Lietuvoje iškeptas didžiausias – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias – pasaulyje šakotis (0)
Gegužės 22 d. Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva rekordinio aukščio šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną, degant tikrai malkų liepsnai. Tą pačią dieną atidarytas ir pimasis Rytų Europoje Šakočio muziejus, kuriame sukaupti unikalūs šio saldėsio kepimo įrankiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Nei vestuvės, nei krikštynos mūsų šalyje neįsivaizduojamos be tradicinio šakočio. Tai – daugiau nei desertas. Šventės metu šakotis puošia stalą, o jai baigiantis smagiausia šakotį laužyti rankomis ir dalintis su artimaisiais, ar tai ne simboliška?“, – teigia idėją įgyvendinusios UAB „Romnesa“ vadovas Romualdas Spulis.
„Factum“ rekordų agentūros atstovė Živilė Navaitė užregistravo šiuos rekordo duomenis:
- Kepinio aukštis 372 cm
- Šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm
- Svoris 85,8 kg.
Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Šakotis kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių.
Jo tešlai užmaišyti naudoti produktai (įdomu tai, kad jų svoris keliskart didesnis nei rekordinio kepinio svoris:
- Kiaušinių – 1700 vnt.
- Miltų – 64 kg
- Cukraus – 48 kg
- Sviesto – 45 kg
- Grietinės – 29 kg.
Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga: keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5m. pločio skarda tešlai ir 3,7 m. aukščio kūgis. Krosniai pagaminti vietos meistrai Laimondas Pukinskas ir Aleksandras Sputai sunaudojo apie 800 kg. metalo.
Milžiniško saldaus bokšto šakočio kepimas yra itin sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Šio darbo ėmėsi daugiau nei dešimtmetį dirbančios šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė, kepamo šakočio formą suko du vyrai, o nešti ir pastatyti prireikė net šešių stiprių vyrų.
Iškilmingoje šventėje dalyvavo vietos valdžios, bendruomenių atstovai, aplinkinių šalių žiniasklaida bei Druskininkų kurorto atidarymo šventės susirinkę svečiai, kurie vėliau ir suvalgė rekordinį kepinį. Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas kalbėjo: „Tam, kad galėtume galvoti apie rekordus, svarbiausia sutikti žmones, dirbančius tam tikrose srityse“.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sakė, kad šis sumanymas yra puikus kaimo turizmo verslo pavyzdys, kaip kūrybiškai populiarinti mūsų tautinį kulinarinį paveldą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“. Baltarusijos televizijos žurnalistų komanda sutartinai tvirtino: „Taip ir parašykite, kad mes žavimės lietuvių tauta – kaip jūs gerbiate savo tradicijas, kaip sumaniai sugebate jas parodyti visam pasauliui, o svarbiausia, kad svetingumu tikrai lenkiate slavus“.
Pasakojimai apie šakočius siekia XV a., kuomet šakočius kepti pradėjo vienuoliai Vakarų Europoje ir ilgą laiką griežtai slėpė jo receptą.
Panašius saldėsius kepa ir kitose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje, tiesa, skiriasi ragų forma ir formavimo principas. Lietuvos rekordą – 2,3 m. aukščio ir 67 kg svorio šakotį UAB „Romnesa“ iškepė ir Lietuvos rekordų knygoje įregistravo 2008 m.