Kodėl „islamo valstybės“ smogikai viltis deda į socializmą ir jaunąją kartą

IV smogikai nuo primityvaus teroro pereina prie islamiškojo socializmo modelio propagandos. Nors oficialūs asmenys IV ir toliau vadina teroristais, smogikai jau sukūrė visavertę valstybę ir stengiasi užvaldyti jaunimo protus visame pasaulyje. Maskva jau oficialiai pripažino lėktuvo sudužimą Sinajuje teroro aktu, o ekspertai kalba apie augantį teroro aktų pavojų.

Prieš porą mėnesių „Islamo valstybė“ (uždrausta RF) išleido dar vieną propagandinį filmą, besiskiriantį nuo žiniasklaidos „išreklamuotų“ vaizdo siužetų su kertamomis galvomis. IV „propagandos mašina“ iš tiesų kepa filmus ne tik su mirties bausmėmis, bet ir užsiima „šviečiamųjų“ juostų gamyba, pasakojančių apie gyvenimą užgrobtose teritorijose, o taip pat apie „džihado kelią ir prasmę“.

Naujoje IV juostoje galvos nekertamos: religiniai radikalai dar kartą ramiai pagrindžia šiuolaikinio liberalaus pasaulio modelio ydingumą.

„Bankai – tai gryna apgaulė, pinigai daromi iš pinigų, o ne iš konkrečių produktų“, „popieriniai pinigai niekuo nepadengti, tai fikcija“, „JAV gauna resursus mainais į savo popierėlius, kur čia teisingumas?“, „norėdama primesti savo dolerius, JAV kelia karus visame pasaulyje“ – tokias tezes pateikia filmo autoriai.

Islamo valstybė dabartinę sistemą vadinama kapitalistine vergvaldyste ir siūlo savo alternatyvą, be to, alternatyvą savo metu jau buvo realizavęs tas pats Islamo kalifatas, atsiradęs Arabijos dykumose ir išsiplėtęs nuo Indijos iki Ispanijos ir Maroko.

Toliau svarstydami JAV Federalinę rezervų sistemą, pakeitusią auksą ir sidabrą popieriaus skiautėmis, smogikai daro akivaizdžią išvadą apie brangiųjų metalų pranašumą ir ragina grįžti nuo primestojo popierinio dolerio prie auksinio dinaro.

Brangieji metalai turi konkrečią kainą. vienas auksinis dinaras sveria 4,25 g, penki dinarai – lygiai penkis kartus daugiau. Tokia ekonomika suprantama visiems. Čia nėra sudėtingų manipuliacijų vertybiniais popieriais ir panašiai. Skaidri ir teisinga ekonominė sistema. Atitinkamas IV „video įrodymas“: įvairių tautų ir rasių smogikai ir jų vaikai džiaugsmingai varto rankose auksinius dinarus.

Tezių apie JAV imperialistus ir socializmo statybas atsiradimą paaiškina tai, kad prie IV ištakų stovėjo ir dar neseniai jo pagrindinėmis figūromis buvo Sadamo Huseino specialiųjų tarnybų karininkai sunitai. Po amerikiečių atliktos Irako okupacijos juos nušalino nuo valdžios, padarė atstumtaisiais, tačiau nesunaikino.

Turėdami daug žinių ir patirties, jie užsiėmė savo struktūrų kūrimu. Dalis šių žmonių išsilavinimą gavo Sovietų Sąjungoje. Visi jie buvo Baas partijoje, pasisakiusiai (o Sirijoje ir tebepasisakančioje, ten ji yra valdžioje) už arabiškąjį socializmą ir prieš kapitalistinių plėšrūnų imperializmą.

Iš dalies tuo galima paaiškinti ir tokį greitą ir lengvą smogikų būrių įvykdytą antro pagal gyventojų skaičių Irako miesto Mosulo užėmimą ir daug svarbių pergalių prieš Sirijos armiją. Jie žino viską, ką žino ir vyresnieji Sirijos ir Irako vyriausybinių armijų karininkai.

