Kaip sužinoti kelis kartus daugiau per tą patį laiką: pagrindinės greito skaitymo taisyklės ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Kiek moksliškai pagrįsta greitojo skaitymo technika?
– Ji labai dažnai remiasi įvairiomis mokslinėmis disciplinomis, pavyzdžiui, informatika. Testai sudaromi kompiuterinėmis programomis pagal tam tikras matematikos bei informatikos formules. Kai kurie aspektai paimti iš filologijos, pavyzdžiui, kas lemia teksto struktūrą. Tekstas gali būti konstrukcinis, perteklinis, kiek tekste gali būti mums ne itin reikalingos informacijos. Remiamasi ir medicinos žiniomis – kaip funkcionuoja mūsų akis, kaip lavinama periferija, kaip nepertempti akies raumenukų, kokia turi būti skaitymo higiena, kaip turėtume prižiūrėti savo akis, kad jų nepervargintume, ir t. t.
Yra įvairių kitų disciplinų, kurių mokslu nepavadinčiau, bet iš jų pasiskolinami vienokio arba kitokio pobūdžio pratimai. Tai būtų ir atminties lavinimo technikos, ir pratimai koncentracijai lavinti, kurie primena jogos pratimus.
– Kada geriausia pradėti mokytis greitojo skaitymo?
– Vienokius ar kitokius pratimus verta pradėti atlikti jau vyresnėse klasėse (maždaug nuo devintos klasės).
– Kaip abiturientui, nesimokiusiam greitojo skaitymo technikos, per trumpiausią laiką pasiruošti egzaminui, perskaityti daug medžiagos ir ją įsiminti?
– Būtų gerai, jeigu jis būtų pradėjęs tai daryti rugsėjo mėnesį. Tikrai būtų išlavinęs savo įgūdžius ir turėjęs pakankamai laiko, kad spėtų pasiruošti egzaminams. Galėčiau duoti praktinį patarimą, kuris padidins pasitikėjimą savimi ir šiek tiek pagerins tuos įgūdžius.
Pirmiausia reikia įvertinti, koks dabartinis jūsų skaitymo greitis. Tai galite padaryti labai paprastai. Atsiverskite namuose atsitiktinai surastą knygą. Geriausia, kad tekstas būtų vidutinio sudėtingumo – nei per lengvas, nei per sunkus, ir skaitykite jį įprastu tempu, įsijungę laikmatį. Minutei praėjus, sustokite ir suskaičiuokite, kiek žodžių perskaitėte. Greičiausiai pateksite į viduriuką, t. y. būsite perskaitęs 150–250 žodžių.
Jei norite treniruoti šį įgūdį, yra įvairių interneto svetainių, kuriose galima, įkėlus vienokį ar kitokį tekstą, nustatyti tam tikrą tempą. Nerekomenduojama tempą didinti palaipsniui: tarkime, atlikote testuką, kuris parodė, kad jūsų skaitymo greitis yra 200 žodžių per minutę. Pirmas noras būtų toks, kad dabar per minutę reikėtų perskaityti 250 žodžių, paskui – 300, paskui – 350, dar vėliau – 400. Šis principas labai tinka sporte (ten mes palaipsniui didiname krūvį), bet skaitant dirbama atvirkščiai.
Mes turime smarkiai padidinti tempą ir pajusti diskomfortą. Jo reikia tam, kad mūsų smegenys gautų impulsą, jog jos turi šiek tiek persitvarkyti, o jų imlumas – padidėti. Smegenys yra plastiškos ir gebančios prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Jeigu jūsų skaitymo greitis buvo 200 žodžių per minutę, galite nukeliauti į interneto svetainę, pavyzdžiui, spreeder.com. Ten galite įsikelti tekstą ir pasirinkti jo skaitymo tempą. Pirmiausia pasirinkite, kaip jau minėjau, tempą, kuris būtų nepatogus, t. y. pernelyg greitas. Galėčiau rekomenduoti kokius 600 žodžių per minutę. Paskaitykite taip 15–20 minučių. Paskui tempą sumažinkite iki 400 žodžių per minutę. Pamatysite, kad, tempui sulėtėjus, jūs pakankamai gerai spėjate pamatyti ir visus žodžius, ir suprasti bei prisiminti, ką perskaitėte.
