Milijardai nuslėptų dolerių ir nešvarūs sandėriai. Politikai, verslininkai, garsenybės. Nematomos gijos, apraizgiusios dešimtis šalių, driekėsi ir į Lietuvą. Tai aiškėja iš pradėtų skelbti „Panamos dokumentų“, kuriuos jau aptarinėja visas pasaulis.

Ką visa tai reiškia ir kuo baigsis tiems, kurių pavardės iškilo į dienos šviesą, kai Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ slapti dokumentai staiga tapo viešų diskusijų ir tyrimų objektu? Staiga atsivėrė vartai į finansinį pasaulį, kuris daugybę metų slėpėsi šešėlyje.

Net 11,5 milijono paviešintų dokumentų – kaip ant delno. Iš jų matyti, jog pasaulio turtingieji ir galingieji naudojosi mokesčių rojumi vadinamomis šalimis, kad nuslėptų savo pasakiškus turtus. Palyginti su šiuo nutekinimu, „WikiLeaks“ atrodo kaip kuklus laiškų rinkinys.

Įmonė „Mossack Fonseca“ savo klientams dešimtmečius teikė verslo valdymo vadinamuosiuose mokesčių rojuose paslaugas. Teisininkų kompanija padėjo pasaulio įtakingiausiems plauti pinigus, išsisukti nuo sankcijų ir išvengti mokesčių.

Įmonės klientų sąraše – valstybių vadovai, garsūs politikai, profesionalūs sportininkai ir pramogų pasaulio įžymybės. Kaip ir buvo galima numatyti, vieni svarbiausių ir stambiausių „Mossac Fonseca“ klientų – Rusijos piliečiai ir artimiausi prezidento Vladimiro Putino bičiuliai.

Tiesa, „Panamos dokumentuose“ įrašyti ir V.Putino politiniai oponentai – kaip kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Bene didžiausias istorijoje dokumentų nutekinimo skandalas nuplėšė kaukes ir tų, kurie visuomenei rodėsi sąžiningi: jau kliba Islandijos premjero kėdė, o žmonės nusivylė ir penkiskart geriausiu planetos futbolininku išrinktu argentiniečiu Lioneliu Messi.

Dirbo šimtai žurnalistų

Tai prasidėjo maždaug prieš metus, kai anoniminis šaltinis susisiekė su Vokietijos dienraščiu „Suddeutsche Zeitung“ ir pateikė Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ slaptus dokumentus.

„Suddeutsche Zeitung“ teigimu, visą paketą dokumentų nutekinęs šaltinis nenorėjo atlygio – tik tam tikrų saugumo garantijų.

Vokietijos laikraštis iškart suprato, kad pats su šiuo duomenų kiekiu nesusidoros. Milžinišką dokumentų paketą nutarta tirti pasitelkus tarptautinį tiriamosios žurnalistikos centrą „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) Vašingtone.

Bendras vokiečių ir ICIJ reporterių tyrimas truko 11 mėnesių, jame dalyvavo per 370 žurnalistų iš 100 žiniasklaidos organizacijų 80 pasaulio valstybių.

„Suddeutsche Zeitung“ gautų duomenų kiekis – 2,6 terabaito. Galima palyginti: 2010-aisiais JAV vyriausybės ir diplomatinio korpuso duomenis viešinęs tinklalapis „WikiLeaks“ gavo beveik pusantro tūkstančio karto mažiau duomenų – vos 1,7 gigabaito.

„Panamos dokumentų“ paketą sudarė įmonės elektroniniai susirašinėjimai su klientais, taip pat nuotraukos ir kiti rašytiniai įmonės „Mossack Fonseca“ įvairaus formato dokumentai.

Čia užfiksuoti sandoriai, sudaryti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki praėjusių metų pabaigos.

Slapti keliai – ir į Lietuvą

„Mossack Fonseca“ padėdavo klientams įkurti fiktyvias įmones mokesčių rojuose. Jos būdavo naudojamos vengiant mokesčių, neteisėtai įgytiems pinigams paslėpti ir įvairiems finansiniams sandoriams vykdyti.

Panamoje įsikūrusi kompanija už metinį mokestį prižiūrėdavo klientų lengvatinių mokesčių įmones ir padėdavo jiems išmaniai valdyti turtą. Kukliais apskaičiavimais, „Panamos dokumentuose“ minima bent 140 pasaulyje žinomų politikų. Iš jų 12 – valstybių lyderiai.

Pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad įmonės klientų buvo ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Oficialiame „Panamos dokumentų“ žemėlapyje žymima, kad su nutekinta informacija siejami ir asmenys bei objektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tiesa, kol kas neaišku, kas konkrečiai, tačiau paviešintuose dokumentuose apstu lietuviškų vardų ir pavardžių.

Remiantis ICIJ pateiktais duomenimis, su skandalu susijusios 33 įmonės, 2 klientai, 3 naudos gavėjai ir 26 akcininkai, turintys ryšių su Lietuva. Estijoje ir Latvijoje šie skaičiai daug didesni: su „Panamos dokumentais“ siejama net 1380 Latvijos ir 880 Estijos įmonių.

Krikštatėvis su violončele

Kaip parodė „Panamos dokumentai“, vieni ištikimiausių „Mossack Fonseca“ klientų buvo asmenys iš Rusijos prezidento V.Putino aplinkos. Teigiama, kad jo bendražygiai nuslėpė beveik 2 mlrd. dolerių (1,75 mlrd. eurų).

„Panamos dokumentų“ tyrime įvardijama V.Putino draugo ir jo vyresniosios dukters krikštatėvio violončelininko Sergejaus Roldugino pavardė. Vyras esą kontroliavo slaptus turtus, kuriuos slėpė lengvatinių mokesčių kompanijose padedamas įmonės „Mossack Fonseca“.

S.Rolduginas turėjo tinklą tokių kompanijų, kuriose slėpė šimtus milijonų dolerių. Teigiama, jog su Panamoje įsikūrusia teisininkų įmone V.Putino bičiulis turėjo sudaręs beveik 100 sandorių. Šioms slaptoms įmonėms didžiules paskolas teikė bankas „Rosija“, kuriam vadovauja kitas geras V.Putino draugas Jurijus Kovalčiukas (žiūrėti schemą).

Viena aktyviausių muzikanto turėtų lengvatinių mokesčių bendrovių buvo Didžiosios Britanijos Mergelių Salose registruota bendrovė „Sandalwood Continental“. Ji pinigus skolindavo įmonėms, kurios taip pat buvo susijusios su Kremliumi, – taip pinigai grįždavo atgal į Rusiją.

Pavyzdžiui, 2010–2011 metais bendrovė „Sandalwood“ paskolino „Ozon“ 9,9 mln. eurų. Įmonei „Ozon“ priklauso prie Sankt Peterburgo įsikūręs kalnų slidinėjimo kompleksas „Igora“, kuriame tuokėsi prezidento V.Putino duktė Katerina. Ko gero, pasakiški pinigai iš tiesų priklausė ne pačiam muzikantui, o jo senam bičiuliui – Rusijos prezidentui V.Putinui.

Į „Panamos dokumentų“ skandalą įsivėlė ir kitas Rusijos prezidento parankinis – jo spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas. D.Peskovo žmona – Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždė Tatjana Navka, kurią jis vedė 2015 metų rugpjūtį, buvo Didžiosios Britanijos Mergelių Salose įregistruotos slaptos įmonės „Carina Global Assets“ savininkė.

Pagal 2013-aisiais įsigaliojusį įstatymą, Rusijos aukšto rango valstybės pareigūnams bei jų teisėtiems sutuoktiniams buvo uždrausta valdyti verslus užsienio jurisdikcijose. Tačiau užfiksuota, kad „Carina Global Assets“ veikė iki praėjusių metų lapkričio, o tai reiškia, jog V.Putino atstovas spaudai pažeidė valstybės įstatymą.

Rusijoje – olimpinė ramybė

Praėjusią savaitę pats D.Peskovas įspėjo, kad prieš V.Putiną rengiama informacinė ataka, kuria bus siekiama „dar kartą diskredituoti Rusiją“. O vakar D.Peskovas tvirtino, kad V.Putinas – pagrindinis „Panamos dokumentų“ nutekinimo skandalo taikinys, tačiau pats lyderis esą niekaip nesusijęs su jokia neteisėta veikla.

„Akivaizdu, kad šių informacinių atakų taikinys yra mūsų prezidentas“, – kalbėjo D.Peskovas ir aiškino, kad dokumentų paviešinimu norima paveikti rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.

Kremliaus spaudos atstovas vakar taip pat sakė, kad neabejoja, jog dokumentus paviešinęs ICIJ turi ryšių su JAV vyriausybe. Tuo metu Rusijos socialiniuose tinkluose vakar virė karštos diskusijos: daugybė su korupcija kovojančių aktyvistų sveikino pinigų plovimo schemos paviešinimą.

