Kodėl Rusija – Assado sąjungininkė? (0)
Pritilus Ukrainos temai ir aštrėjant Sirijos krizei dėl kaimyninės Rusijos įsitraukimo, kyla klausimas, koks jos vaidmuo šioje partijoje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos kariniai lėktuvai raižo Sirijos padangę. Kelias savaites Kremlius stiprino savo pajėgas, siuntė karinius lėktuvus ir sudėtingas oro gynybos sistemas. Kalbėdamas JTO Generalinėje asamblėjoje pirmadienį, Vladimiras Putinas siūlė sudaryti „plačią tarptautinę koaliciją“ prieš Islamo valstybę (IV). Rugsėjo 30 ryte RF parlamentas leido p. Putinui panaudoti pajėgas užsienyje. Rusijos oficialūs asmenys teigia, kad tūkstančiai [įvairiais vertinimais, 2500 – 4000] Rusijos piliečių (daugiausia iš Šiaurės Kaukazo) kovojančių IV pusėje, kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui. Bet pirmaisiais oro smūgiais Sirijoje – pirmojoje intervencijoje į Viduriniuosius Rytus po kelių dešimtmečių – Rusijos pajėgos bombardavo sukilėlių teritorijas, kur IV yra mažai arba visai nėra. Aišku, kad p. Putinui svarbu palaikyti savo ilgametį sąjungininką, Basharą Assadą, po keturių metų kruvino pilietinio karo kontroliuojantį apie 20 % savo šalies teritorijos. Kodėl Kremlius taip stengiasi paremti p. Assadą?
Tamprūs ryšiai tarp Rusijos ir Sirijos tęsiasi jau daugiau kaip keturias dešimtis metų. Šaltojo karo metu neseniai nepriklausoma tapusi Sirija lygiavosi į Rytų bloką. Jaunuolis Hafezas Assadas, Basharo tėvas, išmoko pilotuoti naikintuvus Sovietų Sąjungoje. Netrukus po to, kai 1970 metų kariniu perversmu užėmė valdžią, vyresnysis Assadas aplankė Maskvą, ieškodamas ginklų ir paramos. Pradėjo tekėti pelninga ginklų upė; kai į valdžią atėjo Basharas, jis pratęsė kontraktus, paversdamas Rusiją didžiausia Sirijos tiekėja. Sirijos vyriausybė taip pat leido SSRS pastatyti Sirijos antrame pagal dydį Tartus uoste atsargų papildymo stotį, kuri dabar yra vienintelė Rusijos laivyno bazė Vidurio Rytuose ir Viduržemio jūroje. Sirija taip pat yra svarbi Rusijos karinės žvalgybos bazė ir klausymo taškas. Kultūriniai ryšiai pakėlė santykius virš akivaizdžių strateginių ir komercinių interesų. Daug sirų vyko studijuoti į SSRS; daug vedė ir sukūrė mišrias šeimas.
Tačiau Rusijos parama Assadui menkiau susijusi su Sirija per se, nei su Vakarais. Kremlius su siaubu stebėjo arabų pavasarį, sukilimus prieš autoritarinius lyderius vertindama kaip amerikiečių sąmokslus. Nors p. Putinas asmeniškai p. Assadu nesižavi, Sirijos lyderis tapo atsilaikymo prieš „spalvotas revoliucijas“ ir „režimo pakeitimus“ simboliu. Jei iki šiol rėmus p. Assadą, dabar jam būtų leista žlugti, tai reikštų, kad p. Putinas „atsitraukia, spaudžiamas Amerikos, o to jis daryti negali,“ teigia Georgy Mirsky iš Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos. Naujausias gambitas Sirijoje taip pat padėjo p. Putinui nukreipti dėmesį nuo nelaimėto karo Ukrainoje ir grąžinti Rusiją į pasaulio galybių kompaniją – p. Obama susitiko su p. Putinu pirmą karą po dviejų metų JTO Generalinėje asamblėjoje. Putino žinia, tiek vietinei auditorijai, tiek ir ne Vakarų pasauliui, yra tokia kad Rusija, sprendžiant globalias problemas, lieka nepakeičiama, patinka tai Vakarams ar ne.
Laikydamasis savo stiliaus, Putinas ėmėsi veikit Sirijoje agresyviai. Užuot prisidėjęs prie karo išsprendimo, Rusijos buvimas veikiausiai konfliktą pagilins. Nors Amerika sušvelnino toną dėl Assado nedelsiamo pasitraukimo, jo buvimas yra didelė kliūtis bet kokiam bendradarbiavimui tarp Rusijos paskubomis suburtos koalicijos (kurioje kol kas dalyvauja Iranas, Irakas ir Sirija) ir Amerikos koalicijos. Tačiau turėdamas oro gynybos įtvirtinimus, Kremlius gali sukurti neskraidymo zoną NATO pajėgoms; trečiadienį ji apie de facto tokią zoną paskelbė, nors koalicijos šalys sakė tęsusios skrydžio misijas, didindamos potencialiai katastrofiškų incidentų grėsmę. Kol kas RF valdininkai pabrėžia, kad apie antžemines operacijas nediskutuojama. Rusijos gyventojų parama intervencijai Sirijoje nedidelė, – prisimenamos dešimtmečio ilgumo SSRS karo Afganistane pašvaistės. Tačiau misijos rizika išlieka. Kuo daugiau p. Putinas statys ant Sirijos kortos, tuo sunkiau bus atsitraukti.