Tokia treniruotė iš jūsų pareikalautų maždaug pusvalandžio per dieną. Ji suteiktų pasitikėjimo savimi, kad iš tikrųjų galite skaityti dvigubai greičiau. Jei šią treniruotę darysite kasdien, po poros savaičių tikrai skaitysite drąsiau ir produktyviau.
– Kaip išlaikyti koncentraciją skaitant?
– Pratimų būna įvairių. Iš esmės mus blaško išoriniai ir vidiniai trukdžiai. Išoriniai trukdžiai labai aiškūs – pašalinis triukšmas, aplinkiniai žmonės ir t. t. Vidiniai trukdžiai yra mūsų pačių mintys, kurios nėra susijusios su skaitomu tekstu. Išorinių trukdžių kontroliuoti negalime. Pavyzdžiui, negalime kontroliuoti už lango lojančio šuns ar remontą darančio kaimyno. Bet galime kontroliuoti savo mintis.
„Žaliojo taško“ pratimas paprastas. Popieriaus lape galime padėti tašką (jis gali būti padėtas ir kažkokiame tekste), 3–5 minutes visą savo dėmesį sutelkti vien į jį ir stebėti savo mintis. Pastebėję, kad pradedame galvoti apie kažką, kas nėra susijęs su tašku, turėtume nuvyti pašalines mintis ir vėl galvoti tik apie tašką. Reikėtų naudoti laikmatį, kuris pradėtų pypsėti po 3–5 minučių. Dėl ko nesakau tikslaus laiko? Nes penkios minutės iš pradžių gali būti šiek tiek per daug, tuomet geriau pasirinkti tris minutes, bet per jas atlikti pratimą. Pratimas daromas vienąkart per dieną. Jo variacijos gali būti įvairios, bet esmė visąlaik išlieka ta pati – dėmesys sutelkiamas į kažkokį daiktą ir tas daiktas nuolatos stebimas. Vėliau intervalai turi būti po truputį didinami.
– Moksleiviai labai dažnai tikina, kad jie keletą naktų nemiegojo, skaitė, kartojosi, bet ryte nieko neprisimena. Ar yra išeičių?
– Mes natūraliai nesame įpratę įkelti tokį informacijos kiekį į savo operatyvinę atmintį, nes prieš tai gyvenime tokių situacijų neturėjome. Kiekvieno žmogaus operatyvinė atmintis skirtingo dydžio. Kai kurie ją išlavina dirbdamas. Tarkime, sinchroninio vertimo vertėjas galėtų perskaityti 10–30 puslapių tekstą ir nuosekliai atpasakoti viską nuo a iki z, nes jo darbo specifika – klausyti, ką žmogus pasakoja penkias ar dešimt minučių, ir viską nuosekliai atkartoti. Žmogus turi išvystyti talpią operatyvinę atmintį.
Šiuo atveju pagrindinis patarimas būtų labiau susijęs su atminties lavinimu. Jei viską, ką įsimenate, dar įsimintumėte ir per asociacijas, turėtumėte, kompiuteriniais terminais sakant, atsarginę kopiją. Jei pamirštate turinį, turite savo asociacijas, dėl kurių galėtumėte prisiminti vienokius ar kitokius dalykus. Būtų kažkokia įvykių, faktų, formulių grandinė, dėl kurios turite daug daugiau galimybių tą informaciją atgaminti.
Kaip minėjau, pirmas dalykas – nuo to, kiek išlavinta operatyvinė atmintis. Antra – ar, norint įsiminti, buvo naudotos asociacijos. Trečias dalykas, kurį būtų galima daryti kartojantis paskutines 2–4 dienas prieš egzaminus, – savo protinį darbą derinti su aktyvia fizine veikla: vaikščioti, bėgioti ir t. t. Aktyviai sportuojant, smegenys gauna daugiau deguonies ir tampa daug imlesnės informacijai.
– Kas lemia, kad geri mokiniai neretai egzaminuose neparodo gerų rezultatų?
– Emocinė įtampa. Emocijos atima iš mūsų energiją, ir jos nebelieka netgi paprastiems loginiams uždaviniams išspręsti. Čia visąlaik yra tiesioginis santykis – kuo labiau atsipalaidavę ir ramūs esame, tuo lengviau spręsti užduotis.