Mustafa Kamel Muradas, Sirijos pasaulietinės opozicijos aktyvistas, vienas iš akcijų Damaske prieš Basarą Asadą 2012 – 2013 m. organizatorių, mano, kad IV turi raudoną liniją –jie nepuls Turkijos ar Izraelio. Jis mano, kad amerikiečiai ir jų sąjungininkai iš tiesų suinteresuoti IV sustiprinimu Sirijos šiaurėje, kad artimiausiu metu šalis būtų padalinta.

Anot Kaimelio, dauguma sirų nenori gyventi nei su valdant Asado režimui, nei IV. Sirams IV – teroristinė organizacija ir „tokia pat diktatūra, kaip ir Asado režimas, netgi blogiau“. Daug sirų kovoja su sirų ekspansija Idlibe, Aleppo, Deraa, Damaske, kaimuose.

„Sirus erzina silpna tarptautinės bendruomenės reakcija į IV veiksmus mūsų šalies teritorijoje, – dėsto Kamelis. – „Laisvoji Sirijos armija“ kaunasi su IV šimtą kartų daugiau, nei vyriausybinė Bašaro Asado armija, todėl sirai į IV žiūri visų pirma, kaip į būdą nuslopinti tikrą revoliuciją šalies viduje“.

IV ideologija – nuo masinių žudynių prie islamiškojo socializmo

Pirmieji ILIV vardu (nuo 2014 birželio 29 ji pakeitė savo pavadinimą iš „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) į tiesiog islamo valstybę (IV), tiksliau, kalifatą) darytuose vaizdo įrašuose buvo rodoma, kaip radikalai vykdo mirties bausme dešimtims ir netgi šimtams Irako kareivių, kurdų ezidų, sirų kareivių, užsienio žurnalistų – trumpiau tariant, visiems priešams.

Grupuotės pasiekimai gal ir nebūtų tokie pastebimi tarptautinėje arenoje (didelio čia daikto, vieni arabai iš kitų vėl kažką atėmė, – kiek tokių atvejų būta Libane, Sirijoje, Irake… žodžiu, nieko neįprasta), jei ne tos masinės žiaurios bausmės. Tokiais kruvinais vaizdais, kaip ciniškai tai beskambėtų, jie pelnė sau vardą.

Bet jau nuo 2014 metų rudens pradėjo rodytis ir kitokie video: kaip IV kontroliuojamoje teritorijoje užsiimama komunalinėmis paslaugomis, organizuojamos mokyklos (tada pasirodė filmukas apie pirmąją rusakalbę radikalų mokyklą Rakoje), o stovyklose apmokomi savanoriai. Apie savo teritorijų valdymą jie kalbėjo su valstybiniu užmoju, o ne taip, kad, girdi, mes atėjome pasiimsim mėsos, miltų, patronų ir vėl eisime į kalnus ir dykumas. Tuo IV kardinaliai skiriasi nuo teroristinės grupuotės. IV iš tiesų kuria savo valstybę.

IV teritorijose kontrolė itin griežta – čia gyventi galima tik pagal radikalų taisykles. Dėl tokios kontrolės jiems pavyko suderinti efektyvų valstybės valdymą, kai jie vienu moju užėmė dideles Sirijos ir Irako teritorijas. Ten funkcionuoja teismai, policija ir kiti centralizuoti organai. Jie unifikavo visą valdymo sistemą ir dėl to tapo galingiausia priešvyriausybine Sirijos grupuote.

