Bill Gates: „Turite norėti susirgti po 20 metų, o ne dabar“ (2)
Apie tai, kaip arkliai lyginėmis dienomis mėšlo problemų gatvėse neišsprendė ir kiek reikės laukti dirbtino intelekto, svarsto Billas Gatesas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kasmetiniame savo kreipimesi vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų filantropas Billas Gatesas išsakė prognozę: „Spėju, per artimiausius 15 metų pasaulis švarios energetikos srityje atliks proveržį, kuris išgelbės mūsų planetą. Pigus, švarus energijos šaltinis pakeis viską. Tik įsivaizduokite“. Vyriausiasis Vox redaktorius Ezra Kleinas pasikalbėjo su Geitsu, siekdamas suprasti, iš kur verslininkas semiasi tokio optimizmo, ar dar daug liko iki tikro dirbtinio intelekto pasirodymo ir kokia kryptimi pasuks inovacijos. Slon Magazine išrinko iš interviu įdomiausias vietas.
Apie tai, ar gali vienas inovacijų proveržis pakeisti visą išvystytą infrastruktūrą jau turinčią pramonės šaką
XX amžiaus pradžioje Niujorkas buvo užverstas arklių mėšlu, ir žmonės kalbėjo: „Ok, tai gal reikėtų leisti arklius gatvėse tik nelyginėmis ar lyginėmis dienomis?“ Buvo arklidės, bizūnai, balnai ir specialiai apmokyti žmonės, tai yra, buvo sukurta didžiulė infrastruktūra. Tačiau problema buvo išspręsta, pasirodžius automobiliams.
Apie technologinių inovacijų sulėtėjimo teoriją, kurią kelia verslininkas Peteris Thielis ir ekonomistas Robertas Gordonas
Absoliučiai su tuo nesutinku. Energetikoje stambūs pagerinimai vyksta su pertraukomis, nes tai – didžiulė sistema, privalanti veikti itin patikimai. Tačiau medicinoje tik aklas gali nematyti, kad pirmyn judame sparčiau, nei kada nors. Rimtai, turime norėti susirgti po 20 metų, o ne dabar. Viskas pasikeis radikaliai.
Kalbant apie medžiagotyrą, tai mes pirmą kartą suprantame lydinius; suprantame katalizatorius. Galime [kompiuterine] simuliacija tyrinėti jų savybes. Tokia kompanija, kaip TerraPower, tirianti branduolių skilimo procesus (Gatesas yra šios kompanijos direktorių tarybos pirmininkas. – Slon Magazine), gali sukurti ketvirtos kartos medžiagas ir atlikdama smuliacijas, išvysti, kas joms nutiks žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo ar cunamio bangos atveju. Inžinierių skaičius pasaulyje, jų turimi instrumentai, mūsų žinios apie kietuosius kūnus ir lydinius – tai iš tiesų stulbina. Stebiuosi, kad kažkas to nemato.
Apie tai, ar verta liūdėti, kad mokslo proveržiai dabar egzistuoja mokslininkų darbuose, tačiau nevyksta tikrovėje
Svarbiau tai, kokį didelį teigiamą efektą suteiks mokslo žinios biologijos, genomo redagavimo, mašininio mokymo, antikūnų sandaros, medžiagų supratimo srityse, sukauptos per pastaruosius 20 metų. Per ateinančius 20 metų šios žinios sukurs kardinalias permainas – ir sakau tai su didžiuliu užtikrintumu.
Apie tai, kiek dar laiko liko iki dirbtinio intelekto pasirodymo
Čia yra rys etapai. Pirmasis – žmogaus darbo pakeitimas ten, kur reikia fizinių pastangų ir konkrečių manipuliacijų (vairuotojai, oficiantai, sandėlių darbuotojai, apsauga): robotų ekvivalentai šiose srityse dirbs po 15 metų. Antrasis etapas – „protinis aktyvumas“: kontraktų sudarymas, diagnozės nustatymas, programos kodo parašymas. Kas nors pasakys, kad kompiuteriai šiose sferose galės dirbti po 30 metų (su tuo sutinku), kai kas – kad po 60 metų, kai kas sakys, kad dar vėliau.
Ir yra trečiasis etapas, kuriame [dirbtinis] intelektas pranoks žmogiškąjį. Čaia kai kas, tarkime, Ray'us Kurzweilas, mano, kad tai įvyks, jei neklystu, 2045 metų liepos 13 naktį, o kai kas, kad tai neįvyks niekados. Priskirčiau save sakantiems: „Mes negebame to numatyti, tačiau žmonėms vis viena reikia pradėti apie tai galvoti“.
Apie tai, ar šiuolaikinėje Amerikoje baigėsi kūrybingumas
Visose mūsų aptartose srityse, – energetikoje, biologijoje, IT, robotikoje, – JAV dalis labai didelė. Tai ne 100%, tačiau kone visur didesnė nei 50%. Mane stebina, kaip jai pavyksta šią dalį išlaikyti. Taip, JAV švietimo sistemoje yra pragaištingų vietų žmonėms, turintiems mažas pajamas, tačiau tie, kam pavyksta gauti gerą išsilavinimą, rodo kūrybingumą, kurio pavydi visas pasaulis. Kinija stengiasi tai imituoti, tačiau tam reikia palaukti 30–40 metų, išvysime, kaip toli jie nueis.
Apie knygą, kurią perskaityti verta visiems
Labiausiai iš to, ką perskaičiau, rekomenduočiau Steveno Pinkerio knygą „Geroji mūsų pusė. Kodėl prievartos darosi mažiau“. Ji ne paprasta, 700 puslapių, tačiau nemanau, kad ji tiks tik kokiam nors konkrečiam amžiui. Ji apie tai, kaip žmonės elgdavosi vieni su kitais per visą istoriją. Apie kankinimo instrumentus ir apie tai, kaip jų poreikis sumažėjo ir kaip mes to pasiekėme. Nuostabus darbas.
Ира Соломонова
slon.ru