Radikalus eksperimentas: gyventojams besąlygiškai dalins pinigus, kad paskatintų dirbti

ARBA Esant didesnei perkamajai galiai ir turint brangia darbo jega, kaip augintojas esi privesrtas fokusuotis i aukstos pridetines vertes produkta (pvz ekologiskas, specialiu rusiu uogas) kas tau leidzia didinti automatizacija + samdyti skynejus zmogiskom salygom uz normalia alga, o ne armija vergu. Kaip salutinis poveikis, tokia sistema skatina inovacijas ekonomikoj, orientavimasi i aukstasias technologijas ir kokybe. immortal, tu pastoviai kalbi apie "race to the bottom". Taip, trumpalaikej perspektyvoj, atskiruose atvejuose verslininkam gali apsimoket nieko nekainuojanciu lengvai pakeiciamu vergu armija gaminanti mase zemos pridetines vertes sh... Pagal neo liberal dogmas, salis be minimalios algos, be socialiniu garantiju, be aplinkosaugos apribojimu ir su visiskai "nesuvarzyta" darbo rinka yra labai patraukli verslui ir yra labai konkurencinga (geri pavyzdziai Indija, Bangladesas, Pakistanas, Filipinai, Guatemala ir n kitu). Ten kaip verslininkas gali uz 2 USD per diena laisvai nusamdyt motyvuotus vaikus, kad tau jie 12val per diena klijuotu batus. Taip sakant neo liber ekonomistu nirvana! Yra ir kitokiu vystymosi pavyzdiu. Sveicarijoj pvz niekas nei pirsto nepajudins uz maziau nei 3000 euru per men, o braskes speju ir kainuoja apie 12eur uz kila? Tai pagal visas neo liberal blevyzgas visi verslai iskart turetu varyt is tokios nekonkurencingos salies, ypac, kai cia pat "konkurencingos" balkanu ar net tos pacios baltijos salys, ne? Tik kazkaip CH bedarbyste apie 3%, verslai labai sekmingi ir pelningi, o salis pagrinde gyvena is eksporto ir gamybos, beje daznai eksportodama i tas pacias Indijas.. Vieni i vystymasi ziuri is ilgalaikes salies ir visuomeses perspektyvos , o kiti is "pigu-pelninga, brangu-nepelninga" masteliu..Vieni vos speja gamint 50k kainuojancius rolexus, kiti priversti konkuruoti su dar milijardu viso pasaulio juodadarbiu plastikinio sh rinkoje...

Kokios problemos. Jei norėsis tų braškių nukeliaus ir pasiskins, vis tiek bazines pajamas gauna.

technologas, ir kur tu jų keliausi skintis? Niekad neaugins, nes neapsimokės. Audrius, nu ir tu žinai, už kiek ta "vergų" armija dirba? Geriausiu atveju už 600€ + mokesčiai randi darbuotojus. O šiaip tu pats šokinėji nuo vieno kraštutinumo prie kito, ir bandai jų sumą pateikti man kaip argumentą. Liberalizmas darbo rinkoje Kinijai leido 40 metų augti dviženkliais skaičiais. Jei ne spartus augimas, kinai vis dar dirbtų už 20 dolerių. Šveicarijos gal nekišk, nenukentėjusi nuo abiejų pasaulinių karų, kapitalizmas skaičiuojamas ten jau iki 800 metų. Dar kokią Norvegiją pakišk ir aiškink, kad tai dėl to, jog socializmas pas juos klesti. P.S. Mėnesį skinti vynuoges Italijoje uždirbsi ~1,000€ + esi pilnai išlaikomas. Norinčiųjų nėra didelės gausos. P.S.S. nuo to, kad pradėsi visiems mokėti pinigus, gamyba ir perkamoji galia neauga, tiesiog viskas pabrangs. Realiai išloš tie, kurie šūdą malė iki tol, praloš labai stipriai tie, kurie dirba. Gali ginčytis ir pezėti tokias nesąmones, kaip XXI amžiuje tokių darbų nebeturėtų būti, bet Lietuvoje 2/3 tik tokį darbą ir geba dirbti.

