Tiesa, analitikas abejoja, ar išsikeliami tinkami tikslai: „SVR ir GRU jaučia, kokias karines ar technologines paslaptis reikia surasti, bet jų politiniai tikslai – naivūs, liudijantys nesupratimą, kaip veikia demokratinės politinės sistemos“.

Pavyzdžiui, vienam iš 2010 metais JAV demaskuotų Rusijos „nelegalų“ buvo liepta įsiskverbti į tyrimų centrus ir atskleisti jų tikslus, nors visa tai skelbiama tiesiog tyrimų centrų tinklalapiuose.

Kitu atveju SVR agentas Jevgenijus Burjakovas tiesiog įsijungė „Google“ paieškos sistemą, kai jo buvo paprašyta įvertinti ekonominių sankcijų poveikį Rusijai.

Vis dėlto nerimą kelia operacijose užsienyje naudojamos „aktyviosios priemonės“ – nužudymai ir įmantrios politinės operacijos.

Tiek GRU, tiek FSB operatyvininkai, kaip įtariama, užsienyje žudo čečėnus, o Gruzijoje prieš 2008 metų karą ir Ukrainoje po 2014-ųjų revoliucijos žmogžudystėmis bei teroristiniais išpuoliais ne taikosi į konkrečius asmenis, o stengiasi sukurti bendrą baimės ir nesaugumo atmosferą.

Be to, remiami politiniai judėjimai, simpatizuojantys ar tiesiog parankūs Kremliui. Antai Moldovoje remiamas prorusiškos opozicijos lyderis Renato Usatii, o dabar ypač aktyviai veikiama ES šalyse.

SVR ir FSB remia nacionalistus, rusų diasporą Baltijos šalyse, separatistus Ispanijoje ir Škotijoje, prieš skalūnus pasisakančias aplinkosaugos organizacijas.

Siūlo nepervertinti Rusijos grėsmės

M.Galeotti išvadose pripažįsta, kad Rusijos žvalgybos bendruomenė pastaraisiais metais itin aktyvi ir agresyvi, tačiau „aktyviosios priemonės, nors ir efektyvios taktine prasme, yra katastrofiškos strategine prasme“.

Rusija esą tikrai nesukūrė pagrindinių Europą šiuo metu kamuojančių skaudulių – nacionalizmo, pabėgėlių krizės, bet bando išnaudoti problemas.

„Tačiau žvelgiant į tolesnę ateitį vis nerealiau, jog Europą pavyks suskaldyti taip, kad Rusija galės diktuoti savo sąlygas. Tiesą sakant, ar bus panaikintos sankcijos, ar ne, Rusija sparčiai silpsta, o padėtis vis nestabilesnė. Be to, Kremliaus veiksmai atgaivino NATO, supykdė tokias šalis kaip Vokietija ir ištirpdė bet kokius Rusijos minkštosios galios likučius“, – pažymi M.Galeotti.

O Vakarams jis rekomenduoja į hibridinį karą – „jei Rusijos veiksmus galima taip vadinti“ – atsakyti hibridine gynyba. Tai esą reiškia aktyvesnius veiksmus kontržvalgybos srityje.

Baltijos šalims būtent kontržvalgyba turėtų tapti prioritetu

„Spaudimas NATO narėms skirti 2 proc. BVP gynybai turėtų būti daromas atsižvelgiant į kontržvalgybai reikalingas lėšas. Pavyzdžiui, Baltijos šalims būtent kontržvalgyba turėtų tapti prioritetu.

Kiti sąjungininkai gali padėti karinėmis priemonėmis, bet tik pačios Baltijos šalys gali atremti Rusijos žvalgybininkus ir jų informacines operacijas savo teritorijose“, – rašo analitikas, pažymintis, kad europiečiams taip pat reikėtų kuo dažniau viešinti informaciją apie rusų operacijas ir atsaką į jas.

Vis dėlto M.Galeotti galiausiai pabrėžia, kad derėtų vertinti situaciją nesikarščiuojant – kad „tai nėra naujas Šaltasis karas“.

Jo manymu, Rusija nekelia ilgalaikės geopolitinės grėsmės Vakarams, o Europos šalių vyriausybės turėtų jau žvelgti į priekį ir planuoti santykius su Kremliumi, kuriame nebebus V.Putino.

„Šiandien Rusija yra vidutinio lygio galia, kuri traukiasi ir įtaką išlaiko tik griežtindama politinę kontrolę viduje bei laužydama tarptautines taisykles.

Be jokios abejonės, tarp rusų studentų, verslininkų, turistų ir darbininkų Europoje pasitaikys žvalgybos agentų. Tačiau visi šie žmonės gali būti naudingi Europai kaip kultūriniai kontaktai“, – mano M.Galeotti.

Komentarai (2)