Tvyrant įtemptai saugumo situacijai Europoje, svarbu žinoti, kad turi sąjungininkių. O aljansas, kuriam priklausai, tavęs nepaliks nelaimėje. NATO papildomų pajėgumų dislokavimas Baltijos valstybėms suteikė saugumo jausmą. Tačiau ką Baltijos regionas reiškia pačiam Aljansui ir kuo Lietuva svarbi Jungtinėms Valstijoms?

Į šiuos klausimus atsakė Vilniuje apsilankęs aukšto rango diplomatas, JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro pareigūnas ir buvęs Amerikos ambasadorius Armėnijoje, Johnas Heffernas.

– Ar tai Jūsų pirmas apsilankymas Baltijos valstybėse? Kokie Jūsų vizito Vilniuje tikslai?

– Taip, tai mano pirmasis apsilankymas Baltijos šalyse. Pirmiausiai atvykau į Vilnių, vėliau aplankysiu ir kitas dvi Baltijos valstybes.

Mes dirbame su sąjungininkais iš Baltijos valstybių NATO aljanse, tad aš jau esu turėjęs patirties su šio regiono valstybėmis. Tiesa, tik labai siaurais klausimais – daugiausiai gynybos srityje. O Lietuva mums yra daug daugiau nei tai. Tad aš labai džiaugiuosi turėdamas galimybę sužinoti daugiau apie lietuvius ir kiekvieną Lietuvos visuomenės aspektą, džiaugiuosi, kad čia atvykau.

Lietuva yra mūsų strateginė partnerė, todėl mano pagrindinis tikslas buvo sužinoti kuo daugiau apie jūsų šalį, sužinoti ką mes, Jungtinės Valstijos, galime padaryti vardan bendradarbiavimo su jumis ne tik Baltijos regione. Lietuva daro daug dalykų ir už regiono ribų ir mes tuo labai džiaugiamės.

Taigi, mano pagrindinis tikslas buvo sužinoti, ką mes galime pasieti tarpvyriausybiniame lygmenyje, kaip galime padėti Lietuvai jaustis saugiai, išsaugoti taiką ir būti sėkminga valstybe.

– Kokia buvo Jūsų darbotvarkė ir su kuo susitikote? Kokius įspūdžius paliko vizitas?

– Pradėjau vizitą nuo susitikimų su vyriausybės nariais. Pirmiausiai, susitikau su užsienio reikalų ministru ir jo pavaduotoju. Taip pat lankiausi krašto apsaugos ministerijoje. Ten kalbėjomės apie bendradarbiavimą NATO ir tai, ką galime nuveikti kartu. Pietavau su prezidentės patarėjų komanda, su jais taip pat kalbėjomės apie regioninius klausimus.

Akivaizdu, kad pagrindinė tema šiuose susitikimuose buvo dabartinė krizė Ukrainoje ir Rusijos agresijos poveikis. Taip pat agresijos įtaka Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui.

Mums Vašingtone tai labai labai svarbu ir mes visiškai įsipareigoję, kaip NATO nariai ir Lietuvos draugai, padaryti viską, ką galime, kad ne tik apgintume Lietuvą, bet ir turėtume glaudžius ryšius per NATO, kad taip atbaidytume Rusiją nuo bet kokių veiksmų šiame regione.

Pirminis mūsų (red. amerikiečių) tikslas – gilinti  bendradarbiavimą saugumo srityje, sustiprinti tai, ką darome regione. Ne tik tam, kad galėtume ginti vieni kitus kaip sąjungininkai, bet ir atbaidytume Maskvą nuo bet kokių avantiūrų.

– Kalbant apie JAV užsienio politiką šiandien. Kokie yra prioritetai ir kaip jie keitėsi pastaraisiais metais?

– Mūsų užsienio politikos darbotvarkė labai plati ir globali. Mūsų misijos formuluotė Europai skamba taip: paremti ir skatinti Europą, kuri yra vientisa, laisva ir taikoje. Tai yra mūsų šūkis ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl Ukrainos krizė ir Rusijos agresija buvo žingsnis atgal. Ne tik ukrainiečiams, bet ir visam regionui, nes jau seniai nebuvo tiesioginės grėsmės egzistuoti tokiai Europai, kurios mes visi norime.

