Lapkričio septynioliktą dieną Rusija oficialiai patvirtino, kad Egipte laineris A321 sudužo dėl teroristinio akto. Po to sekė pažadas rasti ir „nubausti“ kaltininkus (tokį įgaliojimą Vladimiras Putinas davė jėgos struktūrų atstovams (silovikams) Kremliuje vykusiame pasitarime). Vėliau prezidentūros spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, teroristinio akto organizatorius įsakyta „sunaikinti“.

Taškinė likvidacija

„Tiksliniai nužudymai“ (targeted killings) arba „taškinės likvidacijos“ – reiškinys, nederantis su daugeliu tarptautinės teisės normų. O būtent, Europos žmogaus teisių konvencija (rusiškai,angliškai). Jos antras straipsnis garantuoja teisę į gyvybę ir skelbia, kad iš niekieno negali būti atimta gyvybė kaip nors kitaip, nei teismo nuosprendžiu (numatytos išimtys, tačiau likvidacijos be teismo jos nepateisina – tarp jų yra žmonių apsauga nuo neteisėtos prievartos, kelio užkirtimas areštantų pabėgimui ir maišto malšinimas).

„Tikslinių nužudymų“ (TN) praktika kritikuota tarptautiniu lygiu (taip po dvasinio Hamas lyderio Ahmedo Yassino žūties nuo raketos, paleistos iš izraeliečių sraigtasparnio, JTO Žmogaus teisių apsaugos komisija priėmė rezoliuciją, smerkiančią Izraelio armijos veiksmus). Visgi, šalims kur praktikuojama likvidacija be teismo, ši kritika nėra itin svarus argumentas. Vietinė valdžia išvis neslepia, kad tokia praktika egzistuoja, ir teigia, kad įstatymams ji neprieštarauja.

Rusijos valdžia „rasti ir sunaikinti“ yra pasižadėjusi ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2006 metais, po Rusijos diplomatų pagrobimo ir nužudymo Irake. Tekstas su formuluote „imtis visų žudikų paieškos ir sunaikinimo priemonių“ yra Kremliaus svetainėje (vienas iš al Qaedos lyderių, kuris laikytas susijusiu su šiuo nusikaltimu, vėliau išties buvo nužudytas – tiesa, jį nušovė ne Rusijos silovikai, o amerikiečių kariai per operaciją Bagdade). Galima prisiminti ir 1999 metų Putino pažadą – po Grozno bombardavimo – apie tai, kad teroristai bus „skandinami išvietėse“.

Kaip tokius veiksmus pagrindžia Kremlius? Dažniausiai, nuorodomis į JTO Statuto 51 straipsnį – apie valstybės teisę į savigyną. Jį paminėjo ir D. Peskovas, komentuodamas įvykusį pasitarimą dėl teroristinio akto A321 ir pareiškė, kad „Rusija visus savo kovos su terorizmu veiksmus vykdo griežtai laikydamasi tarptautinės teisės normų ir principų“.

51 straipsniu Rusijos valdžia rėmėsi ir po teroristinio akto Beslane 2004 metais (skelbdama apie pasirengimą smogti prevencinius smūgius teroristams visame pasaulyje), ir po įsiveržimo į Gruziją 2008 metais. Pakalbėjo netgi apie tai, kad juo būtų galima pagrįsti „Rusijos taikdarių“ įvedimą į Ukrainą (apie tai kalbėta 2014 metų pavasarį, prasidedant kariniam konfliktui Donbase, kur, Ukrainos valdžios duomenimis, Rusijos kariuomenė galiausiai buvo perkelta neoficialiai).

JTO Statutas skelbia, kad „ginkluoto užpuolimo atveju“ šalys turi teisę gintis individualiai arba kolektyviai. Tuo pat metu nėra iki galo aišku, ką galima laikyti valstybės „ginkluotu užpuolimu. JTO teismas byloje „Nikaragva prieš JAV“ konstatavo, šis apibrėžimas taikytinas agresijos aktams, įvardintiems 1974-ųjų metų Konvencijoje (ru.).Tai užsienio valstybių kariuomenės įsiveržimas, kitos šalies ginkluotosiomis pajėgomis atliekamas bombardavimas, uostų blokada ir t.t. Be to, „valstybės ar valstybės vardu vykdomas siuntimas ginkluotų gaujų, grupių, nereguliariosios armijos ar samdinių, kurie vykdo ginkluotos jėgos panaudojimo aktus“.

Užpuolimas teroristiniu aktu

Po 2001 metų rugsėjo 11 teroristinių išpuolių JAV buvo priimta JTO Saugumo tarybos rezoliucijos, leidusios norint, taikyti „ginkluoto užpuolimo“ sąvoką ir teroristinėms atakoms. Abiejuose dokumentuose (1368 ir 1373) yra nuoroda į pasažą apie savigynos teisę iš 51 straipsnio. Tiesą sakant, RF URM 2004 metais – po teroristinio išpuolio Beslane – irgi rodė į rezoliuciją, pareikšdama, „teisė savigyną taikytina… ir ginkluotiems užpuolimams, vykdant teroristinius išpuolius“.