„Islamo valstybė, kalifatas – tai tik pavadinimas, nors ir turintis simbolinę prasmę. Viena vertus, IV iš visų jėgų stengiasi Irake ir Sirijoje suteikti sau visus išorinius atributus šiuolaikinės valstybės, kuriai trūksta tik kitų šalių pripažinimo, o kita vertus, ir IV supranta, kad ideologija aukščiau geografijos ir dabartinių visuotinai priimtų susitarimų“, – svarsto Ilja Plechanovas, almanacho „Karo menas“ vyriausiasis redaktorius.

Pasak jo, IV – daugiau nei tiesiog valstybė ir teroristinė organizacija, visų pirma, tai – ideologija.

„Kalifatas ten, kur tu!“ – štai viena iš IV nuostatų. Tai ir yra visa jų tarptautinės politikos prasmė, – sako Plechanovas. – Kalifatas nepripažįsta JTO ir visos diplomatinės pasaulio sanklodos. Ne veltui kalifatas vis dažniau lyginamas su bolševikais ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos revoliucionieriais. Jų ideologijai neegzistuoja sienos ir ji yra virš nacionalumo“.

Nuo 2015 metų pavasario radikalų filmukai su viešomis egzekucijomis internete ėmė rodytis daug rečiau (nors pačios egzekucijos tebebuvo vykdomos). Priešingai, dažniau buvo pateikiami siužetai socialinėmis temomis ir pamokslai apie tai, kas yra teisingumas ir koks melagingai ir neteisingai surėdytas šiuolaikinis pasaulis.

Pavasarį, pabuvojęs šiauriniame Sirijos fronte, kur vietiniai kurdai kaunasi su IV, „gazeta.ru“ korespondentas asmeniškai įsitikino, kad islamistai užimtų miestų ir gyvenviečių į dulkes nesumala. Jie stengiasi sunaikinti priešininkus, maksimaliai išsaugodami pastatus ir infrastruktūrą. Pabėgėliai pasakoja, kad užimtoje teritorijoje radikalai iškart imasi organizuoti taikų gyvenimą.

2015 m. birželio 26 d. radikalai įvykdė atakas Kuveite, Prancūzijoje, Tunise ir Somalyje – buvo vadinamasis kruvinasis penktadienis. Jei Kuveite viskas tradiciškai – sunitai susprogdino šiitų mečetę, tai Prancūzijoje įvyko ataka prieš chemijos gamyklą. Somalyje buvo užpulti Afrikos sąjungos taikdariai, o Tunise – paplūdimys kurortiniame El Kantaoui miestelyje, kur poilsiavo europiečiai, daugiausiai britai ir vokiečiai. Tunise naujieji islamistų taikiniai matomi aiškiausiai – smogikai atėjo žudyti turtingų ir, jų nuomone, į pasaulio reikalus lendančių šalių piliečius. Aiškus ir Prancūzijos, kaip taikinio, pasirinkimas: šalis dalyvauja Sirijos bombardavime. Afrikos sąjungos kariuomenė Somalyje vietiniams IV šalininkams rodosi kaip imperialistinė jėga.

Lapkričio 13, Paryžius, – kaip ir birželį, pasirinkta šventa musulmonams diena, penktadienis. Vietos, kur sprogo bombos ir šaudė teroristai: Stade de France (pagrindinis Prancūzijos stadionas, kur nacionalinė rinktinė žaidė su Vokietija, tarp žiūrovų buvo prezidentas François Hollande ir daug aukščiausių valdininkų), restoranai La Belle Equipe, Le Carillon, La Casa Nostra ir Le Petit Cambodge (pats miesto centras) ir koncertų salė Bataclan, kur vyko amerikiečių grupės pasirodymas.

Taikinių pasirinkimas rodo, kad ten nebus nepasiturinčių žmonių – tų, kurių pasaulyje dauguma, tačiau bus tie, kieno mažuma, kas turi pinigų ir valdžią.

„Islamo valstybė“ pasaulio pertvarkymu užsiėmė rimtai ir ilgam. Ir sprendžiant iš tendencijų, jos socialinė bazė tik augs. Jų nuomone, valdininkai liberaliose šalyse įsipainioja į korupcinius skandalus, vyksta operetiniai teismai, po kurių besišypsantys valdininkai vėl atsiduria laisvėje.