Taigi, mūsų misija Europai išlikusi tokia pati. Ją galime įgyvendinti dirbdami per NATO, per Europos Sąjunga, per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją. Mums svarbūs ir dvišaliai santykiai su valstybėmis.

Visgi akivaizdu, kad krizės aplink Europą veikia ir ją pačią. Mes dirbame su daug Europos partnerių norėdami išspręsti krizę Europos pietryčiuose – Sirijoje, Irake. Daug problemų yra ir Šiaurės Afrikoje.

Mes turime globalių interesų, artimai bendradarbiaujame su Rytų Azijos valstybėmis, Pietų Azijos valstybėmis, kartu su Europa dirbame Afganistane. Lietuva ten buvo itin svarbi partnerė – tiek pačiai JAV, tiek NATO. Lygiai taip pat ir Kosove bei Irake. Mes vertiname jūsų karinį indėlį ir tikiuosi, kad Lietuvos žmonės supras mano pagrindinę žinią ir suvoks, kokia svarbi Lietuva, kaip sąjungininkė ir partnerė, yra Amerikai ir mums visiems NATO aljanse.

– Pradėjome kalbėti apie saugumo situaciją Europoje. Kokių, Jūsų manymu, priemonių Lietuva turėtų imtis šių dienų saugumo kontekste?

– Lietuva daro daug, kad apgintų save – juk kiekviena šalis turi pareigą save ginti. Jūsų šalis iš tiesų daro daug didindama savo gynybos biudžetą. Jūsų specialiųjų operacijų pajėgos yra vienos geriausių pasaulyje, mes su jomis labai efektyviai dirbame NATO operacijose.

Praėjusį rugsėjį NATO viršūnių susitikime Velse mes visi sutarėme, kad darysime daugiau bei išleisime daugiau, kad remtume savo sąjungininkus Europos Rytuose, kurie jaučia grėsmę dėl įvykių Ukrainoje.

Mes visi sutarėme remti juos labiau, sutarėme dėl nuolatinio NATO pajėgų buvimo regione. Amerikiečių kariai dabar yra čia, girdėjau, kad yra atvykę ir kariai ir iš Vokietijos. Mes visi čia esame tam, kad pademonstruotume įsipareigojimus Lietuvos gynybai ir atbaidytume Maskvą nuo avantiūrizmo.

Mes taip pat saugome oro erdvę siekdami užtikrinti, kad Lietuvos padangės būtų saugios. Papildomai siunčiame karių ir įrangos, čia dalyvavome ir didelėse pratybose.

Labai džiaugiausi matydamas nuotraukas žmonių, kurie džiaugėsi matydami čia Amerikos karius, mojavo jiems vėliavomis. Buvo malonu matyti ryšius tarp žmonių, kuriuos mes turime ir kaip jūs priėmėte mūsiškius.

Taigi, tai, ką mes darome kartu, yra svarbu. Tai, ką Lietuva daro pati yra kritiškai reikalinga. O kaip sąjungininkė, kaip NATO, ES ir JT Saugumo Tarybos narė, Lietuva gali dirbti su partneriais daugybėje skirtingų sričių ir taip padėti savo žmonėms.

– Kaip manote, ar NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos valstybėse gali išprovokuoti kažkokią Rusijos reakciją? Ir apskritai – ar Rusijos karinė grėsmė Jums atrodo reali?

– Man buvo labai malonu dirbti NATO. Buvau ten 2004 m., kai septynios naujos narės, tarp jų ir trys Baltijos valstybė prisijungė prie aljanso. Tai buvo labai svarbi diena mums visiems. Nuo tada Lietuva buvo viena nuosekliausių NATO sąjungininkių. Tai – mano pagrindinė žinia.

Nenoriu spekuliuoti, kas gali įvykti, o kas ne. Tačiau manau, kad JAV ir NATO sąjungininkės yra pasiryžusios padaryti viską, kad atbaidytų bet kurią valstybę nuo avantiūrų šiame regione. Manau, kad privalome turėti tai galvoje.

