Ekspertas paaiškino, kodėl Europos žvalgyba tokia silpna: pakeisti situaciją bus labai sunku ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Be to, svarbu paminėti, kad pačiame šalies viduje, tarp dažnai vienas su kitu konkuruojančių Belgijos regionų, trūksta geresnio bendradarbiavimo saugumo klausimu, keitimosi informacija. Tai taip pat prisidėjo prie laiku neužkirsto kelio atakoms. Manau, kad vien tai, jog sulaikyti Salahą Abdeslamą prireikė daugiau nei trijų mėnesių, nors jis visą tą laiką slėpėsi Briuselyje, jau yra iškalbingas faktas, kuris parodo, kaip šaliai trūko informacijos ir slaptų šaltinių. Taigi akivaizdu, kad Belgijos žvalgyba ir policija dar turi, ką tobulinti. Bet ir pati politinė sistema sukuria problemų, nes regionai turi didžiulį suverenitetą, tad, manau, tai yra viena priežasčių, kodėl džihadistų tinklui buvo ne taip sudėtinga kurtis Belgijoje.
– Tad ko galime tikėtis toliau? Ar turėtume laukti dar didesnių teroristų paieškų, ar galbūt galėtume tikėtis, kad bus įvesta daugiau saugumo priemonių? Pavyzdžiui, po „Bataklano“ atakų Prancūzijoje iš karto pagalvojau, ar vėliau nebus imtasi tokių saugumo priemonių, kaip Izraelyje, kur, įėjus į prekybos centrą, klientų daiktai patikrinami, o žmonės turi praeiti pro metalo detektorių.
– Manau, sienų apsauga Šengeno zonoje ir toliau bus sugriežtinta. Paprastai yra numatyta, iki kada sienų kontrolė išliks, manau, kad tos datos tiesiog bus toliau pratęsiamos. Taigi de facto Šengeno zonos projektas bus kurį laiką sustabdytas. Kalbant apie saugumo klausimus, manau, kad, deja, bet naujų atakų dar pamatysime. „Islamo valstybė“ dar tikrai nepasiekė savo tikslo atakomis padaryti spaudimą Vakarų vyriausybėms ir priversti jas atsitraukti bei sustabdyti puolimą prieš „Islamo valstybę“. Manau, to Vakarai tikrai nepadarys, nes tokiu atveju terorizmas laimėtų.
Taigi džihadistai ir toliau mus atakuos, problema ta, kad nežinome, kur ir kada bus įvykdytos tos atakos. Jei atakas vykdo maža grupė žmonių, pavyzdžiui, du ar trys, tuomet jų labai sunku išvengti. Nėra jokių garantijų, kad kita ataka nebus surengta oro uoste, ir, mano nuomone, taip tikrai nebus, nes yra daug kitų lengvai prieinamų taikinių, kuriems atakos padarytų labai daug žalos. Tai galėtų būti ir prekybos centrai, mokyklos, universitetai. Žinoma, yra galimybė, kad šalys sustiprins saugumą ir ateityje oro uostuose ar traukinių stotyse bus įvesta daugiau patikrų. Bet neįmanoma kontroliuoti visų vietų.
Sunkiai įsivaizduoju, kad Europoje būtų pastatyti metalo detektoriai prekybos centruose ar universitetuose. Taip, kai kuriose šalyse, tokiose kaip Izraelis ar Filipinai, tokia praktika egzistuoja, tačiau Europa yra labai laisva ir vargu ar tokiam kontrolės sugriežtinimui pritartų patys europiečiai. Klausimas, kiek dėl baimės leistume teroristams varžyti mūsų kasdienį gyvenimą. Nesu tikras, kad tai galėtume įgyvendinti, nes apsaugoti visas vietas pareikalautų milžiniškų išteklių – policijos pareigūnų, technologijų. Bet net ir tokiu atveju teroristai rastų vietų, kurios būtų menkiau apsaugotos. Taigi, manau, galime tikėtis, kad tokiose vietose, kaip traukinių stotys ar oro uostai, pamatysime daugiau policijos ar net karinių dalinių, bet, be abejonės, tai neužtikrins visiško saugumo, nes teroristinės atakos visada turi netikėtumo elementą.
– Kaip šios teroristinės atakos keičia situaciją pabėgėlių klausimu, ypač kai žinome, kad Europoje yra šimtai žmonių, kurie iš esmės neturi jokių dokumentų?
– Pirmiausia, manau, svarbu pabrėžti, kad žmonės, kurie įvykdė atakas Briuselyje ir Paryžiuje, nebuvo pabėgėliai, jie turėjo europietiškus pasus. Žinoma, matome, kad dalis politikų ir paprastų žmonių terorizmo ir pabėgėlių klausimus sugretina. Tarkim, Lenkijos vyriausybė netruko paskelbti, kad dėl teroristinių atakų šalis tiesiog negali priimti naujų pabėgėlių. Taigi akivaizdu, kad teroristiniai išpuoliai daro neigiamą įtaką visam pabėgėlių klausimui ir iš konfliktų paliestų šalių bėgančių žmonių įvaizdžiui.
Žinoma, negalime tvirtinti, kad tarp pabėgėlių nėra teroristų. „Islamo valstybei“ tikrai nebūtų sudėtinga savo sekėjams padirbti Sirijos pasus ir kaip pabėgėlius išsiųsti juos į Europą. Tai tikrai galėjo būti įvykdyta anksčiau, o dabar, po naujų susitarimų su Turkija, tai padaryti būtų kur kas sudėtingiau. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad daugybė pabėgėlių, kurie atvyksta į Europą, būtent ir bėga nuo terorizmo. Tad būtų gėda, jei Europa, užvaldyta baimės, išsižadėtų savo principų dėl pabėgėlių priėmimo. Ir tai būtų savotiška teroristų pergalė, nes dėl jų išpuolių Europa keistų savo politiką. Deja, dėl skepticizmo, kuris jau kurį laiką jaučiamas Europos šalyse, teroristiniai išpuoliai paskatins diskusijas ir dėl pabėgėlių klausimo ir, matyt, vers Europą dar labiau griežtinti sąlygas.
