiu iki šiol, dėl to žmona mane labai bara. Pasisekė, kad savo pomėgį pavyko susieti su profesija, todėl turiu gerą pasiteisinimą, kodėl būdamas 36 metų tiek laiko praleidžiu žaisdamas.
Mes kūrėme žaidimą, tačiau dalį turinio turėjome apmokestinti, kad atsipirktų jų sąnaudos. Viskas vyko labai organiškai ir žaidimas ėmė nešti pelną jau po trijų mėnesių – ėmėme uždirbti daugiau, nei išleisti palaikymui. Tada komanda buvo nedidelė. Mes pelningai veikiame jau ketverius metus ir vystomės toliau.
– Jūsų žaidimas nemokamas, o sugebate išlaikyti tokią komandą?
– 95 proc. žaidėjų iki šiol žaidžia nemokamai ir tik 5 proc. kartais nusprendžia ką nors įsigyti. Taip pat mes siūlome „Pro“ sąskaitą žaidėjams, kuriems šis žaidimas tikrai patinka ir jie pasiruošę už jį mokėti prenumeratos mokestį. 60 proc. mūsų žaidėjų „Tanki online“ žaidžia daugiau nei pusę metų. Tai labai daug.
– Kaip atrodo darbas žaidimus kuriančioje bendrovėje? Dalis žmonių jį įsivaizduoja su žaidimų pulteliu rankose, linksmais bendradarbiais ir picos gabalu lėkštėje.
– Yra skirtingų bendrovių. Kai kur atmosfera labai laisva, kai kur tai rimti biurai su aiškiomis taisyklėmis. Žaidimų kūrimas yra sunkus darbas. Griežti terminai, pasitarimai, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio.
Tai nelabai skiriasi nuo kitų darbų, tačiau pats kuriamas produktas gali būti labai įdomus ir patrauklus. Žaidėjai taip pat neleidžia mums nuobodžiauti – visada vyksta kas nors naujo.
– Kodėl žaidimą leidote patys? Gal būtų buvę lengviau susirasti labiau patyrusį leidėją?
– Mums patinka būti nepriklausomiems. Patys galvojame, patys kuriame, patys parduodame ir aptarnaujame žaidimus. Tai sudėtinga, nes reikia mokėti ne tik sukurti žaidimą, bet ir organizuoti jo techninį palaikymą visą parą.
Dvejus metus be pertraukos kiekvieną savaitę leidžiame videotinklaraštį. Turime savo analitikų ir rinkodaros specialistų komandas. Tai sudėtingiau, tačiau visa sukaupta patirtis ir žinios lieka bendrovėje.
– Kokiose šalyse jūsų žaidimas populiariausias?
– Mūsų didžiausios rinkos yra Rusija, Ukraina, Vokietija, Kinija, Brazilija.
– Ar tokiose šalyse kaip Rusija žaidėjai iš viso linkę mokėti už skaitmeninę pramogą?
– Požiūris keičiasi. Čia pasitarnavo „Steam“ technologija, kai greitai ir lengvai gali parsisiųsti beveik bet kurį žaidimą, tačiau už tai turi sumokėti.
Dar daug žmonių piratauja, tačiau judėjimo kryptis aiški – vis daugiau renkasi mokėti už kokybiškas pramogas. Yra tokių šalių kaip Saudo Arabija, kur žmonės gali už skaitmenines pramogas be problemų mokėti 5 tūkst. dolerių per mėnesį.
– Negalvojote apie JAV rinką?
– Išleisti žaidimą JAV yra brangu. Ten didelė gerų žaidimų pasiūla ir labai išlepintas vartotojas. Reiktų išleisti labai daug pinigų rinkodarai. JAV yra mūsų šalių TOP dešimtuke, tačiau orientuojamės į augančias interneto rinkas.
– Kalbate apie rinkodarą. Kiek reklama svarbi žaidimo sėkmei?
– Buvo laikas, kai daugiau nei pusę pelno leidome reklamai, tačiau ir tada apie 60 proc. žaidėjų ateidavo per draugų rekomendacijas. Reklama ypač svarbi ateinant į rinką, tačiau susikūrus savo auditoriją geriau koncentruotis, kad šie žmonės būtų patenkinti. Jie patys atsives draugus.
Mes darėme labai daug klaidų, tačiau žaidėjai vis tiek liko žaidime. Dalis trenkė durimis ir išėjo, bet tai natūralus procesas. Kiekvienas žaidimas kažkada nusibosta. Mums svarbiau, ką galvoja tie žaidėjai, kurie lieka. Gali turėti nedaug žaidėjų ir dirbti pelningai.
– „Tanki online“ planuojate pasiūlyti ir mobiliųjų telefonų savininkams. Ar nemanote, kad tai itin prisotinta rinka, kurioje labai sunku įsitvirtinti?
– Mobiliųjų žaidimų rinka yra perkrauta ir 99 proc. produkcijos yra labai prastos kokybės. Blogiausia, kad gerus žaidimus rasti labai sudėtinga, jeigu juos išleidusi įmonė neinvestuoja didžiulių pinigų į rinkodarą.
Dabar atėjo laikas, kai unikalus ir įdomus žaidimas tikrai turi šansą. Anksčiau žaidimų gamintojams tekdavo pasirašinėti sutartis su tiekėjais. Dabar tu gali sukurti žaidimą ir jį pardavinėti iš savo tinklalapio. Jeigu žaidimas geras, jį lengvai gali nupirkti milijonai žmonių. Iki šiol rinkoje yra vieno ar kelių žmonių padaryti žaidimai, kuriems gerai sekasi.
– Ką žaidžiate jūs pats?
– Aš pas esu „hard core“ žaidėjas ir labai mėgstu rimtus simuliatorius. Dabar žaidžiu „Arma 3”. Daug skraidau sraigtasparniu ir žaidžiu internete.
– Kaip žaidimų kūrimo verslas šiuo metu atrodo Rusijoje?
– Rusijoje nuolatos atsiranda naujų studijų. Šiuo metu dideli pinigai į žaidimų kūrimą investuojami gerokai atsargiau, bet yra daug investuotojų, kurie pasiruošę pabandyti. 4 ar 5 žmonių komandą išlaikyti nėra taip brangu.
– Kokias pagrindines pamokas išmokote per tuos 4 metus?
– Mes išmokome tikėti savo jėgomis. Nereikia per daug orientuotis į rinką, konkurentus, analitikų nuomonę. Reikia tikėti tuo, ką pats darai. Taip pat išmokome išklausyti savo klientų ir neįsižeisti sulaukę kritikos. Žaidėjų yra visokių.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Mes daug dirbome dėl žaidėjų, vėliau pakeitėme filosofiją ir ėmėme labiau galvoti apie save ir pelną. Taip iš karto atsirado neigiamų pasekmių. Teko grįžti prie ištakų ir galvoti apie žaidimą ir žaidėjus, o ne apie pelną ir mūsų auditorija atsakė labai teigiamai. Tai buvo didžiausia pamoka – jeigu žaidimas geras ir žaidėjai patenkinti, pinigai atsiras.
(17)
(2)
(15)