Žmonės, ypač jaunimas, dabar nori skaityti vis greičiau. Kai kurie knygas, laikraščius arba žinias kompiuterio ekrane tiesiog ryja žvilgsniu. Kompiuterio ar telefono ekrane žvilgsnis seka ne žodį po žodžio, bet sakinius ar puslapio dalis. Informacijos norime gauti greitai, nes daugumą jos reikia išfiltruoti ir atmesti, kaip nenaudingą.

Tyrimai rodo, kad vieną didžiausių žmonijos išradimų – skaitymą – galima patobulinti. Mokslininkai pradeda suprasti, kad ankštai suspaudžiant simbolius buvo geras būdas taupyti popierių, bet tai sudaro keblumų smegenims apdorojant vaizdinę informaciją.

Skaitymo sistema, kurią paveldėjome iš senovinių knygų perrašinėtojų, buvo tinkama praėjusiais amžiais, bet netinkama dabarties informacijos amžiuje. Kol knygų buvo nedaug, kol mažai žmonių mokėjo skaityti, kol kiekvienas rašytinis žodis svarbus ir prasmingas, kažkokie skaitymo modelio trūkumai buvo nelabai svarbūs.

Bet šiandien, kompiuterių amžiuje, kai daug rašytinių žodžių yra beverčiai ar net klaidinantys, kai galima akimirksniu parsisiųsdinti, įsirašyti ir skaityti daugelį knygų ar kitokių dokumentų net nešiojamu prietaisu – mūsų skaitymą riboja smegenų galimybė perimti gaunamą turinį. Mūsų laikmečio problema yra negalėjimas perduoti pakankamai greitai informaciją į smegenis, kad patenkintume savo poreikius.

Koks skaitymo dizainas atrodė geras prieš tūkstantmetį, neatrodo geras dabar. Imkime, pavyzdžiui, raidžių ir tarpų pavidalą. Prieš šimtmečius buvo sukurtas spausdinimo presas, knygos atspausdinimas arba perrašymas truko ilgą laiką. Todėl poreikis dirbti greičiau įtakojo raidžių dizainą, šios buvo sugalvotos tokios, kad būtų greičiau parašomos.

Kitas iš praeities paveldėtas dalykas, kuris dabar nesvarbus, yra didelė medžiagų kaina. Pergamentas buvo brangus. Todėl raidės buvo suspaudžiamos ir sukemšamos puslapyje taip, kad kartais net tarpai tarp raidžių ir skyrybos ženklai buvo praleidžiami. Pastarieji buvo įvesti tik 12-me amžiuje skaitymo palengvinimui. Be skyrybos ženklų buvo rašomos žydų toros, todėl reikėjo jų rašto aiškintojų, tokių kaip Vilniaus Gaonas, nes sakinį be skyrybos ženklų kiekvienas galėjo suprasti kitaip.

Dabar jaunimas mėgsta rašyti taip, kaip buvo rašomos toros. Nors glaudžiai sugrūsti simbolius atrodė puikus būdas taupyti pergamentą, dabar mokslininkai pradeda suprasti, kad toks dizainas sudaro keblumų smegenims apdoroti vaizdinę informaciją.

Dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje Hermanas Bouma iš Nyderlandų parodė, kad glaudžiai suspaudus objektus, panašiai kaip raides, suspaudimas trukdo smegenims išskirti tuos objektus vieną nuo kito. Pavyzdžiui, imkime raidžių seką dwzrh k wbp. Ar galite iš jos išskirti raidę „k“? Dauguma galėtų. Bet ar žiūrėdami į raidę „d“ išskirsite raidę „k“, kai ji suglausta: dwzrhkwbp. Daugumai sunkiau išskirti.

Tai rodo, kaip raidžių suglaudimas riboja skaičių raidžių, kurias galime suvokti žvilgtelėjus. Toks raidžių suglaudimas iš esmės riboja mūsų skaitymo greitį. Tai suprasdami šiuolaikiniai Gutenbergai – mokslininkai ir technologai – ieško sprendimo, kaip patobulinti skaitymą, kad jo greitį ribotų tik mūsų smegenų galimybės.

Pirmiausia žmonės, sergantys disleksija (gebėjimo skaityti sutrikimu), pastebėjo, kad sutrumpinus teksto eilutes ir padidinus tarpą tarp raidžių, jie greičiau skaito kompiuterio ar mobilaus telefono ekrane. Trumpos eilutės padeda žmonėms geriau išlaikyti dėmesį skaitant ir padeda sekti tekstą.

Eilučių trumpinimas yra ne vienintelis dėmesio išlaikymo būdas. Geriau išlaikyti dėmesį padeda skirtingos spalvos eilutėje arba vieno po kito žodžio blykčiojimas kompiuterio ekrane. Smegenys iš teksto gali ištraukti naudingą informaciją per 15 milisekundžių, tuo tarpu akiai sekti paeiliui žodžius eilutėje reikia 200 milisekundžių. Taip galima padidinti skaitymo greitį daugiau nei 10 kartų.

Skaitymas buvo sukurtas kalbai pagreitinti, bet teksto supratimą skaitant riboja smegenų sugebėjimas greitai apdoroti informaciją. Normaliai kalbame lėčiau nei skaitome – apie 150-200 žodžių per minutę.

Laurianne Vagharchakian Prancūzijoje 2012 metais parodė, kad kompiuteriu kalbą suspaudus ir paleidus apie 600 žodžių per minutę greičiu žmonės sugeba suprasti kalbą. Bet dar padidinus kalbos greitį, jos jau nesuprantame. Tiriant smegenis magnetinio rezonanso būdu greitai kalbant paaiškėjo, kad smegenų sritys, apdorojančios kalbą, įsisotina, kai kalbos greitis viršija tam tikrą ribą.

Kadangi skaitymo greitį riboja informacijos apdorojimo smegenyse greitis, kaip galime tikėtis sukurti technologiją vis didėjančiam informacijos srautui priimti? Mokslininkai siekia suaktyvinti papildomus skaitymo kanalus smegenyse, kurie leis smegenims lygiagrečiai apdoroti informaciją (panašiai kaip kompiuteryje) ir taip padidinti informacijos apdorojimo galimybes.

Sakoma, kad smegenys yra plastiškos, kad galima keisti jų gebėjimus. Zvia Breznitz su kolegomis iš Izraelio Haifos universiteto parodė, kad žmones palaipsniui galima išmokyti skaityti dvigubai greičiau – smegenys prisitaiko.

Tyrimai rodo, kad neefektyviausias skaitymo būdas yra toks, kurio visuomenė amžiais įsitvėrusi laikėsi – skaitymas iš popieriaus. Taigi, senovinis skaitymo būdas daugiau netinkamas šiuolaikinei kompiuteriais įsotintai visuomenei. Jis panaudoja tik dalį smegenų galimybių informacijai apdoroti.

Technologijos leidžia keisti teksto pateikimą smegenims ir jo apdorojimą, todėl netrukus modernūs Gutenbergai išmokys mus skaityti kompiuterių ir telefonų ekranuose greičiau ir efektyviau. Praeityje skaitymo evoliucija truko tūkstančius žmonių kartų. Atsiradus informacinėms technologijoms labai tikėtina, kad skaitymas pasikeis per vieną žmonių kartą.

Komentarai (1)