- Kai Barackas Obama tapo Jungtinių Valstijų prezidentu, jis kalbėjo apie santykių su Rusija perkrovimo politiką, vadino šią šalį partnere. Kaip ši retorika keitėsi?

– Prezidentas B.Obama kelerius metus sėkmingai plėtė bendradarbiavimą su Rusija daugybėje sričių, pavyzdžiui ginklų kontrolės srityje. JAV ir Rusijos santykiai yra daugialypiai.

Kad ir kokie būtų prasta situacija Ukrainoje, mes vis dar sėkmingai dirbame su Rusija dėl Irano branduolinės programos, su jais dirbame Arkties srityje. Mes nuolatos mėginame rasti būdų dirbti su Rusija ten, kur ji nori. Mes norime dirbti su Rusija, o ne ją izoliuoti. Ji pati tai daro savo veiksmais. Tam tikrose sferose ji izoliuota tik dėl savo pačios veiksmų.

Tačiau jei ji nori atnaujinti pilnaverčius santykius su NATO ir su mumis (JAV), ji žino, ką turi daryti – leisti Ukrainos žmonėms patiems spręsti savo likimą. Kiekviena valstybė turi teisę nuspręsti, kokioms organizacijoms nori priklausyti, būti partnere ar nare. Jokia trečia šalis negali blokuoti valstybės nuo sieko būti organizacijoje. Valstybės privalo turėti galimybę pasirinkti organizacijas, kurių narėmis nori būti.

– Kokias matote išeitis dabartinei saugumo situacijai Europoje? Kai kurie politikos analitikai netgi užsimena apie naują Šaltąjį karą.

– Santykiai su Rusija visuomet sudėtingi, ypač dabar. Vis dėlto mes stengiamės su jais dirbti visur ir būti konstruktyvūs, mes stengiamės dirbti kartu, kur išeina. Vis dėlto dabartinei situacijai nenoriu klijuoti jokių etikečių – palikime tai politikos analitikams.

Noriu pabrėžti tik vieną dalyką. Mano vizito tikslas nėra susijęs tik su saugumu ir gynyba. Lietuva yra daug daugiau nei tai. Tai, ką mes kartu darome NATO ir šalių saugumas yra labai svarbu. Vis dėlto šiandien per susitikimus aš suvokiau, kokie atsparūs ir inovatyvūs yra lietuviai ir kokie jie atsidavę mūsų vertybėms ir ryšiams su Vakarų sąjungininkėmis – ypač kalbant apie privatų sektorių, inovacijas, darbo vietų kūrimą, augimą bei pilietinę visuomenę.

Žmonės čia dirba daug tam, kad lietuvių gyvenimai būtų geresni. Mes, Jungtinės Valstijos, norime būti viso to dalis. Būti ne tik saugumo partnerėmis, ne tik NATO sąjungininkėmis, bet turėti dar platesnį ryšį.

– Galiausiai, kokie yra Lietuvos ir Jungtinių Valstijų ateities planai ir bendri tikslai?

– Dabar dominuoja saugumo klausimai. Kitas NATO viršūnių susitikimas bus Varšuvoje kitą vasarą. Mes turime gerbti visus įsipareigojimus, kuriuos priėmėme praėjusiame NATO susitikime tam, kad kitame galėtume dar kartą pademonstruoti, kokie esame atsidavę savo gynybai. Tai viena pagrindinių sričių, kurioje mes dirbame.

Mes turime plačius ryšius ir mes toliau ieškosime naujų galimybių ekonominėje srityje. Lietuva yra viena stipriausių laisvos prekybos su JAV rėmėja. Mes tikimės, kad tai bus dar vienas inkaras, kuris laikys mūsų šalis kartu, kad kartu galėtume gerinti darbo rinką ir ekonominius santykius.

Ne tik saugumas ir gynyba, bet ir politiniai, diplomatiniai, ekonominiai, investiciniai ir prekybos ryšiai yra svarbūs. Mes mėginsime su Lietuva dirbti visur, kur tik galime. Visais šiais klausimais pasaulyje nėra geresnės partnerės nei Lietuva.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Jorūnė Kazlauskaitė

Komentarai (2)