Neįtikėtina: moteris prarado atmintį, bet niekas to nepastebėjo (0)
Sunki galvos trauma iš amerikietės Su Meck, kuriai tuo metu buvo 22-eji, atėmė atmintį. Bet ilgą laiką to niekas nepastebėjo – moteris pamėgdžiojo kitų elgesį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Prieš patirdama traumą ji buvo itin užsispyrusi. Matyt, šis bruožas niekur nedingo“, – sakė jos sesuo Barb, kai 45 metų sulaukusiai S.Meck buvo įteiktas dokumentas, liudijantis, kad ji įgijo muzikės specialybę, rašo „Lietuvos rytas“.
Kaip dabar gyvena S.Meck, jau atšventusi 50-ąjį gimtadienį? Amerikietė, kuri susižeidusi pateko į retrogradinės amnezijos būseną, davė interviu „Stern“.
Išsitrynė visi prisiminimai
– Ligos istorijoje rašoma, kad 1988 metų gegužės 22-ąją ant jūsų galvos užkrito palubėje kabėjęs elektrinis ventiliatorius.
– Žinau šią istoriją, nes ją papasakojo mano vyras Jimas. Tai įvyko sekmadienį. Manau, ryte buvome bažnyčioje, bet dėl to nėra tikras ir Jimas.
Sėdėjome virtuvėje prie stalo, o Benjaminas, kuriam buvo beveik dveji, – vaikiškoje kėdutėje. Aštuonių mėnesių Patrickas pasiprašė paimamas ant rankų. Kai pakėliau jį aukštai, virš savo galvos, jo kūnelis užkliudė palubėje kabantį ventiliatorių. Jis išsijudinęs nukrito ant mano galvos.
– Ir tuomet parkritote?
– Ne iš karto. Benjaminą pasodinau ant grindų, – taip pasakojo Jimas. Tik po to praradau pusiausvyrą, pakaušiu trenkiausi į stalo kampą, tada parkritau ant grindų. Visur telkšojo kraujas.
Jimas iškvietė greitosios pagalbos gydytoją. Tą dieną išsitrynė visi mano prisiminimai ir Susie mirė.
– Turite omenyje save?
– Man ano meto Susie yra svetima, pašalietė. Kai kalbu apie ją, sakau „ji“ arba „Susie“. Taip mane vadino tėvai, kai buvau vaikas. Susie – ne aš, ji – kitas asmuo. Ji – tarsi giminaitė, su kuria nesu niekada susitikusi.
– Ar ligoninėje atpažinote savo vyrą, sūnus ir tėvus?
– Ne, nieko. Nežinojau, kas yra dantų šepetukas, kaip gerti iš stiklinės ar naudotis tualetu. Buvau tarsi naujagimis.
– Praėjus kelioms dienoms po nelaimingo atsitikimo važiavote dviračiu?
– Nors toks įrašas yra mano ligos istorijoje, to negaliu prisiminti. Dvi slaugytojos užkėlė mane ant dviračio, jos norėjo patikrinti mano sveikatos būklę.
Motiną globojo jos vaikai
– Ką sakė gydytojai?
– Jie manė, kad kalti stiprūs medikamentai, manė, kad viskas sugrįš.
– Ligos istorijoje rašoma, kad patyrėte uždarą galvos traumą.
– Taip, kaukolė nebuvo lūžusi. Smegenys patino ir spaudė galvą.
– Bet ją ištyrus magnetinio rezonanso tomografu nieko nebuvo aptikta.
– Prieš 27 metus magnetinio rezonanso tomografas buvo visiškai naujas dalykas. Manau, kad dabar nuskenavę mano galvos smegenis medikai pamatytų kur kas daugiau.
– Likote gyva ir tik tris savaites gulėjote ligoninėje. Paskui grįžote namo.
– Ir to neprisimenu.
– Kodėl gydytojams nepasakėte, jog nežinote, kas esate?
– To nepastebėjau.
– Kodėl su tuo susitaikė jūsų vyras?
– Gal dėl to, kad gydytojai pasakė, jog esu sveika ir su traumos padariniais puikiai susidoroju. Tuomet Jimui buvo 24-eri ir jis norėjo normalaus gyvenimo su manimi.
Neatsimena sekso su vyru
– Galvos traumą patyrėte būdama 22 metų.
– Turėjau suaugusios moters kūną, bet ne protą. Mūsų sode gulėjo senas nuvirtęs medis, ant jo laipiojome. Aš buvau ketvirtas vaikas.
– Nejaugi niekas nepastebėjo, kokia iš tikrųjų jūsų būklė? Prisiminimai išsitrynę, o atmintyje neišlieka nauji gyvenimo įvykiai?
