Knygą troleibuse skaitančiam jaunuoliui – senolės kirtis

Jau kas kas, bet Vilniaus pensininkai turbūt vieni įžūliausių ir labiausiai neišauklėtų.

Eh, nieko keisto, tiem pensininkam viskas blogai...

Tai itin retais atvejais, kai tenka naudotis viešuoju transportu, aš vietos niekada neužleidžiu, nes, kaip tas vaikinukas tiksliai pasakė, visada dirbu kompiuteriu tam, kad uždirbčiau stovintiems pensiją.

Tik dėl to, jog Vilniuje didžiąją dalį senolių sudaro lenkai ir rusai, kurie visus poelgius prieš juos motyvuoja diskriminacija mažumai.

Ir mamai, tetai, kaimynei, senukui su lazdele neužleidžiate – na, jūs tiesiog solidarumo tarp žmonių įsikūnijimas. Tad, gal čia nereikia ir to cirko, jog „uždirbate stovintiems pensiją”. Na, būkim biedni, bet teisingi “ne uždirbate”, o tiesiog valstybė “prievartiniu būdu nuo jūsų nuskaičiuoja mokesčius” (jei aplamai dirbate/mokate mokesčius). Įtariu, jog su tokiu jūsų solidarumu, jei būtų jūsų valia – jūs pensininkų į viešąjį transportą gal net neleistumėte”…

Šiaip, klausimas - o kai tampama pensinyku, tai mandagumas ir žodžiai „prašau, atleiskite, gal galėtumėte“ jau tampa neprivalomi? Užuot klykusios tos senos bobos, galėjo imt ir paprašyt. Būtų sugaišusios 1-ną minutę. Bet ne, jaunimu skųstis negalėtų gi tada.

Nėra naglesnių sutvėrimų už pensininkus. Ir jis visiškai negynė savo teisių. Po įžeidinėjimų ir kolionių iš principo neužleisčiau tai raganai vietos.

Ot sena susmirdus tarka.

Ko isvis pencininkam vazinet as nesuprantu? Ok, vienas ar du pencininkai tai nu gal ir gali turet kazkokiu reikalu. Bet kokio pinpalo kartais tenka pamatyt pilna autobusa pencininku? Kai man tenka pasivazinet viesuoju, tai uzleidziu tik kai kuriuos zmones. Jei matau, kad tai sovietinis pencininkas - tik po mustyniu uzleisciau vieta. Jei lenkas - tik per mano lavona jis atsises. Jei tai malonus lietuvis - pats pasodinsiu ir dar padesiu tases panest jei reiks.

Būtų mano valia - į viešajį transportą įleisčiau tik tiek kiek yra numatyta sėdimų vietų ir nė vienu daugiau. Ir žinoma jokių lengvatų ir privilegijų taip pat.

Nežinau, kiek teko važiuoti viešuoju transportu Kauno mieste, tai tik gal vieną kartą buvau susidūręs su kažkokia bapce, kuri prie manęs ir mano draugės prisikabino, mat, jai nepatiko mano sakomi žodžiai apie Putiną. Kai atrėžiau jai, kad mažiau degtinės gerk, nes sklinda kvapelis ir nesikišk į kitų reikalus, tai baisiausiai užsirūstino ir pradėjo rėkti. Po to, kitoje stotelėje, išlipo iš autobuso. Ką žinau, visokių būna. O šiaip tai kadangi ir taip dirbdamas prisisėdžiu, o pasportuoti kartais ir nėra laiko/noro/energijos, tai stengiuosi autobusuose/troleibusuose nesėdėti, o stovėti. Dėl keliolikos minučių važiavimo autobusu stovint kojos nenukris man. Sėduosi tik tada, nebent, kai autobusas būna apytuštis. , tai taip darytum, jeigu viešasis transportas nepriklausytų valstybės prerogatyvai, o būtų privatus. Tuomet, taip, lipini tiek žmonių, kiek yra vietų, bet ir lupi daug (privačių firmų mikriukai pavyzdys to).

Tai taip maždaug gerai kažkada ir buvo, bet deja per daug akis badė savo patogumu. Standarrtinius automobiliu irgi galėčiau pavežti ne 4 o bent jau 6 žmonės (plius bagažinėje dar ne vienas tilptų), bet tai kažkodėl baudžiama, o kodėl autobusam išimtis (istorijos apie nukritusius ir susižeidusius kur kas dažnesnės nei automobiliuose)?

Komentatoriai jaunystes eleksyro padaugino, patis niekada nepasensns.

Visiškai pritariu. Nori atsisėsti, tegu prašo. Manau, būtų didesnis efektas, nei stovėti šalia ir žvairuoti į jaunimą, o po to laidyti liežuvį. Pasitaiko tokių pensininkų, kurie dar ir įsižeidžia, jei pats pasiūlai vietą, arba atsistoji, mandagiai pasiūlai, o jie: "Sedėk, sedėk".

Nebeužleidžiu po to, kai pasiūliau močiutei atsisėsti, o jinai užleido savo anūkui, kuriam ~12 metų. Nuo to laiko užleidžiu tik tiems, kuriems matau, kad jau tikrai sunku stovėti ar žmonėms su negalia. Žiauresnį atvejį mačiau, kai prikibo boba akivaizdžiai sveika prie merginos jaunos, kad neužleidžia sėsti, o iš kito autobuso galo mačiau, kad jinai prastai jaučiasi.

Bent karta Lietuvoje užaugo, a? Kokie komentarai! O štai Londono metro sėdintis jaunuolis pašoko ir pasiūlė mano mamai atsisėsti. Buvo taip keista...

Uzleidi vieta - maximos maisus susikraus.

Tai gi tapati taktika, kaip prie dešrų stovėjo taip pat ir prie truliko durų ar truliko, nieko naujo.

Man tai patiko šitas: nori atsisėst, paprašyk. Visi lygūs. Negaila tikrai, tik paprašyk.

Taip, valstybė nuo manęs nuskaičiuoja prievartiniu būdu mokesčius. Ir aš ne tik kad nesiskundžiu, bet dar sėdėdamas su kompiuteriu autobuse sugeneruoju dar daugiau pajamų, nuo manęs nuskaičiuoja dar daugiau mokesčių ir taip dar daugiau senukų gali nusipirkti bilietėlių. Gal bent jau jie pastovėti gali už pusę kainos? Trumpai tariant, neįtikinote. Kad nepasirodyčiau jūsų akyse storžievis ir akiplėša, pridursiu, kad viešuoju miesto transportu naudojuosi kokius 2–3 kartus per metus.