Tačiau daugybei rusų – įskaitant tuos, kurie priklauso prie liberaliosios opozicijos – „Panamos dokumentų“ skandalas netapo didele staigmena. Jie tvirtino, kad ataskaita nepateikė nieko įdomaus ar visiškai nauja.

„Vakaruose tai būtų priežastis atsistatydinti politikams. Tačiau čia tai nieko nereiškia. Visuomenei jau beveik užkoduota genuose, kad politikai gali vogti iš mūsų kišenių“, – tv irtino politinė aktyvistė Alena Popova.

Šokolado Karaliui nesaldu

Kremliaus išsakyti kaltinimai, jog „Panamos dokumentai“ tėra dar vienas sąmokslas prieš Rusiją, atrodo neįtikėtinai ypač todėl, kad sąraše yra atsidūręs ir prezidento V.Putino oponentas Ukrainos vadovas P.Porošenka.

Ukrainos lyderis, atrodo, daug melavo savo rinkėjams. Siekdamas prezidento posto jis pažadėjo, jog sėkmės atveju parduos savo saldainių fabriką „Roshen“, kad galėtų visą dėmesį skirti šalies valdymui. Tačiau dabar paaiškėjo, kad Šokolado Karaliumi vadintas Ukrainos prezidentas savo verslu rūpinosi labiau nei savo šalimi.

P.Porošenka net du kartus pažeidė įstatymus, pateikė klaidinamą informaciją ir nusuko mokesčius Ukrainos karo metu, kai pinigai šaliai buvo gyvybiškai reikalingi.

Ukrainos lyderis tai padarė įsteigęs lengvatinių mokesčių kompaniją, kad galėtų perkelti savo verslą į Didžiosios Britanijos Mergelių Salas.

Prezidento atstovai teisinasi, jog „Roshen“ buvo perkelta, kad taptų patrauklesnė potencialiems pirkėjams. Bet tai taip pat reiškia, kad P.Porošenka galėjo sutaupyti milijonus JAV dolerių nemokėdamas mokesčių Ukrainoje.

Kirčiai Islandijos premjerui

Ekspertai vakar kalbėjo, kad „Panamos dokumentų“ skandalas tėra įrodymas to, ką daug kas seniai įtarė. Esą niekam nekelia nuostabos, jog V.Putino bičiuliai slapstė savo turtus užsienyje.

Bet to paties negalima pasakyti apie Islandijos premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną, kurio karjera dabar kybo ant plauko. Paaiškėjo, kad jis per finansų krizę nedeklaravo turto, perkelto į lengvatinių mokesčių įmonę.

S.D.Gunnlaugssonui ir jo žmonai Annai Sigurlaug Palsdottir priklausė įmonė „Wintris“, įkurta 2007 metais Tortolos saloje, kuri žinoma kaip mokesčių rojus. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenusiai porai buvo patarta įkurti įmonę, kad galėtų saugoti nemažą sumą pinigų, kuriuos A.S.Palsdottir gavo pardavusi savo šeimos įmonei priklaususias akcijas.

S.D.Gunnlaugssonui daugiau negu dvejus metus priklausė 50 proc. fiktyvios kompanijos „Wintris“ akcijų, o tada jis savo dalį pervedė žmonai, kuriai priklausė kita įmonės pusė, įkainota vienu doleriu. Tada, kai S.D.Gunnlaugsonnui vis dar priklausė dalis „Wintris“ akcijų, jis grįžo į Islandiją ir buvo išrinktas į parlamentą, o po ketverių metų jau buvo paskirtas į Islandijos premjero postą.

S.D.Gunnlaugssonas niekada nedeklaravo įmonės „Wintris“ akcijų Islandijos parlamento finansų registre. Islandijos parlamentas jau šią savaitę pareikalaus naujų visuotinių rinkimų siekiant išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimą premjeru S.D.Gunnlaugssonu.

„Mes negalime to leisti, nes kitaip Islandija atrodys kaip kokia bananų respublika“, – aiškino buvęs finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas.

Įrašytos sportininkų pavardės

„Panamos dokumentuose“ buvo užfiksuotos ne tik garsių pasaulio politikų, bet ir žymiausių planetos sportininkų pavardės.

Nutekintuose dokumentuose įrašytos futbolininkų iš Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus, Serbijos, Nyderlandų, Turkijos ir Švedijos pavardės. Tarp jų ir Argentinos rinktinės ir klubo „Barcelona“ žvaigždė L.Messi.

Į „Panamos dokumentuose“ pateiktą asmenų sąrašą patekęs futbolininkas buvo sukūręs mokesčiams nuslėpti skirtą tinklą: futbolininkas kartu su tėvu Panamoje buvo įkūrę fiktyvią įmonę „Mega Star Enterprises“, per kurią, įtariama, slėpė mokesčius.