Bedarbių, skurdžių, nelaimėlių vis daugėja (Senajame Pasaulyje ir dėl pabėgėlių iš Irako ir Sirijos). O IV smogikai, stovėdami kažkur dykumoje su peiliu rankoje, žada teisingumą ujamiesiems ir nuskriaustiesiems, o kyšininkams valdininkams – perrėžti gerklę.

Plechanovas mano, kad „šaltojo karo“ metu islamas buvo antrame plane ir neretai buvo dviejų ideologijų žaidimo aukojamas pėstininkas: „Žlugus socialistiniam blokui, islamas suvokė savo vaidmenį. Per 30 metų jaunų žmonių padaugėjo, jie tapo geriau išsilavinę, globalesni, tačiau ir skurdesni, socialistai pamiršti, o Vakarai su krūva ekonominių problemų prarado savo patrauklumą pasaulio jaunimo akyse. Per 30 metų Vakarai įsivėlė į daugybę karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, ir visam islamiškajam pasauliui pasidarė aišku, kad amerikiečių kareivius galima žudyti tūkstančiais, kad Paryžiuje gyventojus galima žudyti šimtais. Blankstančio Vakarų patrauklumo fone kyla islamo žvaigždė. Ką pasirinks milijardas jaunų žmonių, islamą ar demokratiją ir liberalizmą? Štai tokį klausimą pasauliui kelia IV“.

Teroristinis aktas su А321 virš Sinajaus gali būti tik pirmoji kregždė, o Rusija – atsidurti drauge su JAV islamistų labiausi nekenčiamų šalių reitinge, kas jau matoma pagal islamistų reakciją socialiniuose tinkluose. Maskvai tai pavojinga dėl kelių priežasčių.

Pirma, kalifato ideologija nežino geografinių ir organizacinių ribų. Teroristiniais aktais gali grasinti neofitai, kas aiškiai matoma pagal jaunų žmonių srautą iš Rusijos į IV.

Antra, į Paryžių vienas iš šaulių atvyko iš Sirijos per Graikiją. Kyla klausimas, ar Rusija gali kontroliuoti visus potencialius šaulius iš Vidurinės Azijos.

Trečia, pasaulis globalus (sic). Jei teroristai negalės surengti teroristinio akto prie Kremliaus sienų, tai pasistengs sušaudyti rusus kurorte, paimti įkaitais užsienyje, t.y. grėsmė kyla visiems rusiško paso savininkams užsienyje.

Ketvirta, karas Sirijoje ir Irake gali vykti ne vienerius metus. Tačiau, net jei Damaskas, Maskva, Teheranas laimės ir ims kontroliuoti visą Irako ir Sirijos teritoriją, tai dar nieko nereikš. Mosule, Faludžoje, Tikrite ir Ramadyje prieš metus taip pat stovėjo nugalėtojų garnizonai, bet islamistai juos iš ten išrūkė. Dabar geografija nesvarbi, IV gali pralaimėti Sirijoje, tačiau atsirasti Libijoje ir Tunise, rengti teroristinius aktus be kuriame pasaulio taške.

„IV stato ant naujos kartos, ant vaikų, kaip bolševikai ir nacistai, – sako Plechanovas. – Smogikai daugiau resursų išleidžia vaikų parengimui ir auklėjimui, nei karui su Asadu. Per šiuos metus ideologine prasme prarasta visa karta, JTO struktūrų duomenimis, iki 13 milijonų vaikų Artimuosiuose Rytuose bus veikiami IV propagandos. Štai čia grėsmė. Paryžius greitai visiems pasirodys vaikų žaidimais, kai šie vaikai paaugs“.

Александр Рыбин
www.gazeta.ru

Komentarai (8)