– To aš irgi nepastebėjau. Tiesiog kartojau tai, ką darė kiti. Kai su vaikais svečiuojantis pas kaimynus kokia nors mama pasakydavo susirinkti žaisliukus, pakartodavau tą patį.
– O kur buvo sutuoktinis Jimas?
– Jis dirbo kompiuterių specialistu užsienio bendrovėje ir daug savaičių praleisdavo kelionėse. Jimui negalima priekaištauti, jis negalvojo nieko bloga, gal nenorėjo galvoti. Priešingu atveju mūsų gyvenimas būtų subyrėjęs.
– Ar ilgai užtruko, kol suvokėte, jog Jimas – jūsų vyras?
– Ilgai. Apskritai nesuvokiau, ką reiškia sutuoktinis ir kas yra žmona.
– Ką Jimas pasakojo apie seksą?
– Jis sakė, kad su Susie seksas buvo malonus. Bet aš nesu jinai. Ir niekada su juo nejutau tokio ryšio kaip ji.
– Ir po to aiškinotės su sutuoktiniu?
– Susėdę kalbėjomės kaip tėvas ir dukra. Abu jautėmės itin nejaukiai. Intelektualiniu požiūriu buvau tarsi vaikas.
– Ar mylite savo vyrą?
– Sunku pasakyti. Jis buvo šalia, kai susivokiau, kas išties esu, ir nuo jo esu labiau priklausoma. Jimas pažįsta mane geriau negu bet kas kitas, žino, kaip jaučiuosi, jei diena pasitaiko nekokia.
Pasikalba apie skyrybas
– Jūsų namuose kabo daug šeimos nuotraukų. Ar atpažįstate save vaikystėje?
– Tik jeigu kas nors papasakoja, kad ten aš. Niekada nebuvau maža.
– Kas buvo geriausias informacijos apie Susie šaltinis?
– Mano pirmasis vaikinas Nealas, kuris praėjus daugeliui metų po nelaimingo atsitikimo susirado mane per tinklą „Facebook“.
Žinoma, iš pradžių paklausiau Jimo, ar pažįstu Nealą. Dabar labai džiaugiuosi, kad su juo užmezgiau ryšį.
Jis nepriklauso mano šeimai, tad jo prisiminimai man yra itin įtikinami. Pasirodo, trejus metus buvome kartu, su juo parke praradau ir savo nekaltybę.
Nealas buvo svarbus Susie, jis man papasakojo jos meilės istoriją. Susie turėjo į kiną palydėti draugę, nes ji negalėjo viena susitikinėti su vaikinais. Trise jie kvailiojo ir svaidėsi kukurūzų spragėsiais. Kitą dieną Susie paskambino Nealui ir jie vėl susitiko.
– Sakėte, jog savo vyro nemylite. Ar vis dar esate kartu?
– Taip. Jimas – pašėlusio temperamento, gyventi su juo nėra lengva. Manau, jis jaučiasi įkalintas su manimi – kaip ir aš su juo. Jis buvo man neištikimas daugiau nei 20 metų.
– Iš kur žinote apie jo neištikimybę?
– Jis pats papasakojo. Jimas išleido labai daug pinigų striptizo ir sekso klubams, turėjo daugybę meilės romanų. Jimas sakė, kad jo neištikimybės priežastis – mano nelaimingas atsitikimas ir pokyčiai po jo. Esame kalbėję apie skyrybas, bet aš be jo negaliu. Bijočiau skirtis.
Bijojo prabilti apie ligą
– Jimas yra tas žmogus, kuris sugrąžino jums svarbius jūsų prisiminimų epizodus. Ar galite juo pasitikėti?
– Privalau, nes neturiu jokio pasirinkimo. Jimas vienintelis tiek daug apie mane žino. Tuo negaliu abejoti. Ar pasitikiu sutuoktiniu Jimu, kuris niekada nebebus neištikimas? Ne.
– Ar kada nors ko nors klausėte, ar tikrai elektrinis ventiliatorius buvo amnezijos priežastis? O gal už to slypi psichikos problema?
– Sunkus klausimas. Mano mama pasakojo, kad vaikystėje galva trenkiausi į spintą, vėliau dar kartą smarkiai susitrenkiau slidinėdama. Mokydamasi koledže patekau į automobilio avariją ir patyriau stiprų galvos smegenų sužeidimą. Gal ventiliatorius buvo paskutinis stiprus smūgis?
– Kodėl daugelį metų su niekuo nesikalbėjote apie savo ligą?
– Bijojau. Nenorėjau, kad iš manęs atimtų vaikus, vėl gultis į ligoninę. Išmokau pamėgdžioti kitus. Linksminausi vakarėliuose ir elgiausi kaip visi. Tačiau tai buvo apgavystė.