Kodėl būtent turi apsimokėti? Žmogus pvz. gauna 600€ bazinių pajamų. Turi kažkiek žemės, daleiskim hektarą ir jam patinka ten kapstytis. Jis aišku galėtų ir nemokamai dalinti braškes, bet ekonomiškai primeskim kad nenorės. Galės bandyti samdytis brangią darbo jėgą kad jas nuimtų, tuomet gal braškės ir kainuotų 12€/kg. Arba galės pakviesti tokius pat gaunančius bazines pajamas pagal sistemą "nusirink pats", liaudis pasportuos ir tuomet kg kainuos 2-3€/kg. Nenori braškių - nerink.

.

Sutinku, kad visi mano pavyzdziai stipriai sutirstinti-bandau illiustruoti konceptus. Grynu dalyku, ypac tokiu kompleksiniu kaip visuomenes ir ekonomikos-nebuna. Ir faktas, kad neturiu ir nebuna jokiu "silver bullet" sprendimu. Apibendrinus, netikiu neo liber ekonomikos pagrindine dogma-t.y. koncenravimusi i "supply" puse, pagal kuria, pagrindinis ir vienintelis ekonomikos ir del to valstybes, ir del to verslo, tiklas yra-bet kokiais budais sumazinti gamybos/serviso kaztus visiskai ignoruojant "demand" puse. Prasideda "race to the bottom", karpomos algos, outsorsinama gamyba, o ilgainiu ir didele dalis paslaugu. Nebelieka prasmes laikyti pramone, investuoti i infrastruktura, inovacijas. Ilgainiui tokia "supply side" sistema, stipriai sumazina zmoniu perkamaja galia, kuri pradedama kompensuoti skola-to pasekoja issibujoja parazitinis financu sektorius, kuris korumpuoja politika ir dar labiau didina turtine nelygybe. Gale dienos atsiranda salos super turtingu-itakingu juroje desperacijos ir skurdo. Cia stipriai paryskintas JAV ir kitu neo libera saliu paskutiniu 40 metu istorija. Pagal visus esminius gyvenino kokybes rodiklius JAV yra lenkiama socialdemokratiniu Daniju, Austriju, Vokietiju, Sveicariju, Japoniju ir pan. Beje, del Kinijos, tai taip ir nepaaiskinai, kodel yra toks skirtumas tarp Kinu ir Indu issivystymo. Atsakymas-todel kad Kinijos laisva (pagal neo liberal standartus) tikrai nepavadinsi. Valstybe ten atlieka labai svarbu vaidmeni tiek ekonominiu prioritetu nustatyme, tiek tiesiogiai dalyvaudama ukyje. Be vietinio 50/50 partnerio Kinijoj nepradesi nei vieno hi tech fabriko. Iki rojaus Kinams dar labai toli, bet arciau nei Indams.

Audriau, nemaišyk koreliacijos ir priežastingumo. Taip, valstybė atlieka svarbų vaidmenį Kinijoje, bet Indijoje valstybė dar labiau dominuoja visur ir dar mažiau verslas įsileidžiamas. Pvz., žinai, kad didžiausia pasaulyje kompanija pagal darbuotojų skaičių yra Indijos geležinkeliai? O žinai, kad jie net nesugeba pasakyti, kiek konkrečiai pas juos darbuotojų dirba? Spėjama, kad iki 20% darbuotojų yra išgalvoti. Nėra jokios apskaitos, atsakomybės - visiškas socializmas. Indija turi daug akmens anglies, bet jos negali iškasti, nes... Nes valstybė įstaiga nutarė, kad jie neinvestuos dėl kažkokių neaiškių priežasčių, o realiai, tiesiog pinigus išsidalina. Pinigai tiesiog paskiriami, o ką jau su jais daro - įmonių reikalas. Kas gaunas? Grynas socializmas. Kinijoje būtent, kaip ir rašai, 50/50 ir dabar jau ir 100% užsienio kapitalui kai kuriose srityse leidžia ateiti. Turtinė nelygybė? Kas čia per išmislas? Kai turtingesni apmokestinami daugiau? Ar turi omeny, kai vienas užsidirba daug, o kitas mažai ir jie nebegali sau leisti to paties?