Ši informacija apie futbolininką pasklido praėjus vos dienai po to, kai L.Messi ir jo tėvas sulaukė Ispanijos mokesčių inspekcijos kaltinimų dėl nesumokėtų 4 milijonų eurų mokesčių.

Dokumentai pateikė naujų duomenų ir apie Europos futbolo federacijos vadovą Michelį Platini, kuris, kaip įtariama, irgi naudojosi „Mossack Fonseca“ paslaugomis – bendrovė administravo jo lengvatinių mokesčių įmonę.

Teisinis pagrindas

Šiaip turėti lengvatinių mokesčių kompaniją nėra nelegalu. Verslo teisės žinovas, kontoros „Bukauskas ir partneriai/PwC Legal“ advokatas Herkus Gabartas „Lietuvos rytui“ pabrėžė, kad įstatymai nedraudžia kurti antrinių įmonių kitose šalyse, atskiriant jų sąskaitas ir taip palengvinant mokesčių naštą.

„Mokesčių lengvatų zonomis savo verslo plėtrai naudojasi tokios didelės kompanijos kaip „Google“ ar „Amazon“. Svarbu, kad tokia schema nebūtų naudojama išvengti mokesčių apskritai.

Žinoma, tokios zonos lengvai tampa pilkosiomis zonomis, kur riba tarp legalumo ir sukčiavimo tampa slidi, – sakė verslo teisės žinovas H.Gabartas. – Įsteigti ar įsigyti tokią įmonę savaime nėra neteisėta veikla. Bet neretai tokios įmonės dėl įstatymų spragų arba netobulumo gali būti naudojamos kaip landa mokesčiams slėpti, pinigams plauti.“

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas Mindaugas Lukas, aiškindamas apie ribas tarp legalios ir nusikalstamos lengvatinių mokesčių įmonės, teigė: „Tarkime, Lietuvos įmonė gali įkurti antrinę įmonę kitoje šalyje, kur taikomos mokesčių lengvatos. Bet jeigu veikiama legaliai, privalu deklaruoti tos įmonės pajamas kaip savo Lietuvoje.

Ar peilis skirtas žudyti, ar pjaustyti duoną? Tas pat ir lengvatinės mokesčių jurisdikcijos. Tai – tik įrankis, pats savaime nei blogas, nei geras.“ Tuo metu šio skandalo centre atsidūrusi teisinių paslaugų bendrovė „Mossack Fonseca“ piktinosi, kad „Panamos dokumentų“ paviešinimas yra išpuolis prieš Panamą.

„Tai – nusikaltimas, – sakė Ramonas Fonseca, vienas Panamos advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ įkūrėjų. – Privatumas – pamatinė žmogaus teisė, kuri šių laikų pasaulyje vis labiau žlugdoma. Kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą, ar jis būtų karalius, ar elgeta.“

Įmonę įkūrusio R.Fonsecos nuomone, slaptos medžiagos nutekinimas taip pat yra „išpuolis prieš Panamą“, nes kai kurioms šalims esą nepatinka, kad valstybė yra tokia konkurencinga pritraukdama bendroves.

Pėdsakai veda ir į Lietuvą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus teigimu, „Panamos dokumentuose“ pateikta informacija gali būti susijusi su pinigų plovimu pasinaudojant Lietuvos bankuose atidarytomis sąskaitomis, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to kol kas nėra pradėtas.

„Kol kas pasirodanti informacija Lietuvą liečia labai mažai – kiek turime duomenų, kalbama apie 33 lengvatinių mokesčių bendrovių sąskaitas Lietuvos bankuose, kurių dauguma buvo jau bankrutavusiame Ūkio banke bei banke „Snoras“. Informacijos, kad tarp tų lengvatinių mokesčių kompanijų valdytojų būtų lietuvių, tikrai neturime, daugiausia tai buvo Rusijos piliečiai“, – sakė K.Jucevičius.

Anot jo, šiuo metu informacija vertinama ir analizuojama siekiant nustatyti, ar per šias sąskaitas vykdytos finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu.

„Oficialaus tyrimo dėl pinigų plovimo kol kas nesame pradėję. Duomenys analizuojami, tai buvo atliekama ir anksčiau, ypač kai buvo pradėtas tyrimas dėl Ūkio banko – jau tuomet buvo analizuojami pinigų srautai“, – tvirtino K.Jucevičius.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Jorūnė Kazlauskaitė

Komentarai ()