Į ką atkreipti dėmesį perkant naudotą automobilį? Šis klausimas toks įprastas, kad, atrodo, nėra čia ką ir kalbėti. Deja, šiaulietis Edgaras sako, jei prieš kelis mėnesius ką nors daugiau būtų žinojęs apie vieną aktualiausių šiuolaikinių dyzelinu varomų automobilių bėdą, dar būtų gerai pagalvojęs, ar pirkti dyzelinį automobilį, ar ieškoti kitų alternatyvų.

Nieko guodžiančio negali pasakyti ir automobilių meistrai, nes gedimai anksčiau ar vėliau neišvengiami, o remonto darbai – itin brangūs.

Laukia didžiulės išlaidos

Vadinamuoju ekonomišku arba ekologišku vairavimu pastaruoju metu labai susidomėjęs Edgaras pasakoja, kad jam labai priimtina pasirodė idėja vairuoti ne tik saugiai, bet ir taupiai.

„Baigęs studijas, nusprendžiau įsigyti keletą metų naudotą iš užsienio parvežtą dyzelinu varomą automobilį. Pirkau dyzelinį dėl mažesnių degalų sąnaudų, o vairuodamas dar ir ekologiškai tikėjausi sutaupyti“, – pasakoja šiaulietis.

Už naują pirkinį sumokėjęs daugiau kaip 4 tūkst. eur, juo jaunasis vairuotojas džiaugėsi neilgai.

Nors, kaip pats sako, tausodamas savo automobilį stengėsi be reikalo neakceleruoti, o pastovų greitį palaikydavo naudodamas maksimaliai aukštą pavarą, taikė kitus ekologiško vairavimo patarimus, naujas pirkinys nepateisino lūkesčių.

„Vieną dieną važiuojant mieste mano automobilis lyg apmirė – jam ėmė trūkti galios. Kadangi remontui atliekamų pinigų neturėjau, bandžiau važiuoti toliau. Deja, dar po savaitės į specialistus kreiptis teko – automobilis visai neteko traukos ir jo variklis užgeso“, – prisimena pašnekovas.

Po automobilio apžiūros, serviso darbuotojų atsakymas šiaulietį pribloškė, nes preliminari remonto darbų kainą – 1000 Eur. Jam buvo paaiškinta, kad brangaus remonto kaltininkas – užsikimšęs dyzelino suodžių filtras, vairuotojams puikiai pažįstamas iš trijų raidžių – DPF (angl. Diesel Particulate Filter).

Kas tas kietųjų dalelių filtras?

Pradėjęs domėtis, Edgaras sužinojo, kad ne tik jis turėjo pomėgį važinėtis ekologiškai, bet ir jo automobilis buvo ekologiškas. O jei tiksliau, tai ekologija rūpinosi jame įmontuotas DPF filtras, kuris atsakingas už tai, kad į aplinką patektų kuo mažiau kietųjų dalelių.

Didėjant automobilių skaičiui pasaulyje, nenumaldomai didėja kietųjų dalelių kiekis ore, todėl tokie dyzelino suodžių filtrai montuojami naujesnių metų (EURO4 ir EURO5) dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemoje už katalizatoriaus.

Beveik visų automobilių markių gamintojai šią sistemą pradėjo montuoti maždaug nuo 2004 m., o Prancūzijos gamintojai sistemą pradėjo montuoti jau nuo 2000 m.

„Šis filtras turi begales minusų ir vienintelį pliusą – mažina gamtos taršą. Didžiausi minusai, kad minėto filtro regeneracijos metu išauga degalų sąnaudos, eikvojamas turbinos ilgaamžiškumas, sumažėja automobilio galia, o vykstant filtro regeneracijai, automobilis apsipila baltais dūmais.

Bene opiausia problema, kad net ir neužsikišęs DPF filtras kenkia turbinai, o atsiradus šio komponento gedimams, ima kimštis ir pats filtras. Užburtas ratas“, – sako DPF bei FAP programavimo, remonto darbus atliekantis automobilių meistras Tomas.

Remontuoti negalima pjauti?

Automobilių specialistas pasakoja, kad gana dažnai į servisą atvažiuoja klientai, kurie jau skundžiasi abiem problemomis – ir užsikišusiu DPF filtru, ir netinkamai veikiančia turbina. Bet net ir suskubus gaivinti dyzelino suodžių filtrą, laukia ganėtinai rimtos išlaidos. Tomas neslepia – norint pakeisti netinkamai veikiantį įrenginį teks ieškoti mažiausiai 1200 -1500 Eur.

Kadangi lietuviai, priešingai nei vokiečiai ar anglai, automobilio remontą vadina ne darbu, o kūryba, Lietuvos servisuose siūlomos ir kitos šio prietaiso remonto paslaugos. Viena populiariausių – kietųjų dalelių filtro šalinimas.

Pastarasis, beje, taip pat gana nepigus. Tomas pasakoja, kad minėtų darbų kainos prasideda maždaug nuo 200 Eur. Būtent tokiam remontui pasiryžo ir šiaulietis Edgaras.