Iš kitos pusė, JTO Statutas visgi numato, kad valstybė, nusprendusi pasinaudoti savigynos teise, privalo bent jau informuoti apie tai Saugumo tarybą (ST). Ji, pagal 39 straipsnį, privalo įvertinti grėsmę ir nuspręsti, kokių priemonių imtis. Ir savarankiški valstybių veiksmai, kaip skelbiama 51 str., turi netrukdyti žingsniams, kuriuos ST laikys būtinais.

Vietiniais RF įstatymais teroristų žudymas leidžiamas. Įstatymo „Apie pasipriešinimą terorizmui“ 22 straipsnis skelbia, kad „teroristinį aktą vykdančio asmens gyvybės atėmimas, o taip pat žalos tokio asmens sveikatai ar turtui padarymas <…> siekiant užkirsti kelią teroristiniam aktui, ar vykdant kitas kovos su terorizmu priemones, numatytas ar leistas RF įstatymais, yra teisėti.“

Šiuo atveju leidžiama likviduoti tik atliekančius nusikalstamą veiką teroristus, o ne po to, kai ji atlikta. Įstatymuose numatyta mirties bausmė (teismo nuosprendžiu), bet jo vykdymui paskelbtas moratoriumas. RF Konstitucija leidžia mirties bausmę vykdyti ypatingais atvejais – tačiau tam reikia specialaus įstatymo, o kaltinamajam garantuojamas bylos svarstymas prisiekusiųjų teisme.

Pagal karo laiko įstatymus

TN praktikuojančios šalys neretai nurodo esančios „karo padėtyje“, kai įprastus įstatymus ir juridines procedūras ne visada galima taikyti. Šiuos argumentus galima išgirsti iš JAV atstovų. 2012 metais – praėjus metams nuo tada, kai amerikiečių spec. paskirties būrio kariai likvidavo Osamą bin Ladeną – JAV Teisingumo ministras Ericas H. Holderis, pasisakydamas Čikabos teisės mokykloje, nurodė be viso kito, ir Antrojo Pasaulinio karo patirtį. Pavyzdžiui, japonų admirolo Isoroku Yamamoto, suplanavusio Pearl Harboro ataką, likvidavimo operaciją.

Be to, dar devintojo dešimtmečio pradžioje, Ronaldo Reigano administracijos laikais, buvo išleistas potvarkis № 12333, draudęs amerikiečių specialiosioms tarnyboms vykdyti žmogžudystes (assassination). Visgi 1989 metais JAV buvo paskelbtas tyrimas, kuriame tvirtinama, kad jeigu kalbama apie grėsmės – taip pat ir teroristinės – Jungtinėms Valstijoms likvidavimą, tai tokie veiksmams šis draudimas netaikomas.

Karinę argumentaciją panaudojo ir Aukščiausiasis Izraelio teisingumo teismas, kai šio tūkstantmečio pirmojo dešimtmečio viduryje tyrė teroristų TN teisėtumo bylą antrosios intifados metu. Teismo nutartyje pažymima, kad Izraelis yra „tarptautinio ginkluoto konflikto“ būsenoje ir kad preventyvūs smūgiai teroristams yra – kariniu požiūriu – būtini. Nutartyje taip pat yra nuorodos į įstatymų normas apie karinės jėgos panaudojimo valstybės gynybai teisėtumą – ir atitinkamus Izraelio armijos įgaliojimus.

Michailas Tiščenko,
Slon Magazine redaktorius

Tam tikru laipsniu panašią retoriką taikė ir RF valdžia. 2004 metais, po teroristinio akto Beslane, Putinas, kalbėdamas apie jėgos struktūrų stiprinimo būtinybę, pareiškė, Rusija susidūrė su „tiesiogine tarptautinio terorizmo intervencija“, su „visapusišku karu“. Šamilis Basaevas – vienas iš čečėnų separatistų lyderi, prisiėmęs atsakomybę už Beslaną, – po poros metų spec. operacijos metu buvo nužudytas.

Rusija oficialiai palaikė JAV veiksmus, likviduojant Osamą bin Ladeną 2011 metais. RF URM tadapareiškė, kad ši operacija paremta FTO ST rezoliucija, kurioje buvo patvirtinama JAV savigynos teisė po 2001-09-11. Tiesa, panašios rezoliucijos Rusijos atžvilgiu, kuri pagrįstų A321 katastrofos kaltininkų likvidavimą, Saugumo taryba nepriėmė.

Михаил Тищенко
slon.ru

Komentarai (7)