gan sekinantis diskusiju maratonas, tau ne? O gal siaip pavarges, nes penktadienis..nzn...noreciau alaus.. Del Kinijos, mano mintis ta, kad tai yra zymiai maziau atvira ekonomika nei Indijos. Kinijoj nacionaliniai salies interesai visada buvo ir yra svarbus. Pvz, ziurint is neo liberal tasko, butu "racionaliau" hi tech traukinius, interneto kompanijas, ginkluote ir kitas prekes ir servisa pirkti pasaulineje rinkoje, nes ji ir pigesne ir geresne, bet Kinai viska stengiasi darytis patys. Del to, ten reikia vietinio partnerio (kad jie nukopintu viska), del to ten neveikia facebook, google ribotas ir pan. Zinoma, yra ir kitu priezasciu, bet esme ta, kad Kinija yra gan uzdara. Ekonomikos nacionalizmas dave didziule paskata vietos gamintojams. Valstybe stipriai investavo kuriant geras salygas versui ir didinant bendra salies konkurencinguma, leido milijardus auksciausios kokybes infrastrukturai, nors pagal neo liberal dogmas, tas buvo labai brangu ir neapsimokejo.. Indija, tuo tarpu, yra atvira ekonomika, kur nacionalinio protekcionizmo zymiai maziau, veikia ir facebook ir visa kita. Indija dazniausiai pasuka "racionaliu" keliu importuodama aukstos pridetines vertes dalykus, uzuot aktyviai skatindami vietos gamintojus ir sukurdami tam tinkamas salygas (infrastruktura). Labai grubiai tariant, Kinai visada patys norejo ismokti pasigamint meskere ir zvejot, o Indai ieskojo kas pigiausiai parduoda zuvi.. Su bazinem pajamom cia rysys menkas-tik toks, kad svarbu matyti bendra ir ilgalaike salies vystymosi strategija, o ne viena zingsni i prieki. Del turtines nelygyves. Kai sistema yra pastatyta ant neo liberal "supply side" (nzn kaip teisingai lietuviskai pasakyt) ekonomikos, ta sistema neisvengiamai sukurs turtine (tiek pajamom tiek turto valdyme) nelygybe, kuri visada dideja. Cia nei turtingu nei neturtingu kalte, o sistemos salutinis poveikis. Faktai paprasti-JAV/UK svarbiausias dalykas nulemiantis sekme gyvenime yra tavo tevai. Ir kai nelygybe tokia didele ir dideja-anksciau ar veliau nukiancia visi..visuomene strese, crash'as po crash'o, defliacija, zodziu, sh hits the fan. Taip yra pavieniu self made sekmiu istoriju kaip facebook, google, Musk'u atveju, bet cia issimtys. LT atveju viskas atrodo zymiai graziau ir naiviau, nes tebesam besivystanti salis + dar nepraejo daug laiko susiformuoti "aristokratijos" luomui. Dauguma apie save tebegalvoja, ne kaip apie biedna, o kaip apie "soon to be rich". Klasikinis atvejis, kai vidutinis gyventojas save laiko stipriai virs vidurkio . Uztai pas mus visi tokie pro busines ir bendrai desiniuju pakraipu. Musu istorija, zinoma, prie to irgi labai prisideda. Nieko, praeis salies paauglyste, praeis maksimalizmas, pradesime metyti ir suprasti niunsus. Bent jau viliuosi taip..

Offtopic : nafik pinigus, geriau daiktus dalint. Įsivaizduok, kad gauni 6 kv. m. būsto su 60% santykine drėgme ir +15°C kiaurus metus, raudoną kombinezoną, tuliką, kampą kur gali maistą virtis. Kasdien po kilogramą bulvių, ryžių, žirnių, keletą dar kažkokių daržovių. Vanduo nemokamai, tik kartą per parą, elektra tik tamsiuoju paros metu, viskas nemokamai. Nori daugiau - dirbi už pinigus, nenori - tai minimumas, kurį tau suneša dirbantieji. Kaip jums toks komunizmas? Privalumai - nu neliksi mirštantis iš bado ir be būsto. Norėsi daugiau - dirbsi. Trūkumai - norėsis daugiau ir nemokamai. Sunku užkurti sistemą, bet visada bus tokių, kuriems minimumo neužtenka.