Išvažiuodamas iš serviso ir džiaugdamasis „pigiai prasisukęs“, vaikinas sunerimo dėl kito dalyko – ar pavyks tokiam automobiliui atlikti privalomąją techninę apžiūrą (toliau – TA).

UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ atstovai sako, kad į techninių apžiūrų centrą atvykstantys automobiliai privalo turėti tokią išmetimo neutralizavimo sistemą, kokia buvo numatyta automobilio gamintojo. „Keisti nieko negalima“, – teigiama atsakyme.

Galima ar negalima, tačiau nemaža dalis servisų atlieka kietųjų dalelių filtro šalinimo darbus, o ir ne vienas vairuotojas galėtų „pasigirti“, kad su „patobulintu“ automobiliu be didelio vargo atliko TA.

„Jokių dokumentų mes netikriname, TA atliekama vizualiai. Jei vizualiai nesimato gamintojo numatytų neutralizavimo sistemos pažeidimų, jei išmetimo matavimo duomenys yra geri, automobilis TA atlieka ir gauna tai patvirtinantį dokumentą“, – paaiškina UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ atstovas.

Trumpalaikiai sprendimai – nelabai efektyvūs

Nusprendusiems nieko nepjauti ir išlaikyti savo automobilio gamintojo numatytas technines charakteristikas ir pasiryžusiems kelis tūkstančius eurų galinčiai kainuoti šio filtro keitimo procedūrai derėtų žinoti keletą „smulkmenų“.

„Įprastai riba, prie kurios jau vertėtų rimtai pradėti galvoti apie brangų remontą – maždaug 200 tūkst. kilometrų rida.

Tačiau tiek galima nuvažiuoti nauju automobiliu, o praktika rodo, kad investavus maždaug 1,5 tūkst. Eur ir pakeitus DPF filtrą naudotam automobiliui, filtras tarnauja jau gerokai trumpiau. Maždaug 100 tūkst. ar net dar mažiau“, – pastebi automobilių meistras Tomas.

Taip yra, jo teigimu, dėl labai paprastos priežasties – senstant varikliui, dėvintis mechaninėms jo dalims, padidėja įvairių išmetamųjų dujų kiekis. Tad didesnę apkrovą gaunantis DPF filtras gerokai greičiau išeina iš rikiuotės.

Dar viena išeitis – brangiai kainuojančio filtro valymas. Tačiau jis, pašnekovo teigimu, yra tik trumpalaikis sprendimas, kainuojantis kol kas taip pat nei daug, nei mažai – maždaug 300 Eur.

„Tiesa, už maždaug mėnesio bandysime dar vieną naujovę – moderniausią Baltijos šalyse kietųjų dalelių valymo filtro valymo sistemą“, – žadėjo DPF programuotojas.

Moteris, miestas ir brangus remontas

Nesulaukus 200 tūkst. ar net 100 tūkst. kilometrų ribos, pradėti sukti galvą, keisti, pjauti ar valyti DPF filtrą, gali tekti ir dar dėl vienos priežasties, itin aktualios miestiečiams. Tomas pasakoja, kad pas jį ieškoti pagalbos atvyksta žmonės, dažniausiai važinėjantys tik mieste, trumpus atstumus bei besivadovaujantys principu – dyzelinis variklis bijo didesnių apsukų.

„Kietųjų dalelių filtrai labai nemėgsta moterų, kurios tradiciškai vairuoja daug ramiau nei vyrai. Yra tekę remontuoti kone naujo automobilio, nuvažiavusio vos 20 tūkst. kilometrų, DPF filtrą, nes automobilį vairavo moteris. Ji važinėjo ne tik trumpais atstumais, bet ir bent kiek spustelėti akceleratoriaus pedalą bijodavo“, – juokėsi DPF programavimo specialistas.

Jo teigimu, siekiant išvengti, ar bent jau kiek įmanoma labiau nutolinti DPF filtro remonto darbus, pravartu žinoti labai paprastą vaistą – bent kartą per savaitę automobilį, turintį kietųjų dalelių filtrą, kaip reikiant pagainioti.

„Automobiliui važiuojant didelėmis apsukomis, dyzelino suodžių filtras išsivalo. Žinoma, jei jis jau užsikimšęs, tokia procedūra nuo remonto tikrai nebeišgelbės. Tai daugiau profilaktinė priemonė“, – kalba automobilių meistras.

Tomas duoda ir dar vieną praktinį patarimą – negesinti automobilio variklio tuomet, kai sistema atlieka suodžių filtro regeneraciją ir į aplinka meta gausius baltus dūmus. „Kelis kartus iš eilės nutraukus šią procedūrą, sistema persijungia į avarinį režimą“, – pastebi pašnekovas.

DPF filtro gedimų atsirasti gali ne tik dėl vairavimo stiliaus. Kartais iš rikiuotės gamtos sargas gali išeiti ir dėl tokių „smulkmenų“ kaip prakiurusi degalų padavimo sistemos žarna, blogai dirbantys kuro purkštukai ir pan.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Šiauliai plius

Autoriai: Mindaugas Malcevičius

Komentarai (24)