Nuo lapkričio pirmosios motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui.

Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, taip pat visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo motorinė transporto priemonė.

Tai nurodyta Civilinio kodekso straipsnyje, įsigaliosiančiame jau po mėnesio.

Portalo lrytas.lt skaitytojas Darius, dirbantis su naudotais automobiliais, pasidalijo vertingomis įžvalgomis, ką šis reikalavimas reiškia. „Pardavėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis bus lengva, jei motorinės transporto priemonės valdytojas yra vienintelis savininkas per visą automobilio gyvavimo istoriją.

Tačiau jeigu prieš jus automobilis turėjo dar tris ar penkis savininkus, bus neįmanoma garantuoti automobilio ridos, kurios jums negarantavo kitas pardavėjas (ypač užsienio pardavėjas, kurio nesaisto toks įstatymo straipsnis).

Taip pat pirkimo-pardavimo sutartyje privalėsite nurodyti (deklaruoti) visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo motorinė transporto priemonė.

Ir vėl pardavėjas yra spraudžiamas į kampą. Naudoto automobilio savininkas, parduodamas automobilį, turės nurodyti visus eismo ir kitus įvykius, nors jis parduodamo automobilio savininku buvo tik metus ar dvejus ir gali visiškai neturėti informacijos apie likusių trejų metų automobilio įvykių istoriją.

Taigi, yra visiškai neaišku, ar pardavėjas turės susirasti buvusį savininką ir gauti iš jo informaciją apie buvusius eismo ir kitus įvykius, ar sukurti juos pats, ar visiškai jų nenurodyti.

Informaciją bus dar sunkiau surinkti, jei buvę motorinės transporto priemonės savininkai yra kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, ir visiškai neįmanoma, jeigu automobiliu disponavo ne ES gyventojai.

Nors jūs parduodate dešimties metų senumo automobilį, turėsite pagal įstatymą nurodyti tik paskutinių penkerių metų eismo įvykius, turėdami teisę nenurodyti likusių penkerių metų įvykių. Nuo pirkėjo galėsite nuslėpti eismo įvykius, apie kuriuos galite turėti informacijos.

Ir čia įstatymas pradeda veikti pirkėjo nenaudai. Galima bandyti pasinaudoti kokiomis duomenų bazėmis, tačiau ir čia gali nesurinkti reikiamos informacijos. Nes tarptautinės bazės nėra, o draudiminių įvykių informacija nėra tiksli, nes gaunama informacija tik iš nukentėjusių automobilių savininkų, o eismo įvykio kaltininkai savo automobilių į draudimo bendroves nepristato, kadangi kompensacija už įvykį jiems neišmokama.

Šie automobiliai atsiranda garažuose ir būna atstatomi „antram gyvenimui“, o eismo įvykio padarinių niekas neužfiksuoja.

Dar sunkiau visą informaciją gauti iš užsienio pardavėjų, kurių nesaisto tokie įstatymai. Tad kaip parduodamas automobilį, įsigytą iš kitų ES valstybių, gali nurodyti visus buvusius įvykius, jei šių įvykių neprivalo pateikti užsienio piliečiai?

Pirkimo-pardavimo sutartyje, parduodami transporto priemonę, turėsite nurodyti jos trūkumus. Su šiuo įstatymo pataisos punktu kiekvienas automobilio pardavėjas automatiškai tampa mechanikos specialistu.

Jei nenorite tapti mechanikos specialistu, turėsite kreiptis į kažkokią įstaigą, kuri išduos esamų automobilio trukumų sąrašą ir jį patvirtins savo dokumentu.

Tad čia tampa visai neaišku, kam reikalingi techninių apžiūrų centrai, kurie dabar prieš registruojant automobilį atlieka techninę apžiūrą ir nustato, ar automobilis gali dalyvauti eisme ir ar galima jį registruoti.

Tad susimąstykim, ar pavyks parduoti automobilį nepažeidžiant įstatymo ir išliekant doru Lietuvos piliečiu.“